BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Tikėjimų pasiūla

Mūsų gyvenimą veikia arba gali veikti daugybė tikėjimų. Panagrinėkime keletą jų.
1. Placebas. Žmogaus gyvybę išgelbėjo ką tik išrasti nauji vaistai nuo vėžio. Dar buvo tikrinamas jų efektyvumas, ir ligonis sutiko dalyvauti eksperimente. Kiekvieną dieną jis gaudavo po kelias baltas piliules ir turėdavo gydytojui atraportuoti, kokius pastebi pasikeitimus savo organizme. Nuo išrastrųjų vaistų ligonio sveikata pasitaisė.
Eksperimento organizatoriai žmogui taip ir nepasakė, kad jis priklausė savanorių grupei, kuriai buvo duodama ne vaistų, bet placebo - neutralios (neveiklios) medžiagos tablečių. Placebo piliulės gali būti padarytos iš paprasčiausio krakmolo, bet nieko nežinančiam pacietui padaryti tokį pat laukiamą poveikį, kaip ir tikri vaistai.


Tikriausiai nerasime žmogaus, kuriam nebūtų padėjusios štai tokios mažytės piliulės. Bet ne visi žinome, kad padėti gali ir paprasčiausio krakmolo piliulės, jeigu nuoširdžiai tikėsime, kad tai vaistai.

2. Burtai ir fetišai. Viena Rusijos televizija vakarais transliuoja laidas, kurių metų eterio laiką išsipirkusios burtininkės makaluoja švakėmis lyg būtų stačiatikių dvasininkės, tiria paskambinusių žiūrovų aurą, vibracijas, išvalo karmą, pagerina energetiką, atšaukia užkeikimus ir daro kitus stebuklus. Nors skambučiai brangūs, prisiskambinti į šias laidas labai sunku. Daugybė žiūrovų tvirtina, kad tokie burtai jiems labai padėjo.


Burtininkų naudojamos kortos, astrologinės pranašystės, deganti žvakė, kryželis, šventas paveikslėlis - įprasti daugelio šiuolaikinių žmonių tikėjimo atributai. Žmonės tiki, kad stebuklingų galių turinčiais fertišais galima pakeisti gyvenimą. Jeigu labai tikima, gyvenimas iš tiesų pasikeičia.

3. Stabai ir ritualai. Viena mano giminaitė pasakojo, kad po apsilankymo ir maldų Kryžių kalne jos kaimynė pasveiko nuo sunkios ligos. Yra sakoma, kad daugybė žmonių pasveiko prie stebuklingo Aušros vartų paveikslo Viniuje. Pastebėta, kad vienas Marijos paveikslas yra stebuklingesnis už kitą tos pačios Marijos paveikslą. Panašiai atsitinka ir su kitais šventaisiais bei šventomis vietomis - vienur stebuklingų pagijimų užfiksuojama daugiau, o kitur - mažiau.
Šventas vietas, stebuklingų galių turinčius paveikslus itin kultivuoja katalikų ir stačiatikių dvasininkai. Jie rengia specialias pamaldas ir procesijas, kur prie gydančių stabų susirenka tūkstančiai maldininkų. Jeigu susirenka, vadinasi, patiria poveikį.


Kuršėnų klebonas šventina neseniai gautą Šiaulių autobusų parko autobusą. Daugelis žmonių tiki, kad kunigo arba vyskupo šventintu autobusu važiuoti yra saugiau.

4. Tik Dievas. Kai manęs kas nors paklausia, kaip aš, alkoholikas, mečiau gerti, visada atsakau, kad mane išgelbėjo Evangelija. Kai atradau Jėzaus mokymą, jis neatpažįstamai pakeitė mano gyvenimą. Žinau anoniminių alkoholikų, kuriems atsilaikyti prieš neišgydomą`potraukį padeda Dievas, Likimas, Kosminė Galia ar kokia kita už juos stipresnė Jėga. Nesvarbu, kaip tą Jėgą pavadinsime - ji visada šalia ir bet kurią akimirką be niekieno pagalbos galime pasinaudoti jos parama.


Biblija galima pasinaudoti ritualams kaip magiškų galių turinčiu fetišu, bet galima ją paprasčiausiai skaityti ir mokytis gyventi pagal Dievo nurodymus. Ir vienu, ir kitu atveju tai gali turėti įtakos jūsų gyvenimui.

Koks skirtumas? Štai peržvelgėme keletą tikėjimų ir matome, kad jie iš tiesų veikia. Kaip sakė Mokytojas, mes galėtume pajudinti kalnus, jei turėtume bent garstyčios grūdo dydžio tikėjimą. Žmonės pasveiksta, tikėdami placebu, burtais ir fetišais, oficialiai pripažintais bažnyčios stabais ir ritualais, Dievo Žodžiu…
Jeigu pasveikstama ir nuo to, ir nuo to, tai koks skirtumas, kuo mes tikėsime?
O gal skirtumas visgi yra?
Ką apie tai pasakytumėt?


Tikėjimas neišrankus

Raktas į tavo pasąmonę

Bestabis Dievas - tai Žodis



 



 



Rodyk draugams

Komentarai (16)

Anonymous2007-01-10 08:30

Jeigu pasveiksta, tai gerai. Koks skirtumas?

Anonymous2007-01-10 08:39

Katalikų bažnyčia turės įteisinti horoskopus ir pati juos rašyti. Nepažįstu kataliko, kuris netikėtų astrologinėmis prognozėmis.

Petras2007-01-10 08:50

Kam rodyti pirštu į katalikus? Vienas liuteronų kunigas rimtu veidu man įrodinėjo, kad astrologija - rimtas dalykas. Jo nuomone, Liuteris buvo toks ryžtingas todėl, kad jis… ožiaragis.

TauAs2007-01-10 09:27

Jėzaus laikas praeina.

Petras2007-01-10 11:15

O man atrodo, kad Jėzaus laikai dar neatėjo. Kada jie buvo?

Istorija mena bažnyčių, vienuolių ordinų, inkvizicijos viešpatijos laikus, kurie iš tiesų praeina, bet kad pasaulis būtų gyvenęs pagal Jėzaus mokymą - apie tai man neteko girdėti.

Anonymous2007-01-11 11:28

Kas labai tki kunigų pasakomis, tas paprastai tiki ir horoskopais, juodu katinu, čigonėmis būrėjomis, stebuklingu vandeniu, kryžiais, vaiduokliais. Jei esi prietaringas, kibs bet koks prietaras. Tuščia svarstyti, kuris prietaras geresnis, o kuris ne.

Anonymous2007-01-11 11:28

zmones tiki, o tai svarbiausia. kuo tiki — kitas klausimas. kiek zmoniu, tiek nuomoniu, isitikinimu, poziuriu. drausti tiketi — beprasmiska.

Awertyu2007-01-13 19:15

jau baigesi tie laikai kai visi tik dievu tiki. Mokslas yra galingesnis

Petras2007-01-13 22:37

Taip, Awertyu, mokslas yra nepamainomas pažinimo įrankis, jis seniai nepavaldus katalikų bažnyčiai ar kuriai nors kitai religinei organizacijai. Bet nelabai aišku, kaip mokslas gali būti stipresnis už žmogaus vaizduotę, fantaziją ir iš jų kylančius tikėjimus. Ar mokslas gali būti stiprensnis už muziką, už poeziją arba tapybą? Tokio klausimo niekas net nekelia.

Kai mokslas nustojo buvęs religijos tarnu, mėginta jį pastatyti į religijos vietą - imta tikėti mokslo visagalybe. Tačiau tas tikėjimas XX a. viduryje sušlubavo, o ypač po to, kai mokslas sukūrė atominę bombą ir ėmė ryškėti globalios ekologinės problemos. Tikėjimas tariama mokslo visagalybe ilgiau išsilaikė rytinėje Europoje, kur jį palaikė "mokslinio" ateizmo religija.

Šiuo metu pastebimas įdomus reiškinys - vykstant globalizacijos procesams, religijos ne tik neglobalėja, bet maišosi, šalia tradicinių atsiranda daugybė naujų. Vietoj vienos globalios superreligijos, apie kurią svajoja beveik visų religijų vadai, - daugybė įvairiausių tikėjimų. Šiandien tikrai būtų sunku rasti kataliką, kuris netikėtų dar ir horoskopais, ekstrasensais ar mėnulio pilnatimi.

Akivaizdu, kad religija prarado išimtines teises viena valdyti žmonių vaizduotę, fanataziją, pasąmonines baimes ir troškimus. Šiandien ji priversta savo įtaka dalytis su reklamos galimybėmis mokančiais pasinaudoti naujaisiais pranašais, burtininkais, ekstrasensais, astrologais, sporto ir pop kumyrais, pačia žiniasklaida ir ypač - televizija.

Tačiau nesu toks didelis optimistas, kad drįsčiau teigti, jog tai - religijos pabaiga, ir nuo šiol žmonės bus laisvi, patys galės tvarkytis su savo baimėmis ir tikėjimais. Juk matau, kad jo didenybė televizorius žmogų už virvelių tampo dar stipriau, negu parapijos kunigas, jo akscelencija vyskupas ar netgi jo šventenybė Vatikano dievažmogis. O kur dar kiti modernieji manipuliatoriai, laukiantys savo eilės prie marionetės virvelių?

Akivaizdu, kad laisvės neatneš niekas kitas - ją gali pasiekti tik pats žmgus apsispręsdamas ir pasirinkdamas.

pasagius2007-01-14 13:51

Skirtumas yra. Krikščionybė visada norėjo valdyti Europą, kitaip sakant, suvienyti. Šiuo metu atsiranda naujosios religijos (NR), okultizmo išsiveržimas todėl, kad bažnyčia nėra patraukli vartotojui. Spalvotas NR atvirukas yra daug patraukliau, nei sustabarėjus bažnyčia. Čia yra sekuliarizacijos problema. Bažnyčia privalo kažkaip išsijudinti ir stengtis prisitaikyti prie žmonių, antraip katalikybės nuvertėjimas bus labai arti. Skirtumas yra tame, kad žmonių niekas nesieja, tos skirtingos religijos ar tikėjimai padaro tokį chaosą, vyksta susipriešinimas. Keturios didžiausios religijos sudaro labai dėkingą visuotinę sistemą, kuri yra tarpusavy susijusi ir būtina. Reikia žmogų kreipti ne į individualią religiją, o visuotinę, bendrą (pagal tautybę) ir joje parodyti galimą individualumą. Sutinkate?

Petras2007-01-14 15:39

Nelabai suprantu, apie kokią "vieningą sistemą" kalba pasagius. Apie tą, kurią matome Artimuosiosiuose Rytuose tarp judėjų, musulmonų ir krikščionių?.. O gal jis turi Pietryčių Azijos "vieningą sistemą", prie kurios dar prisideda indusai? Nepamirškime ir Olsterio katalikų bei protestantų "vieningos sistemos"…

Religijos siekia valdyti, ir tarp jų nuolatos vyksta konkurencija, kuris periodiškai perauga į nuožmius karus dėl įtakos. Tai nėra šių dienų "nukrypimai", tai per visą pasaulio istoriją matoma religijų susipriešinimo tendencija. Religijos ne tik suburia savo valdomus žmones, jos ir pakelia juos į šventuosius karus prieš kitus žmones. Nežinau karo, kurio metu vieni ar kiti dvasininkai nebūtų laiminę ginklų ir paties žudymo.

Tačiau ir mažesniųjų sektų vadukai bei vis išdygstantys naujieji pranašai bei burtininkai siekia tokios pat įtakos ir lygiai taip pat nuteikinėja žmones prie kitatikius. Religija tam ir yra, kad valdytų žmones, manipuliuodama jų fantazija, vaizduote, pasąmoninėmis baimėmis bei troškimais. Aš nemanau, kad vienas manipuliatorius yra geresnis už kitą manipuliatorių.

Žiūrėdamas iš to kampo, nematau jokio skirtumo tarp katalikų kunigo, indėnų šamano ir čigonės burtų.

pasagius2007-01-14 15:57

To skirtumo nematyti masėms yra didelis minusas religiniam humanizmui. Vieningos sistemos modelį ne taip supratote, arba aš nelabai aiškiai pateikiau. Toji sistema yra konkreti keturių didžiausių religijų grupė, kurią sieja toji bendra programa - visos religijos veda į bendrą ir tą patį dievą. Tą pripažįsta šių religijų atstovai, tam tikri autoritetai (pvz popiežius, dalai lama ir kt.). Tuo jos yra panašios, tuo jos išsiskiria iš NR, kurios sukurtos finansiniais sumetimais. Žinoma, prisideda ir tikinčiųjų skaičius, ir religijų amžius… ir patikimumas ir tradicijos tąsa ir dar begalė dalykų, kurie vienija jas ir išskiria iš naujų religinių kultų. Plius, reikėtų skirti religiją, nuo manipuliatoriaus. Juk dėl kryžiaus žygių mes kaltiname vadus, o ne pačią krikščionybę. Religijos nesiekia valdyti, tai jas atstovaujantys asmenys to siekia. Religija ir jos manipuliatorius yra labai ginčytinas dalykas, prie šios (galimos) diskusijos reikėtų didelio arbatos puodelio. :)

Petras2007-01-14 16:52

Atrodo, pasagiau, mes kalbame apie skirtingus dalykus. Aš kalbu apie religiją, o tu - apie tikėjimą. Religija nėra vien socialinė individualaus tikėjimo išraiška, tai žmonių vaizduotės, fantazijos ir pasąmoninių baimių bei trošklimų valdymo sistema. Žinoma, sistema negali veikti pati savaime, ji visada reiškiasi per konkrečius valdyti linkusius žmones. Kai Jėzus atėjo vaduoti žmonių iš religijos, jį prie kryžiaus kalė ne abstrakti malipuliacijų sistema, bet labai konkretūs kunigai ir jų valdoma beveidė minia.

Žmonės tiki toli gražu ne į tą patį Dievą. Į Dievą tiki labai mažai kas - religinga masė paprastai tiki į stabus, fetišus, magiškus ritualus. Štai kodėl nuo vieno stabo, tarkime, stebuklingo paveikslo, labai lengva pereiti prie kito, sakysim, pop žvaigždės garbinimo. Kunigo "pašventintas" vanduo yra šalia gruzinės burtininkės užburto tualetinio popieriaus. Kieno įtaiga bus stipresnė, priklauso ne nuo tapies vandens at popieriaus, bet nuo žmogaus pasirinkimo garbinti vieną ar kitą dalyką.

pasagius2007-01-14 17:17

Na, mes kalbame apie tą patį - religiją. Tik ją skirtingai intepretuojame.

Nesakiau, kad religija yra tikėjimo išraiška, Jūs apie ją (religiją) kalbate kaip apie tikėjimą (cit. tai žmonių vaizduotės, fantazijos ir pasąmoninių baimių bei trošklimų valdymo sistema), o aš kalbu teorinėje plotmėje. Apie vertybių sistemą, apie kanonus ir pan.

Sakot, religinga masė tiki į stabus, fetišus ir tt., bet tai nieko keista. Visa katalikybė tuo paremta, juk -Dievas yra visuose daiktuose-. Vien ką reiškia žmogaus ir dievo santykis (Jėzaus atvejis), apie begalybės idėja nėra ko šnekėti, jos žmonės nebesuprato nuo pat krikščionybės prasidėjimo. Dievo sąvokos nebesupranta žmonės, jie supranta tik Jėzų, kuris yra labai suktas begalybės įprasminimo fenomenas, bet to žmonės nesuvokia, todėl galima sakyti, kad jų tikėjimas yra gana 'daiktiškas'. Iš to išsivystė tokie nukrypimai nuo pagr. religijos suvokimo kaip stabai, ritualai ir kt prasminiai, empiriškai suvokiami dalykai.

Petras2007-01-14 20:36

Pasagiau, aš apie religiją nekalbu kaip apie tikėjimą - tų dalykų seniai nemaišau, juos priversti skirti ir religijos profesionalai. Apie religiją aš kalbu kaip apie žmonių valdymo formą, kuri nuo politinių ir ekonominių priemonių skiriasi tuo, kad laiko savo gniaužtuose žmonių vaizduotę, viltis, pasąmonines baimes ir troškimus. Tam sukurta visa priemonių sistema: tarpininkavimas (šamanizmas arba kunigystė), magija, kultai, stabai, draudimai bei įsakymai. Naujieji apaštalai dar neturi susikūrę visos sistemos, todėl apsieina tam tikrais elementais: tarkim, nusižiūrėję į kunigus ir šamanus, jie pasikelbia Dievo tarpininkais, skelbiasi turį magiškų galių valdyti dieviškąsias galias, ką daro ir didžiųjų religijų profesionalai.

Nežiūrint struktūrinių skirtumų, ir vieni ir kiti taikosi užvaldyti giliausias žmogaus pasąmonės kerteles, pasėti žmogaus širdyje savo sėklą. Nematau jokio skirtumo, ar aš atsidursiu vienų ar kitų naguose.

Tačiau yra dar vienas Kelias, apie kurį šamanų valdomos masės nė nenutuokia.

cleo2007-01-16 15:44

apie tą Kelią ne tik valdomos masės, bet ir patys šamanai nieko nenutuokia, nes pajautę, sužinoję apie JĮ, mestų bet kokį valdymą ir pultų JUO bėgti netverdami džiaugsmu:)

Rašyti komentarą

Tavo komentaras