BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Simbolinis, netikras, įsivaizduojamas

Kalbu apie ritualą. Simbolinis, netikras, įsivaizduojamas veiksmas.

Įsivaizduokite svečią, kuris prie miesto vartų simboliškai sutiktas su duona ir druska, atsisėda ir iš tiesų ima valgyti. Kataliką, kuris eitų į bažnyčią užkąsti plotkelio, protestantą, kuris dar tikėtųsi pagerti apeigų vyno.

Tačiau kas pasakys, kad jie nevalgo ir negeria?

Juk matome - valgo ir geria.

Valgo nevalgydami, geria negerdami.

Įsivaizduokite gatvėje atsitiktinai sutiktą pažįstamą, kuris mandagų “Sveikas, kaip gyveni” priima už tikrą klausimą, sustoja ir ima pasakoti, kaip iš tiesų gyvena. Arba prezidentą, kuris atvykęs padėti naujo pastato kertinio akmens, pasiima statybininko mentelę ir iš tiesų ima mūryti.

Kaip dažnai mes bendraujam visai nebendraudami, dirbame nedirbdami.

Netikri, simboliniai veiksmai arba ritualai - dalis mūsų gyvenimo.

Sakyčiau, labai nemaža.

Simbolinis - visada daugiareikšmis. Ženklas 3 matematikoje reiškia tik tris, o romane tai gali būti labai sudėtingas, dramatiškas ir net tragiškas meilės trikampis.

Daugelio kasdieniškų simbolių reikšmių mes nė nežinome. Atropologai sako, kad rankos paspaudimas - tai ištiesto delno parodymas: štai, pažiūrėk, aš neturiu akmens. Ėjimas įsikibus į parankę - tai mechaniškas būdas išlaikyti partnerį prie savęs, kad jis nenubėgtų pas kitą patelę.

Paprasčiausias pasisveikinimas turi daugybę reikšmių.

Paprastai reikalaujama, kad jaunesnysis imtų sveikintis pirmas - nuolankumo parodymas. Kuo jis žemiau nulenkia galvą, tuo nuolankesnis. Iš labai aukšto viršininko arba karaliaus užtenka, kad jis vos pastebinai pajudina pirštą arba mirkteli akimis - oho, tai begalinio palankumo ženklas! Tik intymiai bendraujantys vienas kitam lygūs žmonės gali sveikindamiesi demonstruoti familiarumą. Visa kontora būtų šokiruota, jeigu rytą sekretorė pakšteltų savo mylimam šefui į žandą arba valiūkiškai pliaukšteltų jam per užpakalį.

Ritualai patogūs tuo, kad visi juos atlieka vienodai, o išmokti jų labai nesunku.

Jeigu nori pritapti naujoje bendruomenėje, pirmiausia turi išmokti jos ritualų.

Jie padeda prisitaikyti.

“Visi kartu!” - tai magiškas šūkis, kurį išgirdę visi atsistoja, išgeria, užtraukia dainą, ima eiti ratu, atsisėda, atsiklaupia, užgieda, nutyla.

Visi kaip vienas.

Mums, socialioms būtybėms, tai itin svarbu.

Ko gero, tai pats svarbiausias bet kurio ritualo tikslas.

Kai einame į kavinę pavalgyti ir išgerti taurelę vyno, mes pirmiausia norim pavalgyti ir atsigerti vyno. Visa kita - graži aplinka, gera muzika, nuolankus padavėjas - papildomi malonumai, kurių, žinoma, irgi siekiame, bet svarbiausi - ne jie.
Kavinė - pavalgyti ir atsigerti.

Bažnyčioje ritualo dalyviai irgi valgo ir geria, bet ateina čia visai ne dėl to, kad pavagytų ir atsigertų.

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo baisus paradoksas - jie ateina, kad nieko negautų.

Jie valgo, kad nepavalgytų, geria, kad neatsigertų.

Bendrauja jie čia nebendraudami, atgailauja neatgailaudami. Draudžiama kalbėtis, intymiai liestis rankomis, kikenti, klausinėti, vaikščioti, netgi dairytis. Nepavadinsi dialogu vienakrypčio bendravimo, kai vienas tik šneka, nurodinėja ir moko, o kiti tiktai klauso, neturėdami šanso net paklausti. Įdomiausia, kad ir klauso jie nesiklausydami - juk niekas rimtai nežiūri į kunigo plepalus: jo darbas sakyti pamokslus, o man svarbu, kad atbuvau, išklausiau, sutikau. Parėjęs gyvensiu, kaip man išeina. Nėra ko per išpažintį dvasinio tėvelio apkrauti nemaloniomis smulkmenomis. Be to, prieš mišias nėra kada užsiimti savianalizėmis, už nugaros klūpo visa eilė atleidimo ištroškusių ritualo dalyvių. Trumpai susakyk, kas ir kaip, nestabdyk eilės, o išrišimas bus, gali nebijoti.

Žiūrint į rimtus išpažinties žaidėjų veidus, susidaro įspūdis, kad jie patys ima tikėti, jog yra išpažinę kažką svarbaus ir nuo kažko išsivadavę.

Aišku, jie nori išsivaduoti nuo kaltės jausmo.

Bet kaip tu išsivaduosi nesivaduodamas? Kaip tu išpažinsi neišpažindamas, kaip tu nugalėsi savo ydas, su jomis net  nekovodamas - tik simboliškai nusiplaudamas šventintu vandeniu?

Už simbolinį darbą - netikras, simbolinis atlygis.

Viskas teisinga.

Simboliškai pasakei kelias tradicines nuodėmes - tariamasis ganytojas sumurmėjo kelis paslaptingus žodžius ir ranka padarė simbolinį ženklą.

Simbolinė atgaila - simbolinis atleidimas.

Bet atlygis-atleidimas buvo!

Kas pasakys, kad nieko nevyko?

Nepatyrusi žurnalistė kažkada man atnešė atlaidų reportažą. Intriguojantis pavadinimas “Nepaprastas sekmadienis kaimo gyvenime” žadėjo kažką įdomaus, bet skaitydamas niekaip negalėjau suprasti, kur tas įdomumas ir apie ką ji apskritai rašo. Tai buvo paprasčiausias šimtus metų kartojamas ritualas: atsiklaupė, užgiedojo, pakylėjo, ekselebravo… O kur įvykis, kas čia įvyko? Pagiringas kunigas išmetė taurę ir išlaistė pašventintą vyną, vyskupas per pamokslą pasakė kažką naujo, svarbaus, šventoriuje susipešė ubagai?.. Na, ne, atsakė autorė, viskas vyko kaip visada - pakylėjo, pasakė pamokslą, atsiklaupė, atsistojo, pagiedojo… Tai kas įvyko? Kas konkretaus?

Buvo įdomu žiūrėti, kaip jauną ir šiek tiek tikinčią žurnalistę paveikė mano klausimas. Akys išsiplėtė, o veide kažkurią akimirką švystelėjo siaubas: taigi nieko ten neįvyko!

Ar gali taip būti?

Nustebusi ji sustojo prie durų ir paklausė dar sykį: “Tai negi ten nieko nevyksta? O aš nuo vaikystės maniau, kad vyksta kažkas svarbaus!”

Visi taip mano.

Aš irgi maniau.

Tai ir yra rezultatas, kurio tais “nepaprastais sekmadieniais” pasiekė vyskupas su savo svita ir visa ritualo minia: MUMS ĖMĖ ATRODYTI.

Mums ATRODO, kad vyksta kažkas svarbaus, nors iš tiesų nieko nevyko - buvo atliekamas tik ritualas.

Iš tiesų niekas neatgailavo, tik žaidė atgailautojus, niekas nei valgė, nei gėrė, tik žaidė valgymą bei gėrimą, niekas nieko neganė, tik žaidė ganytojus, niekas nesiklausė, tik mandagiai vaidino klausytojus. Iš tiesų niekas net nesimeldė, nes didelėje minioje neįmanoma susikaupti - visi paprasčiausiai stebėjo ir laukė tolesnės ritualo eigos.

Iliuzija yra visuotinis atlygis - jį gauna visi ritualo dalyviai.

Vienas sutvirtina savo iliuziją, kad jis kažką duoda nieko neduodamas, kitas dar labiau ima tikėti, kad jis kažką gauna, nieko negaudamas.

Kartais ritualo dalyviai įsižaidžia pernelyg rimtai ir mėgina iš tiesų kažką duoti, kažką pamokyti, išgelbėti, pagydyti. Tai reti atvejai, ir visada jie baigiasi labai dramatiškai ar net tragiškai. Jeigu kunigas ima kažką statyti, organizuoti, mėgina realiai pagelbėti vargstantiems, kaip tai neseniai atsitiko Kaltinėnuose, jį puola net tik bažnyčios hierarchija, kolegos kunigai, bet ir pačios davatkos. Tokiam kunigui sakoma: “Tu užsiimi ne tuo”.

Tuo, kuo jis užsiima (realiu darbu) kunigas užsiimti neturi.

Jis turi užsiimti kažkuo “dvasiniu” - realiai nieko nei daryti, nei duoti.

“Tarnauti” jis turi simboliškai.

Beržėje atsirado vienuolis kunigas, kuris įsijautė į dvasinio ganytojo vaidmenį ir mėgino realiai padėti visokio plauko nusidėjėliams, išklausydamas juos ir suteikdamas bent paguodą. Bažnyčios vadovybė jį ištrėmė į patį didžiausią Lietuvos užkampį, o kolegos kunigai apkaltino “populizmu”. Vos tik kunigas mirė, vadovybės nurodymu jo celėje buvo įrengtas tualetas, kad gerbėjai neįrengtų muziejaus.

Šitie žmonės buvo nubausti už tai, kad savo bažnyčiai padarė didelį nusikaltimą - jie pažeidė ritualo simbolinę esmę ir bažnyčią vienas galėjo paversti veikliųjų žmonių klubu, o kitas - psichiatrine gydykla.

Bažnyčia iš tiesų neturi nei veikti, nei gydyti, nei statyti, nei duoti.

Jeigu ką daro, ji gali daryti tik dėl savęs.

Bažnyčia negali ir išvaduoti - laisvieji daugiau neateis išpažinties ritualo.

Tai ką ji gali kitiems?

O, labai daug!

Ji gali sukelti iliuziją, kad mes visi kažką darome: kad atgailaujame, kad nusivalome nuodėmes, kad daromės dvasingesni ir geresni, kad padedam artimui, kad meldžiamės, kad klausome Dievo, kad bendraujame vieni su kitais, kad turime tikslą, kad gydomės, kad išvengiam KALTĖS.

Kaltės? Kokios?

Prigimtinės?

Kas ją uždėjo?

Aha, gudrus kunigėli, ar tik ne tu?

Ar tik ne tu, kuris mums viską atleidi, per pamokslus kali ir kali į galvas: mes visi gimę su nuodėme?

Visi, netgi kūdikiai yra nusikaltę. Tiek to.

Sakyk atvirai, vyriškai: kaip tu gyventum be nusidėjėlių?

Iš ko?..

Ar išmistumei savo plotkeliais, ar pasišildytum žvakėmis?

Juk dirbti gali tik simboliškai!

Rodyk draugams

Komentarai (27)

Baisu2008-09-27 12:48

Baisu tokius skaityti. Bažnyčia - Šventovė, o ne iliuzijų mugė, Šv. Mišios - tai Dievo įsikūnijimo įvykis, o ne ritualo iliuzija. Suprantama, dvasiškai atbukusiam ir prasigėrusiam žmogui neprieinama šita dvasinė gelmė. Bet jeigu aklas žmogus nemato Saulės, tai dar nereiškia, kad jos nėra. Reikia saugoti jaunimą nuo tokių rašinių.

deimantukas2008-09-27 13:19

Nuostabus ir labai pastabus straipsnis.Kam tie tušti ir beprasmiai ritualai?Juk jie yra tas pats,kaip gamtą stebėti per televizorių.Kas rytą man kyla klausimas dėl simbolimių pasisveikinimų-rankų paspaudimų.Man nesunku.Galiu pasilabinti per slenkstį,ir ne per slenkstį.Bet nuoširdus labas yra daug geriau.Nuoširdus.Viskas turi būti nuoširdu,o ne rituališka.Klausia,-kaip gyvenu.Kai pradedu pasakoti,matau,kad mano "pašnekovas"jau bėga kažkur savais reikalais.Kam gaišti laiką ritualams?

Petras2008-09-27 13:58

Ritualai supaprastina kai kuriuos santykius, mechanizuoja elgseną` tais atvejais, kai mums nereikia intymaus, gilaus bendravimo. Kol pereisi nedidelį miestelį ir visų išklausysi, kaip jie gyvena, ateis vakaras. Panašiai atsitiks didelėje kontoroje.

Ritualu mes tik palaikome formalų ryšį, parodome vienas kitam minimalų dėmesį. Kartais daugiau nė nereikia.

Kartais ritualiniu (simboliniu) veiksmu išreiškiame ką nors - tarkim, sutikę svečią su duona ir druska, mes visai nesiekiame jo pamaitinti. Mes jam norime parodyti pagarbą, pripažinti jo socialinį reikšmingumą.

Svarbu nepamiršti, kad ritualinis - tai viso labo simbolinis, netikras veiksmas. Sumaišę jį su tikru dalyku, galime įsipainioti į komiškas arba dramatiškas situacijas: tarkime, imsime gatvėje sutiktam kaimynui pasakoti, kaip iš tiesų gyvename, o per ritualinę kelių minučių išpažintį pradėsime kunigui kloti tikrą savo gyvenimo išpažintį.

Nesugebėjimas atpažinti simbolinių dalykų ir skirti nuo tikrų gili turėti ir sunkesnių pasekmių. Tai gali mus nukelti nuo realybės į įsivaizduojamą simbolių pasaulį, ir mes pabėgę nuo tikro gyvenimo užsidarysim kur nors vienuolyne, o sunkesniu atveju atsidursim beprotnamyje. Aišku, absoliuti dauguma ritualų dalyvių pasitenkina lengva ritualų teikiama iliuzija, ir tik maža dalis fanatų virsta aršiais bažnyčios kareiviais.

Ritualai gyvenime - nieko baisaus. Kur kas baisiau, kai pats gyvenimas tampa dalimi ritualo. Tada viskas pasidaro netikra: netikras darbas, netikra meilė, netikras tikėjimas, netikras nuoširdumas, netikras gyvenimas - tik ritualai.

aralzero2008-09-29 09:12

Tikrai labai taikliai pastebėta…dažniausiai kasdienybėje nekreipiu dėmesio į beprasmius ritualinius veiksmus, visiškai nereikalingus ir bereikšmius, kuriuos ir pati atlieku. O juk geriau būtų ,kad nuoširdžiai tai daryčiau ar nedaryčiau.

Hammerklavier2008-10-04 18:48

Turėjau dvi skirtingas patirtis. Viena jų - būtet tokia, aprašytoji, kai ateinama nieko negauti, kai bendraujama nebendraujant… Kita - nors tai irgi buvo katalikiškos Mišios - priešingai, sužavėjo tikrumu. Tada stovėjom miške lyjant lietui ir slėpėme vieni kitus po savo skėčiais. Ir ramybės linkėjome iš tiesų linkėdami ramybės. Ir vadinome vienas kitą vardais. Kitą kartą sėdėjom ant smėlio paežerėje ir kartojom ne išmoktas maldas, o savo prašymus ar dėkojimus.
O kitą kartą katalikų kunigas išklausė mano išpažinties - mes sėdėjome ant kėdžių ir tylėjome. Tokia buvo mano išpažintis, aš gavau išrišimą - be ritualų ir net be žodžių. Ir man nereikėjo atgailauti kalbant sveikasmarijas.
Tas pats kunigas po Mišių išeidavo prie laukujų durų ir kalbėdavosi su jais. Zakristijoje išvirdavo arbatos ir kviesdavo visus prisijungti. Ir darė daug kitų mažų žavių dalykų.
Paskui jį išsiuntė į mažą miestelį. Kitą kunigą, kuris kažkada mums laikė Mišias paežerėje, išsiuntė į Ameriką. O bažnyčioje vėl subujojo Ritualas…

Petras2008-10-05 20:47

Taip, Hammerklavier. Atsitiko tai, kas ir turėjo atsitikti.
Bažnyčia yra ne tam, kad užsiimtų tikrais dalykais.
Ritualų namai yra ritualams.
Meilei nereikia ritualų.
Ritualams - meilės.
Kas tikra, negali būti padirbta arba suvaidinta.
Kam Dievui bažnyčia?

katalikas2008-10-06 06:05

Petrai, tu esi uola, ant kurios aš pastatysiu bažnyčią, ir pragaro vartai jos nesugriaus.
Kas tai pasakė?

Petras2008-10-06 06:33

Katalike, nepainiok Jėzaus Bažnyčios - bendruomenės, kur Jėzaus mokiniai realiai gyveno pagal Jėzaus mokymą, su katalikų bažnyčia - stabmeldykla, kur stabmeldžiai retkarčiais susirenka atlikti savo ritualų, garbinti savo stabų ir kitaip laužyti Dievo įsakymų.

Tarp Jėzaus mokinių bendruomenės ir stabų prikimštos katalikų stabmeldyklos, kur mokoma daryti ir daroma atvirkščiai, negu mokė Jėzus, yra tokia didelė praraja, kad geriau nemėginti jos peržengti.

Šiame straipsnyje bei komentaruose kalbama apie vadinamąją katalikų bažnyčią, ir tu tai žinai. Neapsimesk idiotu ir neklaidink žmonių.

Vilius2009-01-24 23:22

Smerkiu šį straipsnį, nes supratau, kad autorius neigiamai atsiliepia apie Bažnyčią.

Šiaip straipsnis - verčiantis susimąstyti ir dar kartą pagalvoti, kokia nauda iš tos Bažnyčios. Skaitydamas straipsnį, galvojau, kad autorius galiausiai, po retorinių klausimų, išdėstys savo nuomonę apie Bažnyčią. Tačiau teko nusivilti. Matau, kad jis pats dar to nesupranta. Straipsnis atrodo neužbaigtas.

Kitą kartą, kai rasi tinkamą aplinką pamąstymams (jeigu į Bažnyčią nevaikštai), pamąstyk pvz. apie amžinąjį gyvenimą… arba išvis, ką veiki šioje Žemėje? dėl ko gyveni?

Reikia dėkoti Bažnyčiai, kad ji moko visuomėnę, kaip reikia Teisingai gyventi, nes interneto informacijos tyruose yra mažai (sąlygina) pamokymų apie amžinąsias Tiesas.

Manau, kad tokių, nesusimąstančių, yra mažuma. Bet ir tokių turi būti, kad Pasaulis "suktųsi". :)

Aišku sudėtinga sekmadienį suprasti, ką kunigas kalba per mišias ir suprasti jo pamokymus, kai šeštadienio-sekmadienio naktis buvo praleista girtaujant. Čia supraskit, kad neketinu išvardinti visus atvejus mažinančius proto galią mąstyti. Galbūt įgimtus? Po to, kai keletą Mišių būni nieko nesupratęs ritualo tikslo ir prasmės, o galbūt net ir to, ką kunigas sako, tai imi ir patiki dar vieno tokio pat nesusipratėlio rašinėliu. Čia tikrai nenorėjau įžeisti su "nesusipratėlis", tačiau neradau tinkamesnio žodžio.

Taigi jeigu paskaitėte iki čia, tikriausiai supratote, kad nesu labai geras rašytojas. :) Tačiau trumpai tariant, norėjau pareikšti kad smerkiu šitą straipsnį ir autoriaus nuomonę. Tikiuosi, kad jis (o ir kiti) supras, kad ne šiaip sau Bažnyčia dirba savo darbą ir ne šiaip sau žmonės eina į Bažnyčią.

Pasinaudojau teise pareikšti savo nuomonę. Manau, kad šis straipsnis buvo parašytas nesusimąstant.
Su Dievu!

Petras2009-01-25 09:42

Žiūriu, mano puslapį paskaito ir kunigų fanatikai. Gerai. Gal užsiliks kas nors ir jų galvose? O gal kokią dieną įdrįs atsiversti ir paskaityti, atleiskit už įžūlumą, netgi Evangeliją - Jėzaus siūlomą gerą naujieną?..

Sakyčiau, simboliška, kad smerkėjas kunigo pamokslą lygina su pragertomis naktimis. Esu pragėręs nemažai naktų, esu girdėjęs daugybę pamokslų - patikėkit, skirtumas labai nedidelis.

Vilius2009-01-25 12:20

Tiesiog norėjau pasakyti, kad Jūsų nuomonei aš nepritariu - smerkiu (galbūt nėra tai nėra pats geriausias žodis) ją. Susidaro toks įspūdis, kad Jūs neesate girdėjęs gerų Mišių. Kunigai - taip pat žmonės ir ne visi vienodai perteikia Dievo pamokymus, kaip reikia teisingai gyventi. Buvo laikas, kai aš pats irgi nesuprasdavau, ką kunigas kalba…

Tikiuosi, kad šio straipsnio skaitytojai paskaitys ir kitokią nuomonę. :) O ir autorius galbūt supras, kad į Bažnyčią ne visi eina kad užsidėti X kalendoriuje, kad tą sekmadienį buvau Bažnyčioje. :)

Tiesiog tai priklauso nuo žmogaus. Nuo jo gebėjimo suprasti, kas yra sakoma.

Manau, kad blogiausia yra tai, kad dalis jaunuolių - internautų, paskaitę šio ir panašių autorių nuomones net nemėgins paklausyti ir suprasti Dievo mokymų.

Nors galbūt jie suprastų tuos "ritualus" ir jų prasmę ir tai jiems nebūtų tuščias laiko gaišimas.

Autoriui siūlau nueiti į kitas bažnyčias. Galbūt kitur bus labiau patyręs kunigas ir sugebės paprasčiau - aiškiau perteikti, tai, ką mus moko Dievas.

Nenorėjau parašyti ižūliai. Kaip sakiau, nesu aš toks geras rašytojas, tad nevisada pavyksta parašyti taip, kaip norisi. Šiaip to sakinio su "ižūlumą" nesupratau.

PS.: Petrai, dėl ko Tu gyveni? Juk vistiek mirsi. (čia jokiais būdais ne grąsinimas, o tiesiog siūlau sekmadienį pamąstyti ne apie kasdieninius rūpesčius)

Vilius2009-01-25 12:23

Ir patikėkit, per 20 metų aš esu pragėręs labai nedaug naktų, ir esu girdėjęs bent kelių kunigų pamokslus ir vieni būna aiškesni, kiti - mažiau.
:)

Vilius2009-01-25 12:26

Be to, kunigo pamokslo aš nelyginu su pragertomis naktimis, o tiesiog tai pateikiau, kaip pavyzdį, kuris sunkina gebėjimą suvokti kunigo pamokslus. :)

Ar daktarai taip pat nesako, kad girtuoklystė atima gebėjimą blaiviai mąstyti?

Petras2009-01-25 13:46

Kunigo plepalus suprati daug proto nereikia. O ką sakė Jėzus? Nors Jis kalbėjo labai aiškiai ir be užuolankų, šiandien užburtų plotkelių prisitašiusiam fariziejui tai sunku perkąsti. O dar smilkalų migla, smegenis suveržęs tariamos nekaltybės vainikas…

O dėl ko aš gyvenu, kaip tu manai, išmintingasai smerkėjau?

Vilius2009-01-25 14:56

Nereikia užsiciklinti ties "smerkėju". Juk paaiškinau, ką turėjau omeny. Čia tiesiog mano nuomonė. Ji kitokia nei Tavo. Beje tavąją nuomonę aš gerbiu. Bet manau, kad klysti.
Galbūt aš irgi klystu… :) Bet pasaulis dėl to ir "margas", kad yra skirtingų nuomonių. Ar ne?

Vilius2009-01-25 15:25

Petrai, nežinau ar tu esi blogas žmogus ar ne, tačiau ar tu nemanai, kad šitaip rašydamas apie Bažnyčią ir jos tarnus - rodai blogą pavyzdį kitiems internautams? Juk nereikia konkrečių atvejų suabstraktinti ir pradėti teršti visą Bažnyčią? Manau, kad per smarkiai viską spalvini juodomis spalvomis, taip užgošdamas gerus pavyzdžius. Ne visur yra taip blogai, kaip Tu, Petrai, rašai savo dienoraštyje. Jeigu svetainė prasideda "blogas.lt" tai ne būtinai reikia rašyti vien tik apie blogus dalykus! :)

Sutinku, kad provincijoje esantiems yra sunku rinktis bažnyčią. Aš pats kilęs iš provincijos ir neturėdavau galimybių išklausyti skirtingų kunigų mišių. Tačiau per tuos kelis studijų metus buvau keliose skirtingose bažnyčiose, klausiau skirtingų kunigų mišių. Patikėk manim, kad nevisur yra taip, kaip Tu bandai nupiešti. Yra žymiai geriau! :)

Ir jeigu tu matai, kad visi eina tik simboliškai į bažnyčią, tai nereiškia, kad visur taip yra. Juk jeigu dabar pas mane už lango lyja, tai nereiškia, kad visame pasaulyje lyja. Tu bent šituom tiki? ;)
Jeigu tu ko nors nematai/nežinai, tai nereiškia, kad to nėra!
Jeigu matai, kad žmonės į Bažnyčią eina vien tik dėl simbolių, tai nereiškia kad visur taip yra. Tiesiog esi blogoje vietoje - blogu laiku.

Čia tik mano nuomonė ir mano supratimas. :)

Yra daug dalykų, kurių mes nematome/nežinome, bet tuo tikime! Ar ne?

Tad tikėjimo, vilties ir meilės Tau, Petrai! Dievas yra gailestingas! Visiems! :) Ar ne?

Petras2009-01-25 19:25

Tai tu smerki ar gerbi? Pasakyk pats sau teisybę, apsispręsk.

Užsukai į mano svetainę, ir padvelkė tokia arogancija, tarsi būtų atsliūkinęs pamokslaujantis juodaskvernis. Gal tu iš paties Vatikano, jei Lietuva tau žema provincija?.. O kažkur ten, pas jus Vatikane, yra kitas dalykas? Ten yra šventasis tėvas (nors Jėzus draudė bet ką vadinti žemėje tėvu)?

Deja!.. Kunigystė, šamanavimas ir bet koks kitas tarpininkavimas prieštarauja Gerajai naujienai, ir joks auksaburbis, ar jis būtų normalios pakraipos, ar homikas, ar pedikas, ar poligamikas, nepatrauks manęs į savo pusę. Nei užburtais plotkeliais, nei stebuklingu vynu, nei nulaižytais mediniais arba auksiniais stabukais. Nemanau, kad Vatikano šamanų magija kuo nors geresnė už šiauliškių arba vilniškių. Kada kalbame apie profesiją, asmeninės savybės neturi jokios reikšmės. Prostitucija yra prostitucija, šamanavimas yra šamanavimas - visai nesvarbu, kas tuo užsiima, doras žmogus ar ne visai.

Nevark, žmogau, eik pardavinėti šventinto vandens tiems, kurie uosto smilkalus, o Jėzaus mokymo liko neuostę.

Vilius2009-01-26 07:04

Aš Tavo nuomonę gerbiu, nes ji kitokia (ir tik dėl to). Juk reikia, kad kažkas suklystų ir viešai paskelbtų savo nuomonę, o ne patyliukais terštų, tai ko neturėtų teršti. Tada ir atsiranda tokie "Chat'ai" :) Nors ir manau, kad klysti. Dėl to tau ir sakau, kad ne visur yra, taip, kaip tu rašai! :)
Deje, aš ne iš Vatikano, o iš tavo vadinamos provincijos - Lietuvos. :)
O pats iš kur būsi?

Ir nesu aš joks juodaskvernis (spėju, kad kunigus taip vadini. ar ne?), tiesiog paprastas tiksliųjų mokslų studentas. :)

Deje, profesijoje asmeninės savybės yra svarbios! Netgi šaligatvius šluojantys skirtingai švariai šluoja.

Beje, jau turėjai laiko apmąstyti dėl ko gyveni?

Petras2009-01-26 08:42

Keista, išmintingasai studente, kad tu ne juodaskvernis. Arogantiškos tavo tuštybės užtektų pačiam vyskupui.

Negi rimtai manai, kad aš su pirma pasitaikiusia davatka imsiu svarstyti savo gyvenimo prasmę? Kaip sakė mano Mokytojas, 'Neduokite to, kas šventa, šunims ir nebarstykite savo perlų kiaulėms, kad kartais kojomis jų nesutryptų ir atsigręžusios jūsų pačių nesudraskytų'. Bet juk nė nesistengi suprati, ko Jisai mokė…

Kai perskaičiau arogantiškus tavo pamokslus, neradau jokių argumentų ir jokios analizės, vien tik autorištariškus teiginius, tokius, kaip "neteisus", "klysti", "smerkiu" ir t.t… Tipiška teologinė smegenų amputacija. Štai kodėl pagalvojau, kad tu baigęs homikų seminariją arba ten dar užsiiminėji su savo ganytojais vyrais.

Vilius2009-01-26 09:17

Nebegėdinsiu aš tavęs tavo paties dienoraštyje… :)

Pasinaudojau galimybe parašyti komentarą…
Užteks, kad skaitytojai supras, kad yra ir kitokių nuomonių. O kas yra teisinga - jie patys susiras.

Vilius2009-01-26 09:21

Beje, tavo Mokytojas, manau, gerai pasakė.

Petras2009-01-26 09:50

Tikrai, kunigėli, atėjai, pasinaudojai proga išsituštinti, ir man pasidarė gėda. Kur dabar dėtis, kaip man grįžti prie tavo teisingo tikėjimo? Kaip tu, dvasiškas tėve, patartum? Kas būtų saldžiau: čiulpti molinį vadinamojo "Jėzaus" stabą ar laižyti paauksuotą "nekaltai pradėtosios" Marijos ikoną?

Vilius2009-01-26 10:25

Paskaičiau aš kitus tavo blogo įrašus.

Šiaip daug esi prirašęs. Matosi, kad esi geras rašytojas. Daug patirties turi. Manau, kad moki gražiai ir įtikinamai rašyti… :)

Petrai, ar Tu tiki į Dešimt Dievo įsakymų? Ar manai, kad tos Dešimt taisyklių yra teisingos - naudingos visuomenei ir kiekvienam visuomenės nariui atskirai?
Ar manai, kad Jėzaus mokymas yra teisingas - leidžiantis kiekvienam visuomenės nariui laimingai gyventi, o pačiai visuomenei - tobulėti?

Paskaitęs kelis tavo blogo įrašus (ar jų nuotraupas), susidariau nuomonę, kad tu tiki į tuos 10 Dievo įsakymus (galbūt ne visus, bet iš esmės - taip) ir manai, kad Jėzaus mokymas yra teisingas.

O kaip tu manai, kas turėtų išmokinti visuomėnę to, ką mokė Jėzus? Toks, kaip tu paneigia Bažnyčią. Nu tarkim bažnyčios nėra, o visuomenė mokosi iš knygų. Bet tada atsiras kas nors, kas pasakys, kad Evangelija išversta blogai ir reikia skaityti originalą… Na gerai, visuomenė išmoks tą kalbą, kuria buvo parašyta Evangelija ir liudys Jėzų. Vėliau kas nors pasakys, kad 6-a Dievo taisyklė yra nereikalinga ir jos niekada nebuvo. Po to, kas nors pasakys, kad išvis tos taisyklės yra nieko vertos ir galima gyventi belenkai, svarbu,kad man šiuo metu yra gerai ir aš galiu pasivažinėti su 600-uoju mersedesu ir galiu daryti betką, nes mano materialinė padėtis tai leidžia. O po to - chaosas… :(

Čia padirbėjo mano vaizduotė… :) Galbūt įvykiai rutuliotųsi kita linkme:

Paneigus bažnyčią, žmonės pradėtų mokintis iš knygų.. prasidėtų chaosas, nes ne visi viską suprastų teisingai, tada atsirastų įdėja, kad reikia dėstytojų, padedančių suprasti tai, kas parašyta tose knygose… Žmonės pradėtų burtis į paskaitas ir gautųsi nauja religija.

Tikriausiai supratai, ką aš manau apie tavo blogą?

Manau, kad paskaitai bibliją… Tačiau perlenki lazdą su Bažnyčios niekinimu.

Jeigu įžeidžiau su ankstesniais įrašais, tai atsiprašau. Tai nebuvo mano tikslas.

Tačiau aš vistiek lieku prie savo nuomonės, kad Bažnyčia, kaip visuma geriau moko, nei internetiniai pastoriai, užsirašę Liudijų Jėzų (ar ką nors panašaus).

Ir nesu aš "kunigėlis". Aš tiesiog paprastas studentas Vilius.

Petras2009-01-26 10:56

Aš jau daug prirašiau ir tuščiai neaušinsiu burnos. Pasakysiu trumpai: nemanau, kad inkvizicija ar inkviziciją įsteigusi kunigų bažnyčia yra priemonė mokyti Jėzaus meilės. Nemanau, kad kunigija, Rašto aiškintojai (dabartiniai teologai) ir kiti Jėzaus priešai turi išskirtinę monopolio teisę "aiškinti" Jėzaus mokymą. Nemanau, kad labai aiškiai ir tiesiai išdėstytą Jėzaus mokymą apskritai dar reikėtų kažkaip aiškinti - jį reikia vykdyti, o ne aiškinti. Ne magiškus ritualus atlikinėti ("Viešpatie, Viešpatie"!), bet vykdyti Tėvo valią ir statytis namą ant moralinės olos, o ne ant prietarų smėlio. Manau, nėra reikalo čia perrašinėti visos Evangelijos, kuri moko visai kitaip, nei vadinamųjų krikščionių bažnyčios. Gal ateis laikas, pats perskaitysi - savo akimis, savo galva, be magiškų smilkalų miglos akyse.

O nepraustaburniui, kuris norėjo kitą įtikinti, kad tas esąs beprotis (pragertomis smegenimis), tegu atleidžia jo molinis dievukas. Nes maniškis Mokytojas mokė taip: "O kas sako: 'Beproti', tas smerktinas į pragaro ugnį". Be to, gali nueiti ritualinės išpažinties ir sukalbėti už bausmę reikiamą skaičių sveikamarijų.

Vilius2009-01-26 12:09

Šiaip nenorėjau aš nieko įžeisti. Galbūt pateikiau blogą pavyzdį, nors manau, kad jis yra aktualus.. Jeigu įžeidžiau - atsiprašau.

Bažnyčia nėra monopolija. Yra daug ir įvairių religijų. Vienos iš jų yra priešiškos kitoms, kitos ne. Aš neesu priešiškas kitoms religijoms. Bažnyčioje to taip pat nemoko. O tu, kažkaip esi nusistatęs prieš Bažnyčios mokymą. Atseit, tavasis požiūris yra geresnis.

Taip, Petrai, aš būtinai paskaitysiu Evangeliją. Ateis laikas ir paskaitysiu.
Juk matematiką mes taip pat pradedame mokintis su pradinių klasių mokytoja, darome įvairius ritualus, kaip "labarytamokiniai, labarytaTamsta". Ir tai nėra blogai. Viską gyvenime reikia pradėti mokintis nuo paprastų dalykų. Reikia pradėti mokintis paprastai, kad ateitų bendras supratimas, o tada jau galima pereiti prie aukštosios matematikos genijų parašytų knygų!

Panašiai ir su Bažnyčia. Galbūt sakai, kad ten ritualai ir neteisingas mokymas, bet kaip tu (čia kreipinys ne į Petrą, o aplamai) teisingai suprasi jeigu nebūsi paragavęs kitokio mokymo? Tau Petrai, paprasta kalbėti, kai jau baigei "pradinę mokyklą" ir dabar jau mėgini įvaldyti "aukštąjį pilotažą" (čia nereikia suprasti tiesiogiai ir nereikia įsižeisti). Bet viskam yra tvarka ir pirmiausia reikia pradėti mokintis nuo paprastų dalykų, o po to pereiti prie sudėtingesnių. Ir nemanau, Petrai, kad tu teisingai darai, kad ragini visuomenę praleisti Bažnytinį mokymą ir siūlai iškart pereiti prie Evangelijos skaitymo!
Nemanau, kad vaikai supras Evangeliją. Bent jau tuos pavyzdžius, kuriuos skaito Bažnyčioje aš pats nevisada iškart suprantu… Manau, kad tu, Petrai, turi daug gyvenimiškos patirties. Iš tavo tų pasisakymų supratau, kad tau nepatinka tie Bažnytiniai ritualai ir mokymo būdas.

O kas tave privertė skaityti Evangeliją? Ar tik ne Bažnyčioje tai sugalvojai?

Ir nemanau, kad Tavo blogas (dulkė interneto informacijos tyruose) atves visuomenę į doros kelią. Greičiau daugiau išves iš doros kelio, nei atves. Tai mano nuomonė.

Taigi siūlau rodyti tinkamą pavyzdį, kuris išliks, kai tavęs jau nebebus. Ir tada tavo pavyzdys išliks ilgam (mano nuomone, tai ir yra "amžinas gyvenimas").
Nes ateis laikas ir vis tiek bus suprasta, kad pradėti mokintis nuo sudėtingų dalykų nėra tinkamas mokymosi būdas. Visada pradedama nuo paprastų. Petrai, kaip tu pradėjai mokintis iš savojo Mokytojo (suprantu, kad taip tu vadini Jėzų)?

Aš neturiu Evangelijos (beje, čia tas pats, kas Biblija?), todėl ir vaikšau į Bažnyčią, kad bent truputį būčiau arčiau Dievo. O kai ir įsigysiu Evangeliją, manau vistiek vaikščiosiu į Bažnyčią, kad parodyčiau tinkamą pavyzdį aplinkiniams, kurie tikriausiai taip pat dar bus neįsigiję Evangelijos ir jos neskaitys bent kartą per mėnesį. Juk kaip kitaip išmokinti visuomėnę nenusigrėžti nuo Dievo, kaip tik rodyti tinkamą pavyzdį.

Suprantu, Petrai, kad tu skatini žmones pačius skaityti Evangeliją, nebūtinai Bažnyčioje, tačiau, kaip manai kiek (čia procentine išraiška) žmonių, paskaičiusių tavo blogą nuspręs nusipirkti Evangelijos tekstus? O kiek nuspręs, kad šį sekmadienį aš tik pamąstysiu apie Dievą neidamas į bažnyčią?
Vat dėl to manau, kad šis tavo straipsnis yra blogas ir smerktinas.

Tad eikit "vaikai" į "Mokyklą"! Ir neklausykit šito "profesoriaus", kuris sako eikit iškart į universitetą, nes ten viskas paprasta. Jeigu būtų paprasta, tai nereikėtų tiek daug storų knygų!, kurias bažnyčioje skaito ir paskaitę pasako "Tai Dievo žodis"!

Ir kai visi rodys tokį pavyzdį, kai visi mokinsis iš Jėzaus, tai nebus nei melo, nei skerdynių, nei prostitucijos … - bus Rojus Žemėje. Na jeigu ir nebus visiškai viskas įdealu, tai bent jau bus arčiau idealumo.

Tikiuosi, kad nesumanysi manęs pravalyti iš savo blogo už mano nuomonę.

Kuo toliau, tuo labiau suprantu, Petrai, kad neesi blogas tu žmogus, tačiau vistiek manau, kad klysti, o ir savo įsitikinimų (kad Bažnyčios mokymas nėra toks blogas, kaip rašai ir duoda kažkokį gėrį) nenori pakeisti.

Pasaulis nuo to nepasidarys geresnis, jeigu tu vienas užsidaręs paskaitysi Evangeliją.

Eik į "Bažnyčią". Ar kitą tau priimtiną religinę bendruomėnę. Tik šitaip tavo bendruomenė (mąstanti vienodai) išliks!

O gal jau vaikštai į kokią nors kitą bendruomėnę?

Vilius2009-01-26 12:11

Ir beje, ar Jėzus nieko nėra pasakęs apie Bažnyčią?

Petras2009-01-26 13:02

Labai geras pasižadėjimas: "Taip, Petrai, aš būtinai paskaitysiu Evangeliją".

Tai va, kunigėli Viliau, kai paskaitysi, tada turėsime apie ką pasišnekėti. Kadangi man nusispjauti į burtus ir magiją, tai visai nesvarbu, ar tu jau gavai magiškų kunigo galių, ar dar tebesi klapčiukas. Esu bendravęs ir su kunigais (ne tik katalikų), ir su vienuoliais (tik katalikų), todėl atpažįstu - tas pats daug sykių matytas autoritariškas stilius, ta pati negalia analizuoti ir lyginti, ta pati iš tolo dvokianti arogancija: "aš dar neskaičiau, bet jau žinau, kad tu, kvaily, neteisus"…

Skaityk, kunigėli, švieskis, negaišk laiko tuštiems pliauškalams.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras