BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Velnio varymas

Jeigu kas netikit, kad davatkas apsėda velnias, paskaitykit šį straipsnį apie velnio išvarymą. Moteris pradėjo girdėti šėtono balsus, bet, kaip paaiškino profesionalus egzorcistas, tai dar nebuvo tikras apsėdimas, todėl dvasininkas labai nesunkiai keliomis maldelėmis išvarė piktąjį iš davatkos sielos.

Nors psichiatrai tvirtina, kad velnio apsėdimas - gerai jiems žinoma šizofrenija, bet vis dėlto verta pastebėti, kad niekur nėra užfiksuota, kad “Dievo motina” Marija apsireikštų musulmonui arba protestantui, kad keisti kosminiai žmogeliukai pasirodytų nieko apie ufonautus negirdėjusiam žmogui. Jokia išimtis, kad ir straipsnyje aprašyta velnio apsėstoji giliai tiki katalikų “šventais” simboliais ir visais kitais “nepaprastais” dalykais - šarlatanų pranašystėmis, talismanais ir kitomis nesąmonėmis. Taigi, vaikučiai, būsit davatkos - velnias apsės!

Bet jeigu nebūsit davatkos, tai dar nereiškia, kad niekada nesusirgsite šizofrenija. Tik haliucinacijos bus kitokios - jeigu labai tiksėsite valdžios galia, sutapsite su Napoleonu ar Bušu, jeigu įtikėt litu maitintoju - gal pradėsite puode virti banknotų sriubą… Kokią bedugnę pasirenkame, kai dar sveiki, į tą dar greičiau smengame susirgę.

Rinktis galime jau dabar…

Kalbant rimčiau, hiperbolizuotas dvasingumas man kelia tam tikrą įtarumą. Kai augau, turėjome kaimyną, kuris prieš perkūniją ar šiaip kažkokiomis “negeromis” dienomis pavirsdavo šventuoju Jurgiu ir bėgdavo per kaimą, laimindamas gyvulius. Niekas nesusiprasdavo iškviesti egzorcistų - paprasčiausiai paskambindavo į greitąją, toji išveždavo į psichiatrinę, iš kurios kaimynas Jurgis grįždavo vėl paprastas doras ir pareigingas katalikas, nebe šventasis…

Įdomu, kaip egzorcistas iš jo būtų varęs šventąjį Jurgį? Šėtoną varo užburtu vandeniu, šventa knyga, kryželiu ir kitais didelę simbolinę reikšme turinčiais bažnytiniais fetišais. O šventąjį? Avino ragais, triraže velnio šake? Ko turėtų bijoti žmogų apsėdusi šventojo dvasia?

Rodyk draugams

Komentarai (5)

Pašalinis2008-01-09 10:23

Pasirodo, bažnyčia gali valdyti ne tik fantazijas, bet ir haliucinacijas. Niekada apie tai nepagalvodavau.

Anonymous2008-01-09 11:33

Iškalba galingas dalykas,bet faktiškai tai ne motyvuotas straipsnis..Nors..įdomu ..savotikškas požiūris :D O vaidentis žmonėms pradeda dažniausias iki to ,kol jie pradeda tikėti išviso kuo nors,o jau vėliau nueina į bažnyčia i ten randa arba ramybę arba eina ieškoti toliau.

Petras2008-01-09 13:15

Na, jeigu straipsnį skaityti įdomu, jo autorė gal ir tuėjo tokį motyvą - sudominti skaitytoją. Šių dieną spauda dažniausiai tokį motyvą ir teturi - pranešti kokį nors įdomų dalyką, kartais jo net nepaaiškinant.

Šiuo atveju aiškinti lyg ir mėginta — yra kunigo ir psichiatro paaiškinimai). Problema tik tai, kad psichiatras auktorės, matyt, neįtikino, ji pasiliko artėliau Vatikano pozicijos - straipsnis baigiamas ne psichiatro ir ne kubnigo, bet autorės žodžiais, kurie vėlgi lyg ir remiasi, lyg ir nesiremia Vatikamu. Atvirai remtis Viduramžių tradicija šių dienų žurnalistei kaip ir ne prie veido…

Sakyčiau, labai dažnai racionalią mūsų elgseną blokuoja iracionalus pasąmonės turinys - kažkur gelmėse tūnantys prietarai ir baimės, užgimę labai konkrečiais kipšiukais, angeliukais, palovių babaudžiais, kapinių vaiduokliais ar modernesniais ufonautais.

2ra2008-01-14 11:32

Na tu, Petrai, ir užlenkei: šventojo apsėstasis. Šventasis neapsėda, jis SUTEIKIA MALONĘ apsigyventi žmogaus smegeninėje. Pamaloninto (palaimintojo) žmogelio elgsena panaši, kaip ir apsėstojo - regėjimai, girdėjimai, nerimas, neadekvatus situacijai veiklos troškimas) -, bet veiklos rezultatas kitas. Apsėstasis linkęs daryti bloga sau ir kitiems (balsai ragina padegti namus, pasmaugti vaikus, vyrą, niokoti kapus ar bažnyčią), o palaimintasis eina daryti gerų darbų: Jana d'Arc - gelbėti karalystės, tavo kaimynas - gyvulių, Seimo ir Vyriausybės nariai - valstybės. Kaip tai jiems pasiseka - kitas klausimas. Bet tu labai teisingai pastebėjai: niekas iš "palaimintųjų" nevaro šventojo, o, priešingai, laiko tai kokiu nors teigiamu bruožu: pasiaukojimu, patriotizmu, filantropija ir pan. Nors iš tiesų, tai ta pati šizofrenija, kuri negydoma tik todėl, kad tiesiogiai nekenkia aplinkiniams. Apie netiesioginį kenkimą šiuo atveju nemąstoma. Nustebau net iš psichiatrų išgirdusi terminą, apibūdinantį eilinį žmogų psichinių ligonių atžvilgiu: "Sąlyginai protingi", atseit, kieno akims žiūrint. Įdomi traktuotė, ar ne tiesa?

Petras2008-01-14 11:59

Griežtai kalbant, mes visi esdame sąlyginai protingi. Gal tik patiems atrodo, kad kiekvienas mūsų žingsnis yra protingas, kiekvienas sprendimas - racionaliai paremtas.

Tik atidžiai save stebėdamas gali pamatyti, kad daugelis žodžių išsprūdo kažkaip savaime, daugelis žingsnių žengta spontaniškai. Kur kas lengviau tai pamatyti kituose žmonėse - štai buvęs tremtinys tebesvaičioja apie kažkokią KGB grėsmę, kitą tebekamuoja žydų baimė, nors žydų Lietuvoje kaip ir nebėra, trečias svaičioja apie kažkokį mirtiną geltonodžų antplūdį…

Dar galime matyti, kaip "visiškai normalūs" žmonės ima gyventi ne savo, bet televizoriaus diktuojamais rūpesčiais ir "aktualijomis", kaip jų kalba ir elgsena priklauso nuo televizijos režisierių sumanymų ir reklamos davėjų užsakymų. Pavyzdžiui, iš anksto galiu pasakyti, kad rudeniop daugeliui žmonių pasidarys labai svarbus Seimas ir partijos…

Ar galėtume taigti, kad marionetės veiksmus lemia jos protas, o ne virvutės, už kurių ji tampoma?

O kaip su fobijomis, fantazijomis, religiniais ar politiniais kliedesiais?

Aišku, žmogus ne kalkuliatorius ir ne kompiuteris. Žmogus gali dar ir sapnuoti. Todėl visada kils klausimas, kiek jis elgiasi racionaliai ir kiek sapnuoja. Kartais ta riba tokia neaiški…

Rašyti komentarą

Tavo komentaras