BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šventa gyvybė, bet ne žmogus

Prieš kelias dienas neatsargiai įsipainiojau į diskusijas apie abortus ir gyvybės šventumą. Nesu abortų šalininkas ir nieko neagituoju darytis abortus. Paprasčiausiai negalėjau neatkreipti dėmesio į vis garsėjančią abortų priešininkų choro giesmę apie kažkokį “gyvybės šventumą”. Tiesą sakant, ši sąvoka mane ir sudomino.

Ką ji reiškia bažnytininkams, kurie tame chore gieda pirmuoju balsu? Ar jiems šventa, neliestina yra tik negimusio žmogaus gyvybė, ar ir gimusio? Netrukus supratau, kad klausimą reikia kelti kitaip: ar šventa yra tik gyvybė, o ne žmogus?

Keistai skamba, ar ne?

Iš pradžių šis klausimas ir man atrodė absurdiškas. Kaip galima būtų šventa laikyti tik pačią gyvybę, be žmogaus, kuriame ji įsikūrusi? Tačiau istorijos faktai rodo kaip tik tai: garsiausiai gyvybės šventumą deklaruojanti bažnyčia niekada nesiskaitė su žmogumi, kurį be didelių skrupulų siuntė į “šventuosius” bei kitus grobikiškus karus ir po šiai dienai žmogų laiko tik priemone kažkokiam kitam, “aukštesniam” tikslui pasiekti. O čia dar vienas oponentas man išaiškino, kad gyvybės klausimas yra ne biologinis, o moralinis. Žodžiu, gyvybė su biologija, tai yra mūsų kūnu, nieko kaip ir neturi, tai kažkokia abstrakti moralės sąvoka be vienos ląstelės…

Pasiklausęs abortų priešininkų giesmių apie gyvybės šventumą ir užmetęs akį į katalikų bažnyčios istorijos puslapius, aptikau įdomų prietaisą, kuris man priminė kažkada matytas akušerio reples, kuriomis iš gimdos išlupamas užsimezgęs vaisius. Tačiau tai - ne akušerio įrankis, nors į jį labai panašus.

Tai - katalikų bažnyčios inkvizitorių kriaušė: buvo įkišama į
burną, lytinius organus ('raganoms/raganiams') ir sukama. Plėsdamasi 'kriaušė'
draskydavo raumenis, o kitas įrenginys - smeigtas, smigdavo gilyn. Vidinis
kraujavimas katalikams nesiskaitė odos žalojimu, nes kurį laiką odą žaloti
buvo uždrausta. Tai labai simboliška: bažnyčia saugo nuo akušerio replių gimdoje esančią negimusią gyvybę, bet labai panašiomis replėmis  plėšė moters gimdą.


Kam dar gali būti panaudojamos akušerio replės? Jeigu nepavyksta gimdymas, akušeris, gelbėdamas motinos gyvybę, gali jomis sutraiškyti kūdikio galvą. Tai - baisus pasirinkimas. Motina išlieka gyva, o kūdikis žūva. Katalikų bažnyčia tai laiko nužudymu. Tačiau ir ji turi sukūrusi panašų prietaisą, tik juo nebūdavo išgelbstima nieko - tik labai pamažu, iš lėto sukneženamas nelaimingojo kiaušas.

Galvos spaustuvė: galva
įspaudžiama į ypatingą varstotą ir spaudžiama, kol dantys sutrupa, galvos kaulai
pradeda trūkinėti, galiausiai iššoka akys.


Šis prietaisas irgi turi ryšį su moteryste ir motinyste.

Tai - krūtų plėšytuvas: apkaltintoms
erezija, neištikimybe ar raganavimu moterims dažnai būdavo nuplėšiamos krūtys. Vienuoliai jas suspausdavo šitomis žnyplėmis ir paprasčiausiai nulpėšdavo be jokios narkozės. Narkozės? Arba jūs juokaujat, arba nesuprantat šitos bažnyčios idėjos!


Žmogaus žudymo katalikų bažnyčia nelaiko kažkokiu blogiu, jeigu tai daroma dėl “aukštesnio” dvasinio tikslo. Negana to, jos inkvizicija sukūrė technologiją žmogų nužudyti lėtai, su pasimėgavimu, kad ne tik patys vienuoliai, bet ir paprasti tikintieji matytų ilgą skausmingą pasmerktojo mirtį. Tarkim, ant lėtos laužo ugnies…


Šiandien sunku nustatyti, kiek moterų šitaip nužudė šventoji bažnyčia, paskelbusi jas raganomis. Kai kurie istorikai tvirtina, kad genocido aukomis per kelis šimtus metų galėjo tapti 9 milijonai žmonių. Patys bažnytininkai ginasi, kad inkvizicijos mastai buvo kur kas mažesni, nužudyti “tik” keli tūkstančiai.

Cinikų akimis žiūrint, “tik” keli tūkstančiai nužudytų žmonių yra nedaug. O jeigu vienas vienintelis žmogus? Vienas žmogus yra visiškas niekas!

Taip, žmogus šitoje bažnyčioje yra niekas, svarbi tik gyvybė - kažkokia virš altoriaus plazdanti abstrakti moralinė sąvoka, neturinti nieko bendro su biologija, tai yra, su nuodėmingu mūsų kūnu ir gašliais jo instinktais. Svarbu išsaugoti gyvybę, o kūnas gali būti sunaikintas. Nesupratę šitos keistai atrodančios minties atplėšti gyvybę nuo kūno, mes negalėsime suprati nei inkvizicijos, nei apskritai katalikų bažnyčios veikimo. Šiandien ji reiškiasi šiek tiek kitokiomis formomis, be atviro smurto prieš pavienį žmogų ir be genocido prieš žydų ar kitas “nekrikštų” tautas, bet iš esmės buvo išsaugota kaip tuščia moralinė abstrakcija be konkretaus turinio: svarbu “gėris apskritai”, bet konkrečiu atveju galima susidėti ir su Hitleriu, svarbu “gyvybė iš principo”, o konkretų vaikinuką galima palaiminti ir pasiųsti skerdynėms į karą…

Dabar aiškiau, už ką kovoja inkviziciją sukūrusi bažnyčia, kai reikalauja abortus prilyginti kriminaliniam nusikaltimui?

Svarbu ne motina ir ne kūdikis, kurių tiek ir tiek nužudyta. Svarbu gyvybė, svarbu pati idėja.

Rodyk draugams

Komentarai (28)

Spartaner2008-06-07 15:12

super straipsnis

kostia2008-06-07 16:27

reikėjo dar aprašyti koks baisus Tonkvemada su savo " Raganu Kūju ".

Petras2008-06-07 18:35

Gal ir baisus tasai Tonkvemada su savo raganų kūju, bet šventąją inkvizicijos instituciją 1134 netais įvedė ne jis, o katalikų Šventasis Tėvas Romos Popiežius Gregory VII savo įsakymu bule "Ad abolendam".

Todėl tai ne pavienių iškrypėlių ar nesusipratėlių išsišokimas, o pačios bažnyčios sumanymas - ką sako katalikų popiežius, tą daro jų motina bažnyčia. Kadangi tebėra neatšaukta popiežiaus neklįstamumo dogma, tai ir inkvizicijos įsteigimą katalikų bažnyčia tebelaiko teisingu žingsniu. Inkvizicijos staklių ji šiandien neįjungia tik todėl, kad nebeturi kažkada turėtų galių, o dvasiškai nieko nėra pasikeitę - tai ta pati bažnyčia, kuri veikė ir dvyliktame, ir tryliktame amžiuje, ir vėliau.

kostia2008-06-08 08:43

Petrai, juk Brunno realibituotas, bei buvo oficialus atsiprašymas už religinius karus. Inkvizicija žinoma buvo pirmiausia politinės kovos įrankis, kuris davė tik negatyvo. Bet žiūrint iš praktinės pusės inkvizicija buvo tarsi moralinė policija kaip dabartiniam Irane.Tamsiuosiuose Viduramžiuose tai buvo vienintelė išeitis kovai su blogio jėgomis. ( kad Žemėje egizstuoja blogis dar iš priešbiblinių laikų švantai tuomi tikiu ). Ir dar, Petrai, juodindamas ir žemindamas kitą religiją ( konfesiją) savajai autoriteto netripridėsi. To mokė Jėzus.

Petras2008-06-08 12:18

Atsiprašau, Kostia, kad apjuodinau tavo motinos bažnyčios šventąją inkviziciją ir jos neklystantį popiežių, tos labai geros ir neišvengiamos institucijos įsteigėją. Kadangi kai kurių nekaltų nukankintų žmonių atsiprašyta, gali drąsiai manyti, kad jokio genocido nė nėbuvo, kaip nebuvo ir NKVD konclagerių, nes kai kurie bolševikų nukankintieji irgi reabilituoti.

Įkvėptas tavo tikėjimo, aš atsiverčiau ir dabar pareiškiu, kad apskritai viso šito nebuvo, o mano neapdairiai paskelbtos iliustracijos yra mano nedoros fantazijos kūriniai.

eklipas2008-06-08 12:39

Pažiūrėjau aš tą interneto saitą, labai jau emocingai… Grynai aritmetiškai kai paskaičiuoji kiek katalikų bažnyčia išnaikino žmonių, pagal juos gautusi, kad nebebūtų kam plaukti naikinti indėnų :), o dabar mes visi būtume juodaodžiai su įkypomis akimis. Nebėr europos, ikvizicija išpjovė. Todėl duomnys ir teiginia labai abejotini. Kita vertus iš kur apie tai žinom? Ogi ta iš tos pačios katalikų bažnyčios metraščių nes ji viena ir buvo pagrindinė rašto ir civilizacijos nešėja su visais tais baubais. Tokiais keliais krikščionybė atėjo iki Liuterio ir toliau iki mūsų dienų, nebuvo jokios slaptos sektos ir Knyga buvo išversta nesenai, taip, kad Petrai tavo žinios apie Mokytoją kaip ir mano, stovi ant tų pačių kaulų, žarnų ir kančios bei neteisybės krūvos.. Tokia kaina. Todėl nemanyk, kad suversdamas kitiems kaltę liksi švarus, tai mūsų visų istorija.

Petras2008-06-08 13:49

Nesinervink, Eklipai, skaityk ankstenį komentarą - vardan jusų tikėjimo ir jūsų Švetojo Tėvo Romos Popiežiaus neklystamumo aš viską jau paneigiau.

eklipas2008-06-08 14:14

O tu nenervink manęs :)))

kostia2008-06-08 14:17

(netaktiškas komentaras. Išvalyta.)

Redagavo Petras 2008-06-08 14:20

eklipas2008-06-08 14:31

Visa šitai buvo… nu ir kas?
Tik aišku buvo ne visai taip, kaip ten isteriškai putojasi tavo nuorodoje apie katalikų bažnyčios istorija. Kadangi pats esu beveik nepakaltinams todėl labai gerai suvokiu kaip veikia tokių isterikų-istorikų smegenai, internete pilna jų. Ten be jokios gilesnės analizės paimi kalkuliatorių ir paskaičiuoji visas invizicijos sudegintas raganas ir kitus šviesos bei humanizmo nešėjus (vieni tokie per naktį išpjovė visą miestą 20000 žmonių su vaikais ir moterim) ir ktas ne va katolikų aukas, dar pridedi didyjį marą, plius 30mečio karo aukas bei kryžiaus žygių nabaštikus ir išvedi balansą su to meto Europos populiacija bei reprodukcijos galimybėm. Gaunasi balansas nulinis - mūsų nėra, katolikai visus išskerdė (įdomu, o kas tada išpjovė katolikus? :)

Petras2008-06-08 15:07

Tesingai, Eklipai: "Visa šitai buvo… nu ir kas?"

Neteisngai nuteistų ir nužudytų ar net nukankintų žmonių yra buvę ir daugiau, ir kas tokio? Bene apvirto žemė? Juk svarbu ne žmogus, o žmoniškumas, ne kažkoks pasmirdęs kūnas, o gyvybė, pati gyvybės šventumpo idėja. Mano širdyje Motina Bažnyčia išliks šventa, kad ir ką darytų.

eklipas2008-06-08 16:35

Na man irgi nepatinka tas kas yra ir tai ką mato Vatikanas veidrodyje tokios istorijos jokiais gerais darbais to nenuplausi, kol visko nepripžinsi. Nors kita vertus, tas pats vatikanas finansavo "Solidarumą" Lenkijoje kas praktiškai privedė Sovietus prie perestroikos ir Lietuvos nepriklausomybės. Bet tas Vatikano imperinis istorijos periodas su visom nkvdešnom inkvizicijom tikrai gudus. brrr

Petras2008-06-09 10:20

Ginčai - nesąmonė. Man kur kas įdomiau loginė teksto analizė.

Štai du sakiniai:
1. Na man irgi nepatinka tas kas yra ir tai ką mato Vatikanas veidrodyje tokios istorijos jokiais gerais darbais to nenuplausi, kol visko nepripžinsi.
2. Nors kita vertus, tas pats vatikanas… (toliau seka geri darbai, kurie lyg ir turėtų kažką nuplauti).

Tai va. Derybos. Tai jau geriau už neigimą.

Kai žmogaus nuostata (tarkim, "aš negaliu mirti") susiduria su itin pavojinga, tą nuostatą paneigiančia žinia ("sergu vėžiu"), žmogų pirmiausia ištinka neigimas. "Ne, šito negali būti!"

Tokį šoką gali patirti ir ideologinė nuostata (tarkim, "mano bažnyčia šventa"), susidūrusi su kokiais nors itin pavojingais faktais (tarkim, bažnyčia yra padariusi itin žiaurių nusikaltimų). Ir šiuo atveju pirmiausia ištiks neigimas - žmogus arba visai nepriims pavojingų faktų, arba mėgins suabejoti tais faktais ("Ne, tai dar neįrodyta, kas gali įrodyti?) ir pačiu šaltiniu ("Iš ko aš girdžiu? Juk tai subjektyvu, nepatikima!").

Neigimas - natūrali reakcija. Tai gali būti pirmoji augimo stadija, jeigu po to atsiranda kažkoks judesys.

Tarkim, pavojinga žinia vis dėlto pralaužė neigimo užtvarą ir kliudė sąmonę. Kyla susierzinimas, prasideda rimta vidinė kova, kuri būtinai kreipiama išorėn ir gali pasireikšti nuosaikesniu ginču ("Na, buvo, ir kas iš to?.."), gali pratrūkti pykčio audra, kuri nutaikoma į pavojingos žinios šaltinį (tokiais atvejais man kartais tenka išvalyti oponentų užgauliojimus).

Kova yra kova - ją galima laimėti, galima ir pralaimėti. Jeigu neapgynė neigimas, o kova veda link kapituliacijos, nepasiduodananti nuostata gali užsimanyti paliaubų ir pradėti derybas. "Na taip, aš sutinku, bet vis dėlto…"

Tokiais atvejais žmogus ima kalbėti sakinių poromis, kurių vienas narys prieštarauja kitam.

Pavyzdžiui: "Aš esu ne prieš demokratiją, bet reikia tvirtesnės rankos". "Nieko neturiu prieš prezidentą, bet jis tarnauja svetimai valstybei". "Suprantu, nacizmas yra nepateisinamas, antra vertus, jis atakavo bolševizmą"… Redaktoriai savo darbe labai dažnai susiduria su šia problema. Jie nežino, kurį iš tų vienas kitam prieštaraujančių sakinių išbraukti, o kurį palikti. Ar "Aš esu ne prieš demokratiją", ar "Reikia tvirtesnės rankos"? Ką iš tiesų autorius teigia ir ką jisai neigia?

Kas seks po derybų? Susitaikymas su realybe ir nauja jo augimo pakopa?

Tiesą sakant, po jų gali ir nieko nesekti.

Pažinimas ir žmogaus augimas apskritai priklauso nuo daugelio dalykų - ir nuo išorinių aplinkybių, ir nuo vidinių savybių. Jis gali sustoti bet kurioj stadijoj, pasukti atgal į regresą. Daug kas sako: tai Dievo valioje. Aš esu įsitikinęs, kad Dievas už mus neapsisprendžia. Jis sukūrė mus laisvus, todėl mes patys atsakingi už savo apsisprendimus.

eklipas2008-06-09 10:57

Gerai tu čia su ta analize :) Tikriausiai pastebėjai, kad ką dabar bepasakyčiau bus galima nurašyti ant "neigimo stadijos".. Toks buvo tikslas?
Aš taip pat labai gerai susipažinęs su šiom netekties stadijom praktikoj (nepamenu jas susisteminusios autorės pavardės), bet kartais save pagaunu jog elgiuosi lyg būčiau vienoje iš tų stadijų, pvz. "derybų". Tada pradedu ieškoti dėl ko deruosi. O kartais agresijos nukreiptos į išorę(antra), arba į save (čia trečioji tikriausiai…). Labai nebloga atskaitos sistema. Bet ir ją kartais panaudoju kaip ginklą vadindamas "analize". Man tai nepatinka, bet pastebiu dažniausiai 'post faktum', arba kas nors baksteli pirštu.
Taigi, krikščionybė mane domina labai, ne! Ji man baubia kaip švyturys rūke, bet iš įpročio, karštligiškai dar čiupinėju dugną ar nėra uolų. Taip, aš tas, kuris įsitvėręs arklo rankeną dairausi per petį… ir dabar ką? Nusišauti man? Yra pozityvas, neturiu tokių turtų kurių dėl Jo negalėčiau atsisakyti :) Žodžiu esu vidutinis vidutinio amžiaus atsivertėlis. Tai įvyko ne taip senai, dramatiškai, ant katalikų bažnyčios slenksčio (tiksliau sakant pievose :))
Nejaučiu jokios neapykantos kitoms konfesijoms, man smalsu pats Jėzaus pažinimas ir dar tai… na TAI… kuriam neturiu žodžių :).
O visos tos ikvizicijos ar kankiniai man nekelia jokių asociacijų su bažnyčia, tai tas pats kaip KGB lyginti su Karlu Marksu. Ir šiaip man tai šlykštu, negalėčiau matyt dirbti kokioje nors nkvdicijoje..

Petras2008-06-09 12:38

"O visos tos ikvizicijos ar kankiniai man nekelia jokių asociacijų su bažnyčia"

Šaunu, Eklipai! Man irgi Osvencimas ir konclageriuose atlikti eksperimentai su gyvais žmonėmis nekelia jokių asociacijų su nacizmu. O KGB ir Gulago kankiniai man nei kiek nesiriša su brangiąja komunistų partija.

Tačiau dėl vienos asociacijos suabejojau. Štai sakai: "Yra pozityvas, neturiu tokių turtų kurių dėl Jo negalėčiau atsisakyti"

Pasidarė įdomu, kas tas Pozityvas, kurį mini didžiąja raide? Nejaugi pats?.. (Nedrįstu tokiame kontekste minėti Jo vardo)

Pasiroso, tikrai! "Nejaučiu jokios neapykantos kitoms konfesijoms, man smalsu pats Jėzaus pažinimas ir dar tai… na TAI… "

Atleisk, Eklipai, bet kuo čia dėta Jėzus, kai kalbama apie tokius žiaurius nusikaltimus žmonijai ir žmoniškumui?

Juokaudamas galiu sakyti, kad bažnyčia neturi nieko bendro su savo šventąja inkvizicija, bet Jėzų tapatinti su tokiais darbais…

Ne, Eklipais, tapatinti šėtono darbus su Šventąja Dvasia aš negaliu ir juokaudamas.

Pats Mokytojas perspėjo, kad už tai neatleidžiama. Kaip ir už žmogaus proto nuvertinimą.

eklipas2008-06-09 12:39

Būtent!!! prie ko čia Jėzus ir akmenų mėtymas į tą seną kekšę Katalikų Bažnyčią :))

Petras2008-06-09 13:13

Ak, Eklipai, kuo čia dėtas Jėzus ir prekijų vaikymas iš šventyklos?

Ateina laikas, ir pamatai - arba eini su Jėzumi, kuris nenuskriaudė vabalo, arba eini su katalikų bažnyčia, su naciais, su komunistų partija.

Aš darau ir darysiu viską, kad Jėzaus vardo nei tu, nei tie juodaskverniai nepainiotumėt su šita pabaisa.

eklipas2008-06-09 16:13

Teisingai, jau geriau pasišnekam apie Jėzų be tų visų pabaisų :)

Petras2008-06-09 18:43

Tikrai taip, Eklipai, užsidenkim akis ir nematysim jokių pabaisų.

Visa problema, kad aš nebijau matyti.

Dar sykį peržiūrėjau oponentų komentarus ir nieko, išskyrus psichologinę gynybą, negalėjau rasti. Tiesiog chrestomatinis atvejis!

Viskas taip, kaip ir turi būti, kai nuostata susiduria su neįveikiama kliūtimi. Pirmiausia - aklas neigimas (Šito negali būti! Tai labai abejotina), po to beviltiškas mūšis (Buvo, buvo, ir kas iš to? Tu pats kvailys), derybos ir mėginimai suderinti nesuderinamus dalykus (Taip, tai nepateisinama, bet yra gerų darbų, kurie pateisina; Inkvizicija baisu, bet ji neturi nieko bendro su inkviziciją įsteigusia bažnyčia; Taip, bažnyčia susikruvinusi nekaltu krauju, bet ji yra Jėzaus bažnyčia), galiausiai - beviltiškas šauksmas: nebereikia šito, liaukis mėtytis akmenimis, man skauda!..

Nesitapatink su šėtono bažnyčia, ir neskaudės.

Tačiau tai - ne mano reikalas. Kaip žmogus nori, taip jis apsisprendžia.

Man įdomus dar vienas psichologinis šitos gynybos aspektas. Nuostata ne šiaip sau tvirta - ji neatlaiko nei logikos, nei faktų, bet vis tiek išlieka kaip buvusi. Oho!

O kas tai yra - niekuo nepagrįsta nuostata? Tikėjimas? Ne, sveikas tikėjima neturėtų prieštarauti faktams ir sveikam protui…

Socialinėje psichologijoje nepagrįsta nuostata vadinama paprasčiau - prietaru. Prietarui nereikia pagrindo, jis gyvuoja pats savaime. O jeigu taip, būtų kvaila diskutuoti su prietaru kokiais nors faktais ar logikos argumentais.

Tiesą sakant, diskusijos nė nebuvo. Visi tie mėginimai apginti inkvizicijos žiaurumus ir jos steigėjos šventumą - parodomasis prietaro skurdas ir nieko daugiau.

eklipas2008-06-09 21:50

Kaip tai nematau? Aš viską kuo puikiausiai matau - tai vėjo malūnai.
"Miegantis protas gimdo pabaisas"

eklipas2008-06-09 21:58

Nė nebandau ginti inkvizijos, o juo labiau šiandieninių nusikaltėlių, sukčių ar iškrypėlių ir man nesvarbu ar jie vilki sutanas ar ne.., ar save vadina tikinčiais ar ne, teisti taip pat nesiruošiu, nejaučiu tam jokio pašaukimo (ne bent koks asilas man golfą sulankstytų besiparkuodamas, bet ir tada tik emocijos pagautas vėliau, ko gero, atleisčiau :)

Petras2008-06-10 00:30

Taip, nebandai. Aš irgi nesakiau to, ką sakiau.
Ačiū, Eklipai, antro rato aš nebenoriu.
Atia.

iv2010-05-16 16:58

na siulyciau labaiu pasidometi baznycios mokymu, o neusisedeti viduramziuose.

Petras2010-05-16 23:00

Iv teisus - per ilgai katalikų bažnyčia užsisėdėjo viduramžiuose, šiandien jos mokymas menkai domina ir davatkas.

Edmundas2010-05-17 14:31

Kazkada galvojau apie ta inkvizicijos laikotarpi. Vistik jie buvo teisus. Taciau , kaip pasiziuri , tai ju darbas nuejo veltui- abortu belekiek, mokslas nusivaziavo, burtininku ant kiekvieno kampo. Zmogui elgtis blogai neuzdrausi .

Petras2010-05-17 15:03

Taip, Edmundai, baisu, kas darosi. Bedieviai keikia kunigus už pedofiliją, o sugedęs pasaulis nebeleidžia motinai bažnyčiai laužyti klaidatikiams kaulų ir lupinėti nagų. O juk taip būtų gerai kokiai gražiai bobai replėmis nuplėšti papus, pašlakstyti šventintu vandeniu, persižegnoti ir Jėzaus Kristaus vardu kabliais išdraskyti jai makštį… Suprantu, Edmundai, kaip tau sunku.

ash2011-06-20 22:22

Galvos spaustuvė: galva
įspaudžiama į ypatingą varstotą ir spaudžiama, kol dantys sutrupa, galvos kaulai
pradeda trūkinėti, galiausiai iššoka akys

JOA…CIA TAI GERAS;D

Rami2011-11-21 14:48

logikos klaida: jei apie gyvybę svarstoma moraliniu požiūriu, tai tikrai nereiškia, jog žmogaus negalima kankinti inkvizicijos staklėmis. Bažnyčiai svarbu žmogaus kūnas ar jo patiriamas skausmas.
kadangi autorius apskritai prakalbo apie moralę - ar nereikėjo pabrėžti, jog viduramžiška ir mūsų laikų ji kiek skiriasi? Ar jis žino, kad viduramžiais Dievo įsakymai buvo kiti, o įsakymas nežudyti artimo dar negaliojo, be to, ir pats Kristus gimė gerokai vėliau, berods, Jono Pauliaus II valdymo metais.
kitas svarstytinas dalykas: ar autorius žino, kokia palaima ir koks virpulys mane apima prie švento altoriaus, kai kunigas savo duodama ostija paliečia mano pražiotą burnelę? Tai tokia gyvybės jėga, kad jokios kitos gyvybės ir logikos man nebereikia. Jei autorius kada nors bent sykį patirtų tokį dalyką, tai jis daugiau niekada nerašytų tokių bedievysčių.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras