BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Tikėjimas prieš žinojimą

Iš Vokietijos atvykęs pastorius sektai sakė pamokslą apie tikėjimą ir žinojimą.

- Štai jums sakau, kad mano kišenėj nosinė, - pradėjo jis. - Tikite? Norit, dabar sugriausiu jūsų tikėjimą?

Sektantai žiūrėjo nustebę ir susidomėję. Kaip jis sugriaus tikėjimą?

Pastorius vienu mostu ištraukė iš kišenės nosinę, pakėlė aukštyn ir tarė:

- Štai! Sugrioviau jūsų tikėjimą - dabar žinot, kad nosinė buvo kišenėj. Nebėra tikėjimo, užtenka žinojimo.

Jis taip ir pasakė: sugrioviau.

Ne patvirtinau, bet sugrioviau.

Sumaištyje gyvenančiam žmogui tikėjimas ir žinojimas yra du nesutaikomi priešai - lyg šuo ir katė. Arba katė nugalės šunį, arba šuo sunaikins katę. Niekada nebus taip, kad žinojimas patvirtintų tikėjimą, o tikėjimas vestų link žinojimo.

Religija šito kelio nežino.

Ji amžinai susiduria su žinojimu - savo mirtinu priešu.

Mano anūkas tiki, kad tą naktį, kai pasibaigia Kūčios, į roges du elnius pasikinkęs atvažiuoja Kalėdų Senelis, įlenda pro ventiliacijos angą ir padeda jam  dovanėlių.

Jis nori įtikinti ir mane, bet juk žinau: tai aš padėjau prie lovos dovanų maišelį.

Jo tikėjimas neįveikia mano žinojimo.

Kalėdų stebuklai dar ne visi.

Močiutė po Kūčių vakarienės palieka apkrautą stalą. Ji tiki, kad Kūčių naktį susirenka vėlės ir valgo padėtas gėrybes.

Ji pyksta, kad netikiu aš.

Kodėl turėčiau tikėti?

Tik šiaip, be jokio žinojimo?

Kalėdų rytą ji eina mišių ir tiki, kad kunigas kažkokiu būdų duoną paverčia Jėzaus kūnu, o vyną - krauju.

- Aš tai žinau, - sako tvirtai.

- Iš kur?

- Taip parašyta.

Norėdama patvirtini savo tikėjimą, ji puola naršyti po knygą juodais viršeliais. Pagaliau abejodama sako:

- Štai…

Ten parašyta: “valgykite, tai yra mano kūnas”.

Yra kūnas, ar kūnu paverčia kunigas?

Kur parašyta, kad paverčia?

Ir kas ten apie kunigus?.. Kažkas labai negerai, ar ne? Kunigai jos mylimą Jėzų persekiojo, kunigai šmeižė, kunigai išreikalavo mirties?

Ji užverčia knygą ir sako:

- Nesikabink.

Pastumia knygą šalin.

Jos tikėjimo ši knyga nepalaiko.

Jos ir neskaito.

Neskaito, bet tiki, kad ten parašyta, kaip Mariją, dangaus karalienę, angelai gyvą nusinešė į dangų. Kelis sykius žadėjo tą vietą parodyti, bet vis nesuranda.

- Pamatysi, surasiu, parodysiu, - tiki šventai.

Aš žinau, kad nesuras.

Ten nieko nėra, kas palaikytų jos tuščią tikėjimą.

- Tai tu sakai, kad nenunešė? - žaibuoja ji akimis. - Iš kur tu žinai? Įrodyk!

Atrodo, ji visai susipainiojo.

Ką aš turiu įrodyti?

Juk man visai nesvarbu, kuo tiki kitas žmogus: Kalėdų Seneliais, Kūčių vėlėmis, Marijos ėmimu dangun, palovio bildukais ar kunigų abrakadabra. Aš tik sakau, kad Biblijoj šito nėra.

Aš tai paprasčiausiai žinau.

Ji paprasčiausiai tiki.

- O kuo tu tiki? Niekuo? Viską žinai?

- Ne, aš tikiu, kad Evangelija padeda.

- Tik nepradėk!.. Dievas visur, į bažnyčią eiti nereikia, rytojus nerūpi, aš visko turiu, šventoji tradicija šūdas, prisiekti negalima, durnystė kalbėti ilgas litanijas!.. Žinau tuos išvedžiojimus.

Ji tiki, kad tai išvedžiojimai.

Aš žinau, kad taip paprašyta.

Tikiu, kad parašyta teisingai.

- Įrodyk! - reikalauja ji vėl.

Kiti irgi reikalauja.

Palaukite, duokite laiko… Juk pasveikau, pasikeičiau, patys sakėte - kitas žmogus. Niekuo netikėjau, norėjau žudytis, gyvybė sprūdo iš rankų ir še - dar viena proga!

Jeigu pavyks, mano gyvenimas bus geriausias įrodymas.

Bene jis sugriaus tikėjimą?

Ne, maniškį patvirtins.

Atves į žinojimą.

Juk tai - ne Kalėdų Senelis.

Ne vaiduoklis, ne šmėkla.

Ne šventas vaikiškas melas.

Ne abrakadabra.

Gyvenimo mokslas.

Gyvenimas.

Aš tikiu - Evangelija šimtą sykių įrodyta.


Rodyk draugams

Komentarai (21)

deimantukas2008-07-21 20:52

Liuks,nuostabu,-skaitau ir svaigstu. :-)

beprasmis2008-07-21 22:24

(Išvalyta. Kas nepripažįsta šios svetainės taisyklių, negali joje reikštis.)

Redagavo Petras 2008-07-22 06:38

beprasmis2008-07-22 09:15

(Išvalyta. Jeigu beprasmis nesiliaus, jam, kaip ir daugeliui kitų fanatikų, bus užtrenktos durys. Blokuosiu visus serverius, pro kuriuos jis pateks čia ir paliks bet kokį ženklą.)

Redagavo Petras 2008-07-22 09:46

aralzero2008-07-22 10:19

Kaip visada, labai gera skaityti šią tiesą. Rusų žodyne yra geras žodis : " istyna", tai daug tiksliau nei "pravda"- "tiesa",nežinau pirmojo žodžio atitikmens lietuviškai, bet jis man labiausiai tinka šiuo atveju.

2ra2008-07-22 14:13

Petrai, o tu žinai, kas parašė Evangeliją? Ar viso labo tiki tuo, kas teigiama apie autorystę?

Petras2008-07-22 15:48

Kas parašė? Na, kažkas turėjo parašyti…

Apie autorystę yra labai puikus anekdotas: pasirodo, "Odisėją" parašė ne Homeras, o visai kitas žmogus, kuris buvo Homeras.

Man labiau savrbu, kas parašyta. Ar parašyta teisybė? Ar tikrai galima gyventi šita akimirka? Ar galima nusisukti nuo savo blogų ir pradėti iš naujo? Ar tikrai reikia sakyti ir daryti tai, kuo tiki, ar užtenka čiulbėti gražiai? Ar iš tiesų kelias į brandą - individulaus, o ne su nusameninta gauja (minia)?..

Kol kas Mokytojo žodžiuose neradau nieko, kas mane klaidintų. ko dar?

deimantukas2008-07-22 16:13

Taip ir maniau,kad atsakysi"svarbu,kas parašyta,o ne kas autorius".
Aš irgi manau,kad kiekvienas turi eiti savo gyvenimo keliu.Net paprasčiausias ėjimas kiekvieno yra asmeniškas-vieno greitesnis,kito lėtesnis ir jei eina būrys žmonių,kai kas tikrai jaučia nepatogumą,nes nenorėtų eiti bendru tempu.Ėjimas ėjimu,bet įsivaizduokit,kas būtų,jei kažkas lieptų būriui kvėpuoti vienu ritmu,šnekėti vienu tembru ir t.t.Čia tik menki pavyzdėliai,o kiek tokių bendrijų marazmų mūsų gyvenime,kai daroma choru,nemąstant.Kur tada pasideda individualumas?Kur vidinė ramybė ir komfortas?
Aš vaduojuosi nuo alkoholizmo ir suvokiau,kad mokydamasis gyventi pagal kažkieno dirigavimą,bendras programas nelabai išlikčiau.Tiesioginis sąlytis su aplinka,visko priėmimas BETARPIŠKAI,biblijos žodžiai ir ne tik-JŲ VYKDYMAS-štai kas man padeda.

Aurimas Gudas2008-07-22 16:21

Labiausiai patiko ta vieta apie Mariją :).

Petras2008-07-22 20:04

Dar į 2ros klausimą apie autorystę. Tas žmogus, kurio mokymai užrašyti evangelijose, nieko bendro neturi su alaviniu prie kryžiaus prikaltu stabuku. Jis negali būti ir šmėkla, kurią kunigai magiškais ženklais ir žodžiais iškviečia mišių seanso metu. Kodėl taip manau? Evangelija draudžia ir stabmeldystę, ir magiją… Tai nesuderinama.

Šitas Mokytojas mokė ne ritualų, bet gyvenimo. Jis liepė teisingai daryti, o ne teisingai vapėti ilgus maldos žodžius. Tai esminis skirtumas tarp religijos ir Evangelijos.

Nebuvau to žmogaus sutikęs, nes gimiau 2000 metų vėliau, bet manau, kad jis nebuvo panašus į švelniais drabužiais vilkintį graikų jaunuolį, kurio įvaizdį sukūrė ikonomis uždarbiavę vienuolynų dailininkai. Logiškai galvojant, žydas turėjo rengtis kaip žydas, atrodyti irgi turėjo kaip žydas. Ir ne bet koks, o tvirtas keliautojas, neįveiktas saulės, vėjo ir dykumų…

Žodžiu, realusis kažkada gyvenęs Jėzus negalėjo būti labai panašus į bažnyčių vartojamą stabą. Galų gale, tai ne taip svarbu. Svarbiausias dalykas yra šis: bažnyčių mokymas neturi nieko bendro su Jėzaus mokymu. Tai visiškai priešingi mokymai, priešingomis kyptimis judantys traukiniai.

Žmonės, kurie garbina Jėzumi pavadintą stabą ir tie, kurie mėgina kažko išmokti iš istorinio Mokytojo, yra visai kitos pasaulėjautos ir visai kito tikėjimo. Jie mini tą patį vardą, bet juo išpažįsta visai kitus dalykus.

Skirtumas maždaug toks, kaip tarp senovės pagonių, kurie, žiūrėdami į svastiką, džiaugėsi saulės ratu, ir tarp XX a. nacių, kurie žiūrėjo į tą patį svastikos ženklą ir garbino Hitlerio valdžią.

neri2008-07-22 20:53

Super, Petrai.
Stipru.
Kaip Deimantukas sakė - skaitai ir kaifuoji.
Tikra. Nes išgyventa.

Anonimas2008-07-22 22:43

Laba diena,

man jūsų blogas atrodo labai keistas, kazkoks sektantiskas, jūs gal protestantas? žodžiu kas yra: o gi nėra…
nėra jokio Jėzaus spindesio, Jo šlovės jo didibės

Petras2008-07-22 23:36

Anonime, ko sveikiniesi, jei pravardžiuojiesi? Jei žinai tik katalikus, protestantus ir kitus sektantus, tai manai, kad tiek ir tėra pasaulio?

Taip, daug kam atrodo keisti Jėzaus žodžiai, kad Evangeliją reikia vykdyti, o ne taukšti apie jos šlovę. Tie, kurie klauso ir nevykdo, kurie tik tauškia "Viešpatie, Viešpatie!", negali pažinti to Viešpaties mokymo.

Tiesą sakant, man nelabai rūpi jūsų šmėklos šlovė. Ar ją išsikviečiate per mišias, ar paverčiat vafliuku, ar išsilydote ir alavo, ar išsidrožiat iš medžio - yra visai nesvarbu, kaip ją vadinate. Ar vadinsite Jėzumi, ar kokiu Benediktu - nieko iš jo neišmoksite. Ir nieko tas stabukas nepakeis jūsų gyvenime, kad ir kaip jį šlakstytumėt šventintu vandeniu, kad ir kiek ilgai rūkytumėt užburtais smilkalais.

Mes kalbame apie skirtingus dalykus, mes einame visai kitais kelias, tarp mūsų nieko bendro nėra. Uždaryk šį puslapį ir nesivargink - čia nerasi jokios pagarbos ir šlovės jokiam pakabukui, drožinukui, lipdinukui ar paveiksliukui.

beprasmis2008-07-23 00:00

(Išvalyta. Tai buvo paskutinis beprasmio įrašas. Nuo šiol bus blokuojami visi serveriai, pro kuriuos jis pateks čia ir paliks bet kokį ženklą. Taip bus daroma su visais chuliganais, kurie nepripažins šios svetainės elgesio taisyklių.)

Redagavo Petras 2008-07-23 09:25

eklipas2008-07-23 11:11

Nieko nesupratau… tai tu, Petrai, tiki..? ar žinai?

Petras2008-07-23 12:47

Apie kokį tikėjimą klausi, Eklipai?
Jeigu klausi apie Kalėdų Senelį ir panašius dalykus, tai tikrai netikiu.

Aš netikiu, kad alavinis prie saulės simbolio prikaltas stabukas turi ką nors bendro su mano Mokytoju Jėzumi, kad pildosi horoskopai, kad kelią perbėgusi katė atneša nelaimę, kad Jėzus yra šmėkla, kurį bažnyčios burininkai gali iškvietinėti kaip vaiduoklį religinio seanso metu, kad į Mariją perkrikštyta dangaus karalienė Venera turi ką nors bendro su Jėzaus motina Marija, kad Kūčių naktį į namus ateina vaiduokliai, kad Dievą galite uždaryti savo bažnyčiose ir pardavineti kartu su Kūčių plotkeliais, kad kunigų užburtas vanduo yra švetesnis už Dievo sukurtą, kad apasugo nusispjovomas per kairįjį petį arba persižegnojimas, kad per pilnatį įvyksta daugiau nelaimių, kad…

Eklipai, aš daug kuo netikiu. Kuo tikiu, daug sykių rašau, o jei nesupranti, aš tau negaliu padėti. Kas nenori, tas nemato ir nesupranta.

eklipas2008-07-25 23:20

ne apie tai klausiau..
Kad Dievas yra - ar tiki; - ar žinai?

Petras2008-07-26 09:10

Eklipai, jeigu ŽINOČIAU, kad Dievas yra, galėčiau nustatyti kokius nors jo parametrus ir pranešti kitiems. O aš kitam net negaliu įrodyti, kad Jis yra.

Vadinasi, tai ne žinojimas, o tikėjimas.

Tačiau mano tikėjimas nei kiek neprieštarauja tam, ką žinau apie pasaulį. Jis neprieštarauja nei energijos tvarumo, nei kitiems dėsniams. Jis ne tik neprieštarauja sveikam protui, bet jį palaiko, vesdamas į naują žinojimą.

Tarkim, kažkada, apsispręsdamas mesti gerti ir abejodamas sėkme, aš visgi patikėjau šiais Mokytojo žodžiais: tegu tau būna taip, kaip tu tiki. Tikėjau, kad tai padės, ir padėjo. Dabar aš ŽINAU, kad šie Mokytojo žodžiai yra Tiesa. Vėliau net psichologijos knygose radau parašyta, kaip mobilizuoja racionalus tikėjimas.

Atsimenu, kur kas sunkiau buvo patikėti pamokymu "atsuk kitą žandą". Pamėginau ir pats nustebau - veikia! Apie tai jau rašiau, nebenoriu kartotis ("Neperšaunama eilutė").

Šiandien jau esu išbandęs nemažai Evangelijos. Kol kas neradau nieko, kas klaidintų ir darytų man žalą, būtų netiesa. Vadinasi, tai - pati IŠMINTIS. Bet aš negaliu ĮRODYTI, kad tai - paties Dievo Jėzaus lūpomis pasakyta išmintis. Bet galiu tuo TIKĖTI.

Kartais tikėjimas būna toks ryškus, kad darosi panašus į žinojimą, bet vis dėlto - ne, tai ne žinojimas, nors abu (racionalus tikėjimas ir žinojimas) laikytini to paties medžio vaisiais.

O štai prietarai - iracionalūs tikėjimai nebūtais pasaulio ryšiais - nesiremia niekuo. Jie ne veda į žinojimą, bet klaidina, nieko gero žmogui neduoda. Prietaro vaisiai - tai labai prasto medžio labai rūgštūs vaisiai.

eklipas2008-07-28 01:46

Ačiū.. dabar lyg ir aiškiau, dar perskaičiau tavo komentarą, vėlesniame blog'o įraše - patiko. Man ta tikėjimo-žinojimo tema dažnai "užbuksuoja" - apie tai kuo tikiu pradedu kalbėti lyg 120% žinočiau, bet čia, matyt, labiau "iš kitos operos".

Petras2008-07-28 11:05

Sakyčiau, painioti tikėjimą su žinojimu gali būti taip pat pavojinga, kaip ir priešpastatyti tuos dalykus vienas kitam.

Kai tikėjimas priešpastatomas žinojimui, imama tikėti su sveiku protu nesuderinamais dalykais: juodos katės "nešamais pavojais", horoskopais, kortomis, ekstrasenasis, užkalbeėtų akmenukų, pakabukų, kryžiukų ir kitų fetišų "galia", gyvų žmonių "ėmimais dangun", rasistiniu bažnyčios mokymu apie žydų - "Kaino palikuonių" - kolektyvinę "kaltę" ir panašiomis beprotybėmis. Žmogus net nebesistengia tų dalykų derinti su protu - kam derinsi, jeigu tai vis tiek "nesuderinama"? Jis netgi dižiuojasi tvirtu, nepalaužiamu tikėjimu, kurio neįveikia net protas. Religijos profesionalai ir nepriklausomi šarlatanai palaiko tokią painiavą, nes minta iš jos.

Ne ką geriau, kai tikėjimas supainiojamas su žinojimu - tada einama į fanatizmą, o kraštutiniu atveju pasiekiama riba, už kurios prasisdeda kliedesiai. Juk šizofreniko neįtikinsi, kad jis įsivaizduoja persekionatį šetoną - jis paprasčiausiai "žino" apie šėtoną, nes jį "mato" ir "girdi".

Kai dvasingumas būna ne toks ūmus, žmogus dar nemato davasių, bet "puikiai žino", kad velnias apsėda, o Marija apsireiškia. Pagyvenusią moterį išprievartavusio paauglio motina "žino", kad šito paprasčiausiai "negali būti", tikinčioji dauguma kažkada irgi "žinojo", kad sukasi ne žemė, bet susisuko kvaišos Galilėjo galva. Iš dokumentinių kronikų matome, kad ir naciai, perėmę bažnyčios rasistinį mokymą bei suorganizavę dar baisenį žydų genocidą, puikiausiai "žinojo" apie žydų "nevisavertiškumą" ir net moksliniais eksperimentais mėgino įrodyti savo katalikišką kliedesį.

Gal tai stiprus tikėjimas, kai jį pasidaro sunku atskirti nuo žinojimo?

Ko gero - atvirkščiai. Jeigu tikėjimas tvirtas, kam jį painiosiu su žinojimu?

Skiriamąją ribą matau kitur.

Žinojimas nėra asmeninis. Ką žinau aš, galiu pasakyti ar parodyti ir kitam. Jeigu tau kyla abejonių, galiu įrodyti. Juk gamtoje nėra "individualių" gamtos dėsnių ar kitų "individualių" tiesų. Juk negali būti, kad mano paleistas akmuo kranta žemyn, o musulmono kiltų į viršų. Bažnyčia degino raganas - tai irgi visuotinai žinomas istorijos faktas. Jeigu katalikai nori paneigti šį faktą, jie turi rasti konkrečių, visiems suprantamų įrodymų - Marijos "apsireiškimai" ir "pareiškimai" kur nors Šiluvoje ar Fatimoje šiuo atveju nepadės.

O tikėjimas - priešingai. Tai subjektyvus dalykas. Viena mano kaimynė po šiai dienai tiki, kad akmenys, kurių kiekvienais metais nurinkus vis atsiranda, paprasčiausiai auga. Visi aplink juokiasi, o ji viena tiki.

Reikia manyti, pirmykšiais laikais žmonės nagalėjo skirti žinojimo nuo tikėjimo. Prietarai - tiek religiniai, tiek socialiniai, tiek paprasčiausi buitiniai - yra tokio "tikėjimo-žinojimo" atavizmas. Juk tikėjimas - individualus, jis atspindi subjektyvų pasaulio suvokimą, o tada individas dar nebuvo atsiskyręs nuo bandos. Jis gyveno ne asmeninį, bet bendruomeninį, religinį gyvenimą. Jam nereikėjo kuo nors tikėti ar netikėti - nuo gimimo jis paprasčiausiai "žinojo", kad perkūnas saugo žemaičius, o kitus muša, kad žaltys yra šventas ir garantuoja namų gyvybę, kad mėnulio fazės sukelia vėjus ir keičia metų laikus…

Ir tik tada, kai vienais dievais tikinti bendruomenė susidūrė su kitą religiją "žinančia" bendruomene, bendruomenės nariui galėjo kilti abejonė: kuriuo žyniu man tikėti? Mūsų ar jų?..

Suabejojusiam senovės medžiotojui ar maisto rinkėjui teko apsispręsti.

Tikėjimas - tai apsisprendimo vaisius. Apsisprendimas - laisvės šauklys, o laivė visada susijusi su rizika. Žodžiu, apsispręsti ir būti laisva gali tik atsakinga, brandi asmenybė.

Kolektyvinis religijos kelias yra kur kas lengvesnis. Eini su visais ir tiek. Žinai, kad taip darė tėvai, taip darysi ir tu, ir tavo vaikai… O minia slopina slopina sąmonės šviesą ir pajudina pasąmoninius tamsos demonus. Asmeninį tikėjimą pakeičia kolektyvinis religinis "žinojimas". Štai kodėl įtūžusi katalikų minia galėjo pulti žydus - asmeniškai nė vienam tos minios padarui žydai nebuvo nieko padarę, bet visi "žinojo", kad bažnyčios tėvas Augustinas teisus, o visi žydai - prakeiktieji žudiko Kaino vaikai.

Nuo minios atsiskyrusią asmenybę baimė likti vienam traukia atgal "nusisasmeninti". Iš religijos kilusį tikėjimą ta pati rizikos baimė traukia atgal prie netikro "žinojimo". Sumaištis - tiek moralinė, tiek pažinimo - yra bene pats ryškiusias nebrandaus žmogaus bruožas. Niekada negali tikėti, ką tau sako religingas žmogus - minioje jis gali prabilti visai kitaip.

Gediminas2011-02-05 20:48

Nežinau ar suprasite mane, bet manau, kad tikėjimas yra taip pat žinojimas, subjektyvi tiesa. Juk niekas negali atsirasti iš nieko. Žmogus visada siekia gėrio ir tiesos, bet blogai mąstydamas dažnai nukenčia. Tikėjimas tėra vaizdinys pąsamonėje, subjektyviai tai yra tiesa, bet objektyviai dažniausiai melas.
Žinojimas tai yra tiesioginis pažinimas protų, analogijų atradimas panaudojant jau turimas(įgimtas) žinias. Visata tai yra tapatumo ir skirtingumo vienovė, visi daiktai yra skirtingį, tačiau kiekvienas analogiškas kitam. Analogija - tai raktas į visatos pažinimą. Protas(siela) yra pats analogija, tvarka, nes geba suvokti tvarka ir tiesa.

Aš palaikau objektyvų žinojimą, nes taip tikrai galima pasiekti tiesą, kuri neprieštarauja visatos taisyklėms. Esu prieš tikėjimą, religijas, nes tai nėra visišką tiesa, o greičiau melas. Galima sakyti kad tas tikėjimas vaizdinių ir yra visų žmonijos problemų priežastis, juk tai tik visatos piešinio fragmentas.

Petras2011-02-05 20:57

Gediminai, jeigu susitartume dėl sąvokų, kurias vartojame, tai galbūt paaiškėtų, kad mes mąstome labai panašiai.

Norint analizuoti bet kurią temą, pirmiausia reikia visiems ta pačia reikšme vartoti tuos pačius žodžius. Tai yra pati pirmoji ir būtina sąlyga, pradedant dalykiškai nagrinėti bet ką, kad ir tikėjimo bei žinojimo problemą. Jeigu sakoma, kad tikėjimas yra žinojimas, o žinojimas yra tikėjimas, kad negrai yra baltieji, baltieji yra negrai, tai pasidaro neaišku, kam tos “žinojimo”, “tikėjimo”, “baltųjų” ir “negrų” sąvokos.

Taigi, Gediminai, aiškiai apibrėžk, ką tau konkrečiai reiškia sąvokos “tikėjimas” ir “žinojimas”, kuo jos skiriasi. Tada galėsim kalbėtis rimtai, o ne plaukioti rūke.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras