BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šventadienio apeiga

Kažkurią šventą dieną, berods, tai buvo ketvirtadienis ar penktadienis, mūsų bendruomenė susirinko į Dievo namus. Žvakių nedegėme, nes Jo atsiųstoji saulė vienodai gerai švietė teisiesiems ir nusidėjėliams, be to, ji žibino daug stipriau, negu gryniausio vaško žvakė, kunigo šventinta prie didžiojo altoriaus.

Vietoj to prisipylėme pilną kubilą švento vandens, kuris atbėgo vamzdžiais tiesiai iš tvenkinio ir buvo pašventintas paties Kūrėjo.

Pirmieji šventąjį vandenį išbandė Justinas ir Martynas. Justinas nustebęs nieko nesakė, o Martynas žinovo balsu pareiškė: “Kaip tik”.

Kaip tik toks, kokį Kūrėjas ir turėjo sukurti.

Kaip visada, mūsų bendruomenė nieko neaukojo Dievui, nes pati amžinai nieko neturi. Žemė, kurioje gyvena, yra ne jų, dangus irgi priklauso visiems, net jų auginami vaikai yra atsiųsti paties Dievo.

Daugiausia, ką galėjo mama, tai duoti Justinui atsikąsti jos prišto, bet kai tas pradėjo ragauti, ji ėmė šaukti:

- Ai, Justi, baik, nekąsk!

Netrukus Martynas turėjo pasitraukti iš kubilo, nes jame nebetilpo Justinas.

Iš tiesų Justis nėra toks didelis, kaip mums visiems kartais atrodo. Tačiau  moka susikaupti ir įsigilinti į Dievo kūrybą. Šiandien jis pirmą sykį susidūrė su tokiais dalykais, kaip maudynės plastmasiniame kubile, todėl močiutė turėjo palaikyti už rankos, kad jis per giliai nepasinertų į Dievo sukurtą vandenį.

Vakare Martynas užsikūrė amžinąją ugnį ir atsisėdęs ant rogių apmąstė ką tik nustatytą faktą: vasarą rogės neslysta. Tikriausiai todėl, kad nėra sniego. Jis buvo nusprendęs pasivažinėti nuo kalno, noras pasidarė toks stiprus, kad tėvas turėjo ištempti roges iš daržinės.

Užtat rogės vasarą labai tinka vietoje suolo.

Kai šiandien nepavyko pasivažinėti nuo kalno, Martynas metė pramogas ir susimūrijo židinį. Kiti šaiposi, kad mūras nelabai dailus, vietomis skylėtas, tačiau židinys veikia. Ugnis dega, liepsna kyla į viršų. Ko dar?

O jie sako, kad Martynas nėra didelis ir suaugęs žmogus. Tarsi nežinotų, kad jam seniai penkeri. Ketverių pats susikalė stalą. Kas žino, ką jis sukurs, kai bus visiškai senas, na, kokių dešimties ar vienuolikos metų?..

Kai įsižiūri gerai - yra kažkas bendro tarp susimąsčiusio mūrininko, jo sulipdyto židinio, amžinosios ugnies ir dar vieno tokio Statybininko, kuris aprūpina Martyną moliu, smėliu, vandeniu, rogėmis, tėvais ir kitais būtiniausiais dalykais.

Susitikimai

Rodyk draugams

Komentarai (9)

Anonymous2006-07-19 16:46

Visi Dievo kūriniai šventi. Kiekviena diena šventa. Kasdien - su Dievu ir Dievo aikivaizdoj. Tačiau tai sunku suvokti.

Anonymous2006-07-19 20:05

Vaikai - kubile šventinto vandens… Neįsivaizduoju didesnio pasityčiojimo iš liturgijos.

Anonymous2006-07-20 10:18

O koks čia gali būti pasityčiojimas iš liturgijos?Jei Dievas yra visur ir visą tai sukūrė, tai kodėl vanduo kubile yra pasityčiojimas…

Man kaip tik tai pati gražiausia ir gyviausia diena iš visų savitės dienų. Šeima susirinko kartu, džiaugiasi ta diena, buvimu kartu, darna ir meile. Kas gali būti tikriau ir gražiau?Kaip dar begalima įtikinamiau švovinti mūsų Kūrėją?

aralzero

Petras2006-07-20 11:09

Daugelis gyvename tarsi dviejuose poliuose.

Vieni norime kasdien ir visur būti su savo Kūrėju ir dalyvauti Jo kūryboje, todėl visi Jo kūriniai mums atrodo šventi ir pats gyvenimas pasidaro pilnas šventumo.

Kiti stengiasi atsiriboti nuo Dievo, palikdami Jam kelias valandas vieną dieną savaitėje, o visą likusį laiką uiždarydami Absoliutą savo bažnyčios altorėlyje. Visa kūrinija šitiems žmonėms atrodo bevertė, nes ji - be Dievo, o Dievas būna tik kai kuriose šventose vietose - kur nors Lurde, Kryžių kalne, altoriuje, po kunigo sutana. Gyvenimas be gerojo Kūrėjo pasidaro svetimas, gąsdinantis, nesuprantamas.

Viskas galėjo būti ir atvirkščiai - gyvenimas kažkada išgąsdino šituos žmones, ir jie tikėjimą atskyrė nuo gyvenimo. Nuo gyvenimo atskirtas ir religiniais ritualais paverstas tikėjimas - patraukli vieta pasislėpti nuo savo problemų tarsi kokiam smilkalų rūke.

O didžioji dalis mano pažįstamų gyvena tarp tų dviejų polių. Jie dairosi į vienus, į kitus ir gali pasukti bet kur.

Arba nepasukti niekur.

Anonymous2006-08-02 15:45

Iš 40,23 ir ant jo sudėjo padėtinės duonos kepalus, kaip Viešpats įsakė Mozei.

Iš 40,24 Susitikimo palapinėje priešais stalą pastatė žvakidę

Iš 40,25 ir paruošė lempas, kaip Viešpats įsakė Mozei.

Iš 40,26 Prieš uždangą pastatė ir auksinį aukurą,

Iš 40,27 ant kurio degino kvapnius smilkalus, kaip Viešpats įsakė Mozei.

Iš 40,28 Susitikimo palapinės įėjime pakabino užuolaidą,

Iš 40,29 pastatė deginamųjų aukų aukurą priešais Susitikimo palapinę ir ant to aukuro aukojo deginamąją ir duonos auką, kaip Viešpats įsakė Mozei.

Daugiau nieko nenoriu komentuoti, tik tiek, kad manau kad cia mano silpnas pirstelejimas, atremiant tavo teiginius jog baznycia kaip pastata zmones sugalvojo, gal as cia ne vietoj sita komentara idejau, sorry, bet siandien atradus tavo puslapi, sios mintis nedave ramybes ;)

Anonymous2006-08-02 15:47

kad dar nereautu kad anaonimiskai sita is isejimo as idejau ;0 Ele

Petras2006-08-02 19:07

Ela, Ele, ar koks bebūtų tavo vardas, aiškiai matyti, kad tu pataikei ne ten. Nedelsdama išjunk šį puslapį, persižegnok, sukalbėk prie švento paveikslo tris Sveika Marija ir eik ieškoti sau tinkamos lektūros.

Tarkim, ko tau nesusiradus Kunigų knygos, nenusižiūrėjus senųjų apeigų ir nepradėjus aukoti veršių, ožių ir paukščių pagal senuosius aprašymus?

Geroji Naujiena - aiškiai ne tau ir ne tavo tipo žmonėms. Kaip sakė mano Mokytojas, "žiūrėsite, bet nematysite, girdėsite, bet nesuprasite". Tai ko jums landyti po visokias negeras svetaines, dėl kurių benegalite rasti ramybės? Kam tau, pavyzdingai katalikei, visos šitos nesąmonės?

Anonymous2006-09-25 00:29

Manau, kad geriausia ką kažkas galėjo sukurti - žmogus. Nes iš pradžių jie būna vaikai. O vaikai - tai man kažkas švento. Pats dar neturiu, per jaunas, vis tik… O tokie šeimos susibėgimai - tikra šventė. Pasiilgau ir aš. Visi išsilakstė po užsienius.

Anonymous2006-11-29 17:10

Stai tau ir penkiu nuotrauku taisykles…

Rašyti komentarą

Tavo komentaras