BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Saulės kolektoriai: apsimoka - neapsimoka?

Viename “technologijų centro” tinklalapyje aptikau labai gudriai parašytą straipsnį apie saulės kolektorius - tonas mokyto žmogaus, dėl įtaigos naudojamos fizikos žinios, įvairios lentelės, nuotraukos. Netruksi susidaryti įspūdį, kad tai iš tiesų pažintinis, o ne reklaminis straipsnis.

Straipsnio autorius lygina savadarbius ir pramoninius saulės kolektorius. Ar jis iš tiesų analizuoja, ar perša kurį nors variantą?

Skaitykite patys:

“Savadarbių saulės kolektorių, pagamintų naudojant pigias medžiagas, lyginamoji kaina sudaro apie 200 Lt/m2, naudingo veikimo koeficientas - apie 30-40 %, o pramoninių kolektorių su spalvoto metalo selektyviais absorberiais - atitinkamai 1000-2000 Lt/m2 ir 70-75 %.”

Po to seka kitas sakinys, kuris išduoda pasislėpusį reklamos agentą:

“Lietuvoje saulės kolektorius gamina ir įrengia bendra Švedijos ir Lietuvos įmonė UAB “(reklamą išbraukiau)”. Daugiau informacijos apie saulės kolektorius galima rasti jos interneto svetainėje “(reklamą išbraukiau)”

Dabar pamėginkim paanalizuoti reklamos specialisto “mokslinę”  analizę. Jis rašo, kad, “Savadarbių saulės kolektorių, pagamintų naudojant pigias medžiagas, lyginamoji kaina sudaro apie 200 Lt/m2″. Iš ko galėtų susidaryti tokia pasakiška suma?

Skardos kvadratinis metras kainuoja apie 20 litų, juodiems dažams išleisite dar kokius 5 litus, medžio drožlės plokštei - apie 10 litų, kokius 5 litus kainuos ir šiltinimo medžiagos kvadratas. Kai aš dariau savo kolektorius, senų medinių langų prisipirkau po 10 litų. Tarkim, naudojate ne plastikinius vamzdelius, bet brangesnį plokščiąjį skardinį radiatorių, kurių galima gauti už 50 litų. Ir kiek išeina? 100 litų? Na, pridėkime dar kokius 10 litų vamzdeliams iki šilumokaičio…

Ir nepamirškite - naudoti saulės kolektoriams plokščiuosius skardinius radiatorius yra brangu. Aš saulė kolektorius dariau ir iš paprasčiausių plastikinių vamzdelių - tai kelis kartus pigiau. Vienas kvadratinis metras saulės kolektoriaus man nekainavo nė 100 litų.

Dabar apie efektyvumą. Ką turi galvoje reklamos agentai, kai vartoja šią sąvoką? Investicijos efektyvumą ar surinktos ir saulės siunčiamos energijos  santykį?

Pirkėjui, žinoma, yra svarbu investicijos efektyvumas. Ar atsipirks įdėti pinigai, per kiek laiko jie atsipirks?

Jeigu pirksite pramoninius saulės kolektorius ir už  kvadratinį metrą mokėsite po  2000 litų, visa įranga jums apsipirks po…  Skaičiuokite patys: pusę metų šildysite vandenį ir kas mėnesį sutaupysite po 100 - 150 litų (vidutinės elektros sąnaudos vandens šildymui). Taigi per metus geriausiu atveju sugrįš 900 litų. Taigi vienas kvadratinis metras lyg ir turėtų atsipirkti per dvejus metus, bet  su vienu metru tikrai nieko nepadarysite. Vienam žmogui reikėtų bent pusantro kvadrato, trijų asmenų šeimai - 4,5 kvadratinio metro arba 9000 litų, kurie atsipirks po… 10 metų.

10 metų? Juk toks pirkinys - absurdas!

Pamatęs tokius skaičius, protingas žmogus pramoninio saulės kolektoriaus tikrai nepirks, nebent norės pažaisti “ekologišką namą”.

Štai kodėl vietoj investicijos efektyvumo reklamos specialistas naudoja jam parankesnę sąvoką “naudingumo koeficientas”, turėdamas galvoje saulės kolektoriaus gebėjimą paimti tam tikrą dalį saulės energijos, kas, tiesą sakant, pirkėjui yra visai nesvarbu. Jeigu “naudingumo koeficientas” mažesnis, saulės kolektorius turi būti didesnis, jei  koeficientas didesnis, užtenka ir mažesnio saulės kolektoriaus. Kadangi saulei nemokame jokių mokesčių už jos siunčiamus spindulius, kolektoriaus dydis mums visai nesvarbu - svarbu yra kaina. Man naudingiau turėti  dvigubai didesnį, bet tris sykius pigesnį saulės kolektorių.

Tarkime, reklama užsiiminėjantis “mokslininkas” yra teisus, kai tvirtina, jog pramoninių saulės kolektorių gebėjimas paimti šilumą yra dvigubai didesnis, nei savadarbių. (Jis rašo, kad savadarbių saulės kolektorių naudingo veikimo koeficientas - apie 30-40 %, o pramoninių kolektorių su spalvoto metalo selektyviais absorberiais - 70-75 %)

Vadinasi, aš turėsiu daryti dvigubai didesnį saulės kolektorių. Trijų asmenų šeimai prireiks nebe 4,5, bet 9 kvadratinių metrų saulės kolektoriaus, kuris man kainuos 900 litų.

Dabar lyginkim kainas ir skaičiuokime investicijos efektyvumą.

Pramoninis saulės kolektorius trijų asmenų šeimai - 9000 litų, kurie atsipirks po 10 metų.

Savadarbis saulės kolektorius tokiai pat trijų asmenų šeimai - 900 litų, kurie atsipirks per vienerius metus.

Štai jums atsakymas, kodėl Lietuvoje taip mažai kas turi saulės kolektorius - pirkti pramoninius ir mokėti pasakiškas kainas yra absurdiška, pasidaryti patys tokį įrenginius ne visi gali.

Beje, lygiai taip pat neefektyvu yra kišti pinigus ir į pramonines vėjo jėgaines - jos neatsiperka nė per 10 metų, o štai saulės baterijos visai neatsiperka… Aplink begalė dykos energijos, bet jūs negalite jos gauti nemokamai - turite sumokėti lupikautojams.

Mano patarimas santechnikams bei kitiems namų meistrams: imkitės gaminti pigius, paprastos konstrukcijos pigių medžiagų saulės kolektorius, kurie užsakovui atsipirktų ne per keliolika, bet per kelerius metus. Ir jūs turėsite darbo, ir žmonės turės naudos. O lupikautojai tegu pamažina savo pelnus.

Kartais man pačiam niežti rankos nusipirkti verslo liudijimą…

P.S. Norėčiau duoti patarimą, kaip apskaičiuoti, per kiek laiko atsipirks saulės kolektorius. Į žemės rutulį krenta saulės šviesa, ir kiekvinam kvadratiniam metrui tenka tam tikras energijos kiekis. Lietuvoje 1 kv.m. gauna apie 950 kwh, bet dėl patogumo galite sakyti, kad 1000 kwh. Tačiau visos energiojos jūs niekaip nepaimsite. Reklamos agentai tvirtina, kad pramoninių saulės kolektorių naudingumo koeficientas siekia 70 procentų. Vadinasi, geriausiomis sąlygomis galite per metus paimti 700 kwh. Elektros kwh Lietuvoje kainuoja 0,45 Lt, taigi per metus 1 kv.m. teoriškai gali duoti 315 Lt naudos (700×0,45=315). Tai - teorinė riba. Ar saulės kolektorius bus vakuminis, ar auksinis, jis nesurinks šilumos daugiau, nei duoda saulė.

Skaičiuojant vakuminio saulės kolektoriaus plotą, reikia žinoti, kad tarpai tarp kolbų nepadidina jo galingumo - yra svarbu tik absorberio plotas, kuris paprastai nurodomas kaip “naudingas plotas”. O į kainą reikia skaičiuoti ne tik visos įrangos kainą, bet ir montavimo darbus (jei montuojat ne pats).

Prieš pirkdami saulės kolektorių, sužinokite, kiek jums kainuos jo 1 kv.m. Jeigu 1000 ar 2000 Lt, padalinkite tą skaičių iš 315, ir pamatysite, po kiek metų teoriškai grįš investicija. Bet nepamirškite, kad tai - teorinis skaičiavimas. Praktiškai šis laikas bus gerokai ilgesnis, nes iš tiesų nebūna idealių sąlygų. Kiek ilgesnis? Aš to nežinau. Tai priklausys ne tik nuo kolektoriaus naudingumo koeficiento, bet ir nuo to, kiek juo naudositės. Teorinį galingumą (apie kurį kalba reklamos egentai) galima pasiekti tik tuo atveju, jei saulės kolektorius naudojamas ištisai, be sustojimo visus metus, kiekvieną dieną ir naktį, o šilumos nuostoliai lygūs 0. Todėl jų peršamais skaičiais labai nesižavėkite. Aš teoriškai apskaičiuotą atsipirkimo laiką dauginčiau iš 2.

Kitas gyvenimas

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (52)

Pašalietis2010-05-04 18:11

Bet savadarbiai, padaryti iš kažkokių vamzdelių, nepasieks tokios temperatūros, kaip pramoniniai. Vaakuminiai saulės kolektoriai, kiek žinau, vandenį įkaitina iki 90 laipsnių. O kiek įkaitina tavieji? 50 traukia? Atsakyk sąžiningai.

Petras2010-05-04 19:25

Taip, savadarbiai, kiek jų esu matęs, vandenį įkaitina mažiau - paprastai dėl to kalta prastesnė šilumos izoliacija. Geriausiai izoliuoti vaakuminių absorberiai, todėl jie gali pasiekti virimo temperatūrą.

Dabar pasvarstykim: gerai ar blogai, jei vanduo saulės kolektoriuje užvirs? Aš to tikrai nenorėčiau… Sistemai saugiau, kai vanduo ne toks karštas. Be to, pramoniniuose kolektoriuose vandens cirkuliaciją palaiko elektros siurbliai, ir kas atsitiks, jei karštą dieną dings elektra, o namuose nieko nebus, ir niekas nesinaudos karštu vandeniu, t.y. saulės kolektoriaus šaltas vanduo neaušuins? Tai juk vanduo tikrai užvirs! Vadinasi, iššvykdamas kur nors saulės kolektorių turėčiau dėl viso pikti kuo nors uždengti?

Man tokio pavojaus nėra, nes tik per vasaros karščius vanduo mano kolektoriuje įkaista iki 55 laipsnių ( ir tai - ne visada).

Dar vienas klausimas: kam reikalingas toks karštas vanduo? Argi prausies vandeniu, kurio temperatūra 70 arba 80 laipsnių? Skiesi šaltu? Aš irgi skiedžiu, tik šalto reikia šiek tiek mažiau. O rezultatas toks pat: abu prausiamės vandeniu, kurio temperatūra 35 - 40 laipsnių.

Tai kam reikalingas toks karštas vanduo? Ar ne geriau turėti ne tokio karšto, bet, aišku, pakankamai?..

Besinaudojantis2010-05-05 07:06

Nu jo, įdomu kaip savadarbis kolektorius veiktų prie -20 C kokį sausio mėnesį :). Manasis vakuuminis su išjungta cirkuliacija (dėl darbų sistemoje) sausio mėn. po naktinių -28 C 11.30 ryto jau virė :). O tam, kad tai nebūtų pavojinga- yra vaistų, juos žino tikrai išmanantys savo darbą “alternatyvai”. Taigi išvada- efektyvumas kitas, ir naudojimosi sezonas vakuuminiu yra ne puse metų, o visi metai, svarbu, kad būtų saulė (debesuotu oru jis labai vangiai šyla). Taigi paskaičiuokit gerbiamieji kurmiai- investicija atsiperka (vidutiniškai trys metai- priklausomai nuo vartojamo vandens kiekio).

Besinaudojantis2010-05-05 07:26

P.S. reikia pirkti teisingus kolektorius. Dėl reklamos nerašysiu prekybininko, bet kainas galiu parašyti:
Vakuuminis tiesioginio (U pipe) pratekėjimo modulis 1,5 m2-1380 Lt
Šiluminio vamzdžio tipo (Heat pipe) 2,56 m2- 1718 Lt
Pramoninio vakuuminio kolektoriaus modulis 5 m2- 1267 Lt
Kolektorius su integruota talpa (slėginis) 2,9 m2- 2102 Lt
Kolektorius su integruota talpa (beslėgis) 3,7 m2 - 1309 Lt
Tai vieni geraiusių pagal parametrus kolektorių rinkoje- deja pas mus brukama brangi produkcija. Nebeilgai.

Petras2010-05-05 09:34

Jeigu be cirkuliacijos užverda lašelis vandens - nieko keisto. Įjungi cirkuliaciją - džiaugsmas tuoj pat atvėsta… Todėl žiemą savo kolektorius išjungiu - aš jų net nepildžiau antifrizu arba gliukoliu. Lietuvoje žiemą tiek mažai saulėtų dienų, kad šis žaidimas nevertas dėmesio. Žiemos metu saule šildau tik savo namo orą - irgi savadarbiais saulės kolektoriais, kurie mažiausiai 20 kartų pigesni už pramoninius. Apie tai dar rašysiu.

Į žemės rutulio kvadratinį metrą patenka tam tikras saulės energijos kiekis. Lietuvoje vienas kv.m vidutiniškai gauna per metus 900 kwh. Lietuvoje kilovatvalandė kainuoja 0,45 Lt. Skaičiuojame: 900×0,45=405 Lt. Tiek vienas kv.m Lietuvoje teoriškai galėtų duoti naudos. Jeigu už kv.m moki 2000 Lt, kaip jie atsipirks per trejus metus? Tai neįmanoma net teoriškai, net jeigu visus metus be perstojo naudosies saulės kolektoriumi, o jis bus idealiai apšiltintas.

Taigi net teorinėmis, idealiomis sąlygomis 2000 Lt galės atsipirkti ne per trejus, bet per 4,9 metų.

Ir nepamirškime, kad idealių sąlygų nebūna.

Kitas labai svarbus dalykas: reklamuojant ką nors arba apgaudinėjant patį save, vertėtų neišleisti iš akių vieno esminio dalyko. Ar tavo saulės kolektorius bus vaakuminis, ar auksinis, jis nesurinks daugiau šilumos, negu jo skiria saulė. 900 kwh per metus - tai teorinė riba, o praktiškai ir ji nepasiekiama. Kas “išgauna” daugiau energijos, yra arba reklamos sukčius, arba reklamos auka.

Aš nieko neagituoju. Aš siūlau skaičiuoti, žinant pradinį skaičių: 1 kv.m Lietuvoje per metus teoriškai gauna 900 kwh saulės energijos. Žinot elektros energijos kainą? Reklamos agentas pasakė saulės kolektoriaus kv.m kainą? Imkit į rankas skaičiuotuvą ir patys nustatykit, per kiek laiko (teoriškai) atsipirks tas kv.m. Praktiškai šis laikas bus gerokai ilgesnis, nes saulės kolektoriumi naudositės tik šiltuoju metų laiku, o žiemą vanduo verda tik marketingo sukčių ar neišmanėlių saulės koleltoriuose.

Besinaudojantis2010-05-05 12:06

Galim ginčytis. Aš šiaip nesu energetikas, aš IT inžinierius, bet šia sritimi domiuosi, tuo labiau, kad per kitą sritį susiduriu su šia sritimi… Lietuvoje į 1m2 HORIZONTALAUS paviršiaus iškrenta 1000 kwh energijos. Jei tą paviršių keliame statmenai saulei, gauname apie 1300-1400 kwh. Kita reikalo esmė- kolektoriaus darbo laikas. Prasidėjus šalčiams, ponas turbūt skubate išleisti vandenį iš savo “radiatorinio” kolektoriaus. Ir sėdite laukdami pavasario. O aš toliau sau šildausi vandenį. Trečia. Aš gi išdėsčiau kainas- pačio efektyviausio (ir pigiausio)pramoninio kolektoriaus 1m2 1267:5=253 Lt. Kitų varijuoja aukštesnės kainos intervaluose. Jokio gliukogeno- per kolbas teka vanduo, ir jis neužšala prie -28 C (praktiškai bandyta visą sausį ir vasarį). Tai kaip kaina didelė? Jei 1m2 kaina intervale nuo 260 iki 720 Lt (brangiausi variantai yra su talpom vandeniui, t.y. pastatai, pajungi žarnas iš vandentiekio ir viskas veikia) didelė tada negi geriau pačiam darytis neefektyvų, neaišku kaip veikiantį kolektorių. Palyginimui aš važiuoju kokiu Toyota, o tamsta norėdamas pasiekti tašką A kūrenate garvežį. Jeigu jums taip patogiau- prašom, bet numulkinkite žmonių.

Besinaudojantis2010-05-05 12:23

P.S. Žiemą aišku daug mažesnis efektyvumas. Bet saulėtų dienų vis dėlto yra. Tai vėl gi vakuuminio kolektoriaus džiaugsmui jis ją paima (vakuumimiam kolektoriui aplinkos temperatūra yra laabai nereikšmingas faktorius). Ir kaip sakiau, vanduo užverda labai greitai, jei tik kolektorius atsiduria stagnacijos režime. Kad užverda nieko baisaus- vėl gi kaip minėjau yra gerų priemonių be jokių nuostolių į tai nekreipti dėmesio- bet vėl gi tai ilgamečių tyrinėjimų, klystkelių ir atradimų išdava. O kaip žiemą verda kolektoriai, turiu daug savo filmuotos medžiagos (kaip Islandijos geizeriai :) ). Dar niuansas- vakuuminis kolektorius pasyviai seka saulę, kai tuo tarpu plokščias max išduoda tik vienu metu- tuomet, kai jis orientuotas stačiu kampu saulei. Arba jam reikia daryti pavarą, kuri jį sukiotų pagal saulę (tai jau iš fantastikos srities :) ).

Petras2010-05-05 12:34

Nesuprantu, del ko tu nori ginčytis. Na, tegu bus teorinis energijos kiekis, kuris tenka kv.m. ir 1500 kwh. Dauginame šią sumą iš 0,45 Lt = 675 Lt. Dabar tą skaičių dauginame iš saulės kolektoriaus naudingumo koeficiento, kuris, reklamos agentų teigimu, siekia 70 proc. Taigi 675×70/100 = 472 Lt. Tai teorinė riba, kuria tu galėsi pasiekti, jeigu visus metus, dieną ir naktį, naudosi saulės kolektorių, o šilumos nuostoliai bus lygūs 0.

Dabar, žinodamas savo saulės kolektoriaus kainą, gali skaičiuoti, per kiek laiko jis TEORIŠKAI atsipirks. Praktiškai šis laikas bus gerokai ilgesnis.

Aš saulės kolektoriaus kv.m. kainą (nuo 1000 iki 2000 Lt) ėmiau iš reklamos specialisto straipsnio. Maniškio kv.m. kainavo vos 100 Lt ir atsipirko pirmąją vasarą. Turėkite omenyje, kad aš nenaudojau nei termostatų, nei cirkuliacijos siurblių, nei brangaus šilumokaičio - tik uždarą vandens bosą. Eksploatavimo išlaidos, galima sakyti, lygios nuliui (nėra kam gesti nei perdegti - tai tik vamzdynų sistema).

Tai kas važiuoja garvežiu? Gerai, važiuosiu aš - svarbu, kad man nekainuoja. :))

Taigi atsipirkimas priklauso nuo kainos. Jeigu tau pramoninis saulės kolektorius su visa įranga kainavo tik 253 litus už kv.m, tai aš tave sveikinu. Tai fantastiškai pigu! O reklamos agentai kažką nusipaistė, kengdami sau…

Petras2010-05-05 13:05

Besinaudojantysis, nesiblaškykime ir nenukrypkime nuo temos - mano straipsnis yra apie saulės kolektorių kainas, atsipirkimo laiką ir investicijos efektyvumą. Aš aiškinu, kaip tai pačiam apskaičiuoti: imi visą įrangos kainą, padaliji iš saulės kolektoriaus kvadratų ir sužinai vieno kv.m. kainą. Jeigu montuoji ne pats - įskaičiuok ir montavimo kainą. Žinodamas teorinį energijos kiekį, kuris Lietuvoje tenka vienam kvadratiniam metrui, galėsi apskaičiuoti, per kiek laiko (teoriškai) atsipirks investicija. Štai ir viskas. Ar tavo saulės kolektorius vaakuminis, ar auksinis, ar jis sukiosis apie ašį, ar nesisukios, jis niekaip neperžengs teorinės ribos, t.y. jis nesurinks daugiau šilumos, negu duoda saulė.

Aš irgi manau, kad vaakuminis saulės kolektorius yra puikus išradimas, ir jeigu jo neverta pirkti, tai tik dėl kainos, o ne dėl konstrukcijos. Lietuvoje dėl nežmoniškų kainų kol kas neefektyvu investuoti į bet kurią atsinaujinančios energijos rūšį, todėl čia tiek mažai ir saulės kolektorių, ir šilumos siurblių, ir asmeninių vėjo jėgainių.

Svarstydami apie investicijas, naudojamės savokomis atsiperka- neatsiperka. Kuo greičiau atsiperka, tuo investicija efektyvesnė. O besisukiojantys ir saulę sekantys saulės kolektoriai - visai ne fantastika, aš tokius mačiau net kelis. Ar pats dariau? Ne. Kodėl? Neapsimoka. Man daug pigiau (t.y. efektyviau) buvo padaryti du saulės kolektorius (ant pietinės ir vakarinės) sienų ir juos sujungti lygiagrečiai. Plastikiniai vamzdeliai pigu, seni langų rėmai - dar pigiau… Kam tie brangūs žaisliukai?

Besinaudojantis2010-05-05 13:19

Aš suprantu ką tamsta sakai. Tik man nepatiko keli teiginiai apie gamyklinius kolektorius. Tai aš ir replikavau. Aišku galima iš vis juodą laistymo žarną išdėliot ir tai jau koks koks bet kolektorius. Aš teigiu, kad jei vakuuminio kolektoriaus 1m2 kainuoja nuo 253 Lt, ar verta pačiam išradinėti dviratį (vakuuminio vis tiek nepasidarysi, o plokščią sulebedyti vis tiek kainuoja+ laiko sąnaudos). Juk tamsta pats sakei, kad 1m2 atsiėjo 100 Lt. O kur dar sugaištas laikas (pati mano atveju brangiausia komponentė). Dėl besisukiojančių kolektorių- xe, tai jis turi stovėti ant plokščio paviršiaus ir būti valdomas “protingos” sistemos ir horizonto ir zenito atžvilgiu+ judantys mazgai+ šilumos nuvedimas iš judančių plokščių= labai neekonomiška ir nepatikima sistema.

Petras2010-05-05 13:32

O varge!..
Tu vėl kalbi apie saulės kolektoriaus naudingumo koeficientą, kai aš visame straipsnyje ir komentaruose dėstau apie investicijos efektyvumą!
Kaip tik noriu perspėti žmones, kad jie nepasiduotų reklamos agentų gudrybėms ir nesupainiotų šių absoliučiai skirtingų sąvokų. Pramoninių saulės kolektorių naudingumo koeficientas didesnis, bet atsiperkamumas (investicijos efektyvumas) kelis kartus mažesnis mažesnis už savadarbių. Pirkėjui yra svarbu antroji, o ne pirmoji savybė. Dar nemačiau Lietuvoje pramoninio saulės kolektoriaus, kurio kv.m (su visa įranga, žinoma) nekainuotų nė 100 Lt ir atsipirktų per kelis mėnesius.
Visa kita - emocijos.

Besinaudojantis2010-05-05 13:44

Tai čia tiesiai ir kalbu apie atsiperkamumą:
Mano kolektorius gerokai efektyvesnis.
Tavo kolektoriaus 1m2 kainuoja 100 Lt+ darbo sąnaudos.
Mano kolektoriaus 1m2 kaina yra 253 Lt.
Mano kolektorius iš to pačio 1m2 išgauna gerokai daugiau šilumos, reiškiasi jo reikia mažesnio.
Tavo kolektorius po kokių 5 metų supus (medinis rėmas)
Mano kolektorius tarnaus 15 metų tai tikrai (sudužusi kolba kainuoja 25 Lt, jei taip nutiktų)
Taigi reziumė. Kieno kolektoriaus atsiperkamumas yra didesnis?
Nesuprantu kaip aiškiau dar paaiškinti?

Petras2010-05-05 13:48

Puiku. Einu ieškoti pramoninio saulės kolektoriaus, kurio kv.m. su visa įranga man kainuos tik 253 Lt.

Besinaudojantis2010-05-05 13:58

Nereikia ieškoti, galiu duoti linką. Ten yra daug įdomybių :).

Petras2010-05-05 14:34

Tikrai?.. Žinai parduotuvę, kur saulės kolektoriai būtų pardavinėjami 10 kartų pigiau, nei visoje Lietuvoje? Tuoj pat siųsk nuorodą, ir aš lekiu. Kitiems, žinoma, jos nerodysiu - pirksiu 10 kartų pigiau, parduosiu už dvigubą kainą ir akyse praturtėsiu.
Seniai laukiau to momento… :)

Besinaudojantis2010-05-05 15:24

http://www.e-markets.lt Nežinau ten 10 ar 100 kartų pigiau, bet kad pigiau tai tikrai. Ir kainas, kurias išdėsčiau aukščiau yra oficialios. Apie įrangą atskira kalba. Mes šnekėjome apie pliką saulės kolektorių dirbantį be aktyvių elementų, t.y. be cirkuliacinio, be valdiklio, be vožtuvų (tokį, koks stovi pas mane, išskyrus duomenų kaupimo ir apdorojimo įrenginį), kitaip tariant alternatyvą tavajam irgi plikam. Aš bent geresnių kainų Lietuvoje neradau (ir ne tik kolektoriams).

Petras2010-05-05 17:29

Na štai, pagaliau turime tavo reklamuojamos firmos kainas. Vakuminis sualės kolektorius - 1272,43 Lt už kv.m, tiesioginio pratekėjimo vaukuminis saulės kolektorius - 952,03 Lt už kv.m. Šiek tiek pigesnis plokščiasis saulės kolektorius - “tik” 650,13 už kv. m. Gal tai kiek pigiau, negu kitose firmose (kitur vakuminiai kainuoja nuo 1000 iki 2000 Lt už kv. m ir daugiau), bet tikrai tavo reklamojamoje formoje nėra saulės skolektorių po 253 Lt už kv.m. Tai arba reklamos sukčiaus melas, arba reklamos aukos fantazijos.

Ir tai - dar ne viskas! Šios kainos - tai tik paties saulės kolektoriaus, be jokių priedų, kainos. Už priedus mokėsite atskirai, ir sumelė pakils, kaip rašė mano cituojamas reklamos “analitikas”, nuo 1000 iki 2000 Lt už kvadratinį metrą.

Dar sykį tyrinėdamas saulės kolektorių kainas, aptikau vieną įdomų dalyką, į kurį anksčiau nekreipdavau dėmesio: garantijos laiką. Garantijos laikas paprastai nurodomas 3 metai. Atsipirks, tikėkimės, po 10 metų. Jei spės atsipirkti.

Žodžiu, man stebuklingai praturtėti nepavyko - pasisekė tik išsklaidyti arba reklamos sukčiaus melą, arba reklamos aukos fantazijas: tokių žemų saulės kolektorių kainų, apie kurias čia trimitavo “besinaudojantysis”, Lietuvoje kol kas nėra. Ate, daugiau nebėra nei apie ką, nei su kuo diskutuoti. Per ilgai su tavimi gaišau, todėl nebevark - visi tavo reklaminiai fokusai nuo šiol eis tiesiai į šlamštą.

Fizikas2010-05-07 23:48

Ech, buvau daug prirases, kazkas luzo. Taigi as trumpai: Petrai tu neteisus. Stiklas lauzia sviesa, kaip prizme per fizikos pamokas. Taigi tarpai tarp kolektoriaus kolbu nenaudingi tik kai saule sviecia 90 laipsniu kampu i kolektoriu. Saulei pasisukus nors 10 laipsniu- ju nebelieka. Todel vakuuminis daug efektyvesnis uz plokscia neziurint jo padeties saules atzvilgiu. O jei dar reflektorius uz kolbu- tai tarpu itaka suvesta i minimuma. Matai- nebutu tarpu, nebutu jo vieno is privalumo sugerti max imanoma energija visa sviesu paros meta. O kur dar termoso efektas. Plokscia gi kolektorius efektyvesnis tik saulei svieciant staciu kampu i jo pavirsiu. Saulei pasisukus, plokscio kolektoriaus stiklas pradeda lauzti ir atspindeti sviesa, o ir praeinanciai sviesai gaunasi storesnis stiklas.

Petras2010-05-08 07:07

Fizikos būrelio vaikučiai, ką čia žaidžiate? Vienas kv.m Lietuvoje gauna per metus 1000 kwh saulės energijos. Esant saulės kolektoriaus naudingumo koeficientui 70 proc., per metus teoriškai galite išgauti maksimum 700 kwh energijos už 315 Lt. Tai teorinė riba, kurios jūs neperžengsit nei vakuminiais, nei auksiniais saulės kolektoriais, nes ir jie negali paimti energijos daugiau, negu duoda saulė. (Beje, tos ribos praktiškai ir nepasieksite.) Ir visai nesvarbu, ar kolbles dėsit šalia, ar išdėliosit per metrą ar kilometrą vieną nuo kitos. Pirkdami saulės kolektorių, sužinokite jo “naudingąjį plotą” - jis nurodomas ir interneto reklamoje. Tai viskas, kas reikalinga, norint apskaičiuoti saulės kolektoriaus teorinį galingumą. O jei turit sveikatos problemų ir negalite priimti informacijos, jums reikalinga ne fizika, bet truputėlį kitoks mokslas.

gedas2010-05-21 11:26

Atsirado nauji saulės kolektoriaus naudojimo ir pajungimo būdai, kurių dar nebuvo. Visiems vakuuminiams saulės kolektoriams reikalainga kolektoriaus galva į kurią jungiasi saulės kolektoriaus vakuuminiai vamzdeliai, šioje sistemoje tokios galvos nereikia. Naujoji produkcija pasirodė Airių gamintojo įmonėje THERMOMAX, dabar saulės kolektorių galima pajungti ir ten kur iki šiol buvo tik svajonė. Į vieną eilę galima sujungti 150 vamzdelių, kiekvieną jungiant atskirai, lengvas pajungimas paprastas aptarnavimas, nors kas savaite nusiperkant po vieną vamzelį, savo sistemą galima plėsti pamažu. Daugiau info (marketingo gudručio reklamą išbraukiau - P.D.)

Edvardas2010-05-26 16:31

Pritariu Petrui, panaši situacija anksčiau buvo ir su šilumos siurbliais, kurie buvo supertaupūs, bet ir superbrangūs. Pardavėjų arkliukas buvo naudingumo koeficientas, o tai, kad siurblio darbo resursas buvo mažesnis už atsipirkimo laiką, pardavėjai arba nežinojo arba slėpė.
Dėl “kolbinio” saulės kolektoriaus matau niekas nepaminėjo to, kad 1m2 kolektoriaus nėra lygus 1m2 nuimamo energijos ploto - tarp kolbų yra tarpai beveik tokio pat kaip kolba pločio, taip pat iš kolbos pločio reikia atimti oro tarpo plotį - tuomet tai bus tikras saulės energijos nuėmimo plotas. Iš to paties e-markets kaip pavyzdį paėmiau 1,45 m2 (kaip siūlo) kolektorių, kurį sudaro 15 kolbų d47mm, 1,5 m ilgio. Skaičiuojam energijos nuėmimo plotą: naudingas kolbos plotis ne 47 o 40 mm x 1500 (ilgis) x 15 (kolbų kiekis) = 1,05 m2.

Petras2010-05-26 23:25

Taip, aš irgi labai abejoju, ar kada atsipirks už 20 arba 30 tūkstančių litų pirktas šilumos siurblys. O juk dar kainuos pats įrengimas (jeigu po žeme reikės užkasti šilumos kolektorių)… Brangstant elektrai, atsipirkimo data vis labiau tols, o garantijos laikas toks trumpas.
Labai abejoju ir marketingo specų deklaruojamu 5 - 6 kartų naudingumo koeficientu. Deklaruoti gali bet ką, jeigu žinai, kad ne kiekvienas patikrins. Juk šilumos siurblio galingumą nustatyti nėra taip paprasta - reikia žinoti aušinamo (šildomo) vandens srauto greitį, ateinančio ir išeinančio vandens temperatūrų skirtumą, o tada apskaičiuoti ataušinto (pašildyto) vandens kiekį ir šilumos džaulius versti į kilovatus… Ar tai kiekvienas galės?
Aš savo šilumos siurblį pasidariau už 2000 litų. Jo naudingumo koeficientas - 3 kartai. Jis mažesnis už pramoninių deklaruojamą, užtat yra šansas, kad atsipirks…
Pastebėjau įdomų dalyką. Savadarbiai atsinaujinančios energijos prietaisai yra 10 ir net 100 kartų pigesni už pramoninius. Prekyboje šitie daikčiukai yra absurdiškai brangūs. Norite dykos energijos? Ne, dykai nieko negausit, sumokėsit už prietaisus, o tada paaiškės, kad šildyti vandenį pramoniniais saulės kolektoriais yra tik truputėlį pigiau, nei elektra. O štai gamintis pačiam elektrą saulės baterijomis - tai paprasčiausias absurdas. Baterijos kainuoja daug daugiau, negu jų pagaminama elektra.
Dabar situacija tokia, kad apsimoka naudotis tik savo darbo pigiais atsinaujinančios energijos prietaisais. Dėl to kalti ne patys pramonės gaminami prietaisai (jie iš tiesų veikia našiai), dėl to kaltos per didelės kainos, kurios niekada nesugrįš.

Edvardas2010-05-27 10:51

Nežinau kokia tavo šilumos siurblio galia, bet aš radau “kinietišką produktą”. iš aprašymų daiktai neblogi: svarbiausia šilumos siurbliui dalis yra kompresoriai, o pas tuos kinietiškus dalykus jie gerų gamintojų. Palyginimui 16 kW gruntas-vanduo šilumos siurblys kainuoja apie 2500 USD, o oras-vanduo 1900 USD. Tai su automatika, tik be akumuliacinės talpos ir boilerio. Man, perskaičiavus savo šilumos poreikius, pasirodo laisvai pakaktų 14 kW.
Kiniečiai man patinka tuo, kad jie mano taip: “jei aš galiu tai padaryti, kodėl turiu kažkam mokėti”. Todėl jų produkcija ir konkurencinga. Kol “išsivysčiusi” pasaulio dalis laikysis senai atgyvenusios patentinės autorinių teisių gynimo sistemos (kuri yra ydinga - susipažinau asmeniškai),- tol kiniečiai vystymosi greičiu lenks.

Petras2010-05-27 11:44

16 kW yra velniškai daug - galėsi šildyti tikrus rūmus. Manau, už tokią kainą tikrai verta pirkti.
Reikia turėti galvoj, kad šilumos siurblys gali būti kur kas mažesnės galios, nei pečius. Mat pečius dalį šilumos išleidžia į orą, o šilumos siurblys kambaryje palieka visą. Svarbu, kad tas kiniškas daiktas ilgai veiktų…
Maniškis savadarbis kainavo (su visa įranga) 2000 litų, bet jis tėra 3 kW (ima 0,9 - 1 kW elektros), didesnio ir negalėjau daryti, nes neužteks elektros, reikėtų pirkti papildomą limitą, pertvarkyti vidaus instaliaciją… Aš savo siurblį naudoju daliniam šildymui, o kai išvykstu ilgesniam laikui, juo šildau tik vonios kambarį, kur visi vandentiekio mazgai, ir dar vieną gyvenamą kambariuką, kad jis būtų šiltas, kai sugrįžtu. Šilumos siurblys labai patogu, nes juo gali nustatyti ir temperatūrą, ir įsijungimo (išsijungimo) laiką. Tačiau, brangstant elektrai, jo perspektyva darosi miglota. Kas nusipirko už 20 000, tiems tikrai neatsipirks…
Manau, akumuliacinę talpą ir boilerį nesunkiai galėsi pasidaryti ir pats. Juk nieko stebuklingo tenai nėra.

Edvardas2010-05-27 19:16

Matai, aš negalvodamas kieto kuro katilo ir šilumos siurblio galingumus vienodus įmečiau. Sprendimas reikalauja korektūros :). Man pasirodė keista kaip pas vieną pažįstamą 150 m2 namą šildo 8 kW siurblys. Aš planavau pats šilumos siurblį pasigaminti, bet vienetinis pirkimas atskirų komponentų irgi yra brangus.
Akumuliacinę talpą turiu, boileris - irgi ne problema, jį darysiu “gudresnį”, kad dirbtų ne tik su šildymo sistema bet ir su saulės kolektoriumi. Mačiau tavo saulės kolektorius, man šiek tiek sukėlė abejonių kontaktas plastikas + saulės spinduliai. Plastikas saulėje sensta. Privalumas tas, kad plastikas nebijo šalčio (turiu galvoj su vandeniu) - sušalęs vanduo vamzdį šiek tiek praplečia, ledui ištirpus vamzdis vėl susitraukia.
Dėl kiniško siurblio jau apsisprendžiau - pačiupinėsiu pats, po to galėsiu siūlyti ir kitiems :)

Petras2010-05-27 22:14

Plastikas bijo ultravioletinių, bet po stiklu jų kaip ir nėra - stiklas juos skaido ir paverčia infraraudonaisiais. Tikriausiai todėl po stiklu gerai laiko ne tik plastikas, bet ir juodi skardos dažai. Atviroje saulėje seniai nusilupo, o saulės kolektoriuje laiko jau bene septinti metai.
Saulės kolektoriams galima naudoti skardinius radiatorius, sąvartynuose jų įmanoma gauti labai pigiai. Bet anksti pavasarį jų nenaudosi - metalas bijo stiprių šalnų. Nebent piltumei antifrizą arba gliukolį. Tokiu atveju turėsi naudoti ne šiaip vandens bosą, bet šilumokaitį. Sistema sudėtingėja… Aš ėjau pačiu pigiausiu ir paprasčiausiu keliu.

deimantukas2010-06-04 12:55

O aš jau sode pasigaminau ir mėgaujuosi šiltu vandeniu dykai.

Anonimas2011-02-12 15:54

labai blogai kai i diskusija isimaiso skeptikas ,kuris neduoda protingu pasiulymu , o tik viska neigia .dazniausia tokie pasnekovai yra maksimalistai.jiems reikia arba 100 procentu ,arba nieko .kazkas rase kad pasieke efektyvuma 45 procentus ,ir tai neapsimoka .su tokiais pasnekovais geriau negaisti laiko

Petras2011-02-12 19:00

Na, čia buvo įsipainioję nr tik skeptikai, bet ir marketingo sukčiai. Jie nori įtikinti, kad neatsiperkantys brangūs pramoniniai saulės kolektoriai yra efektyvu, o pigūs ir greitai atsiperkantys savadarbiai - neefektyvu.

Nežmoniškos kainos yra didžiausias stabdis plisti alternatyviems energijos šaltiniams. Patys šaltiniai (saulė, vėjas, žemės šiluma) yra nemokami, bet už įrangą iš tavęs nulupa tiek, kad pigiau ir patogiau naudotis elektra arba iškastiniu kuru. Yra viena tikra alternatyva, tikra rakštis marketingo sukčiams - nagingų žmonių kūryba ir savadarbiai įrenginiai. Lupikautojus tai labai erzina.

Anonimas2011-05-09 15:08

Įdomu ką manote apie legionelių veisimąsi nepakankamos tempertatūros vandenyje? Ar laikote tai mitu?

Petras2011-05-09 15:31

Ne, legionierių nelaikau nei mitu, nei realia grėsme - manęs ji neliečia. Bet aš nežinau, ką tu laikai “nepakankamos temperatūros” vandeniu. Ar tu iš tiesų žinai, kokia vandens temperatūra būna savadarbiuose saulės kolektoriuose, ar paprasčiausiai tiki marketingo sukčių mitu, kad ji “nepakankama”?

Darius2011-05-17 12:32

Apie savadarbio kolektoriaus tiekiamo vandens temperatūrą aš spręndžiu pagal tamstos komentarą:
Petras2010-05-04 19:25

Šį klausimą keliu paskaitęs jūsų komentarą (iš jo susidariau nuomonę, kad daugiau laiko iš savo kolektorių gaunate vandenį nesiekiantį 55 laipsnių) ir matęs informacijos internete apie legionelių problemą.
Tikrai nesiekiu sumenkinti savadarbių kolektorių, tiesą sakant pernai su tėvu konstravom akumuliacinę talpą, o šiemet konstruojam savadarbį kolektorių.
Taigi tokia jautri tamstos reakcija ir greitas apkaltinimas, kad mano smegenys praplautos marketingistų nekvepia konstruktyvios diskusijos vedimu.

Sakydamas “nepakankamos temperatūros” turiu omenyje temperatūrą iki 40 laipsnių, kai vandenyje susidaro legionelėms tinkama terpė.

Savo sistemoje mes visada pakeliame temperatūrą bent iki 55 laipsnių. jei iš kolektoriaus tokios temperatūros negausime šildysime iš pradžių elektriniu tenu, vėliau planuojame savadarbį šilumos siurblį. tačiau tikslas tiek pavasarį tiek rudenį turėti vandenį karštesnį nei 55 laipsniai. Paprasčiausiai neturime jokio noro rizikuoti sveikata (jaučiame atsakomybę dėl savo vaikų sveikatos). Tikslas taupyti energiją nėra toks kurio siekiame, bet kokiomis priemonėmis.

Būtų labai patogu ir energetiškai efektyvu turėti sistemą veikiančią 40 laipsnių režimu, nereikėtų papildomų automatikų grindiniam šildymui nereikėtų kažkokių pamaišymų prausimuisi ir pan.

Taigi tikiuosi išsklaidžiau abejones dėl savo smegenų praplovimo lygio? O klausimas išlieka. Įdomu ar konstruodamas savo karšto vandens sistemą kaip nors spręndėte Legionelių problemą? Ir kodėl ji jūsų neliečia?

Petras2011-05-17 22:09

Dariau, žiūriu, tu labai greitas daryti plačias išvadas, nors apie saulės kolektorių veikimą išmanai tik labai paviršutiniškai.

Mano saulės kolektoriai paprastai vandenį šildo nuo 40 iki 50 laipsnių. Tokios temperatūros vanduo išeina iš saulės kolektoriaus boso. Iš boso, o ne iš saulės kolektoriaus! Dabar supratai?

Dariau, o kokios temperatūros vanduo išeina iš mano saulės kolektoriaus? Turiu galvoje - ne iš boso, iš saulės kolektoriaus? Kadangi labai drąsiai tvirtini, jog mano saulės kolektoriai gamina “nepakankamos temperatūros vandenį”, o tavo smegenys, kaip pats sakai, nėra praplautos marketingo, tai turėtumei žinoti labai tiksliai. Taip pat, reikia manyti, tu žinai, kiek sykių vanduo apeina ratu ir yra dezinfekuojamas, kol visas bosas įšildomas iki 40 ar 50 laipsnių?

Visiems kitiems atsakau, kad aš pats temperatūras žinau ne iš “samprotavimų”, bet iš termometrų parodymų. Norėdamas nustatyti saulės kolektoriaus galingumą, įdėjau netgi vandens skaitiklį ir žinau, kiek sykių per dieną vanduo apsisuka, t.y. pereina per saulės kolektorių, kuriame temperatūra visai ne ta, kokia būna bose. Kokia konkrečiai, tegu atsako mano kolektoriaus žinovas.

Savadarbių konstruktoriams labai aptakiai atsakysiu, kad į marketingo sukčių skleidžiamas baimes nereikia kreipti jokio dėmesio - jų tikslas pernelyg gerai žinomas. Aišku, anksti pavasarį ir rudenį, kai žemę pasiekia mažiau ultravioletinių spindulių, saulės kolektorių temperatūra tikrai būna nepakankama, bet tada vanduo papildomai kaitinamas šilumokaityje. Taip daroma ir savadarbėse, ir pramoninėse sistemose. Marketingo niekšeliai tai žino, bet vis tiek leidžia kalbas, kad savadarbiuose esą “kažkas ne taip”, kažkas juose, girdi, “nepakankama”.

Iš tiesų viskas pakankama ir efektyvu, savadarbiai saulės kolektoriai yra saugūs ir labai greitai atsiperka, o tada vandenį šildo dykai, užtat pramoniniai yra tokie brangūs, kad vargiai atsipirks. Todėl Lietuvoje jų niekas taip ir nepuola pirkti. Kam mėtyti pinigus labai abejotinai investicijai, jeigu vandenį beveik už ta patį gali pasišildyti elektra?

Sakau dar sykį: į marketingo sukčių skleidžiamas kalbas nekreipkite jokio dėmesio. Nesvarbu, ar tas baimes skleidžia samdytas marketingo sukčius, ar savanoris kvailys - tai yra neišmanėlių plepalai. Aš savo saulės kolektoriais naudojuosi jau bene aštunti metai, nežinau, kiek sykių jie man atsipirko, bet dar nė sykio nenumiriau. :))

Vytautas2011-07-01 07:42

Sveiki,

Kaip atrodytu atsiperkamumo palyginimas, jei savadarbi kolektoriu lygindami su perkamu parduotuveje pridetume sugaisto projektavimui ir gamybai laiko kaina?
Atrodo, kad tik neskaiciuojant savo sugaisto, laiko galima matyti gera savadarbiu kolektoriu atsiperkamuma. Bet mes matomai megstame tai daryti ir todel sio laiko neskaiciuojam.

Kitas klausimas. Del skonio gicytis neverta. Noreciau pasidaryti saules kolektoriu, kuris mano nuomone nesugadintu namo vaizdo. Todel daryt is atsitiktiniu langu remu nenoreciau (prasome neisizeisti, jei jus is jus darote kolektorius, as gerbiu jusu pasirinkima). Todel tureciau pirkti stikla man tinkanciu matmenu ir ji kazkaip tvirtinti, kas tiesa pasakius nera taip paprasta. Tada kyla klausimas ar tikrai tik stiklas turetu buti naudojamas?

Noreciau pradzioje pasidaryti kolektoriu orui patalpoje sildyti, kuris butu pakabintas ant pietines namo sienos.

Cia
(marketingo triukas išbrauktas - P.D.)
raso, kad galima naudoti polikarbonato plokstes.

Domina daugiakanalines polikarbonatines 4mm storio plokstes panaudojas kolektoriaus istiklinimui. Yra skirtumu tarp stiklo ir sio plastiko del saules spinduliu pralaidumo ir praleidziamu bei atgal ispinduliuojamu bangu ilgio. Bet zmones lyg ir naudoja ir neradau tokios kritikos polikarbonatui, kad atmesti ji kaip medziaga savadarbiui kolektoriui. Zavi jo lengvumas. Visas kolektorius gautusi taip pat lengvas, o tai sudaro galimybes naudoti mazai medziagos paciam kolektoriui, nes nereikia laikyti sunkaus stiklo. Tai butu svarbu, jei teks dali medziagu pirkti.

Bet, kaip visada, be pliusu buna minusai, bet as ju zinau per mazai ir noreciau suzinoti daugiau.

Neramina tai, kad pardavejai pateikia ilgaamziskumo charakteristikas 23C laipsniu temperaturai.
(Marketingo triukas išbrauktas - P.D.)

Gal jo tarnavimo laikas vietoj deklaruojamu 10 metu bus 2 metai? Kokios gali susidaryti temperaturos kolektoriaus virsuje, jei jis bus nenaudojamas? Taip gali nutikti kai.

Vienur raso, kad pilikarbonato darbine temperatura iki 115C, kitur iki 130C. Lydodi jis buktai prie 270C. Teko skaityti pasidariusiu kolektorius, kad reiketu naudoti grudinta stikla, nes buktai, jei padaromas su nedideliais silumos nuostoliais ir santykinai kokybiskas kolektorius, paprastas stiklas sutruksta.

Sioje temoje auksciau buvo rasyta, kad po stiklu ilgai tarnauja paprasti juodi dazai, nes stiklas nepraleidzia UV spinduliu. Kaip jie tarnautu po pilikarbonatine plokste?

Is anksto dekoju atsakiusiems.
Vytautas

Petras2011-07-01 09:44

Keistus dalykus su žmonėmis išdarinėja marketingas… Stiklas. matai, negražu, užtat polikarbonatas - gražu.:))) Mediniai langai yra negražu, užtat plastikas - nuostabu. Dar visai neseniai buvo mada trobas apkalti ne lentomis, bet plastikiniu šlamštu. :))) Nepasakyčiau, kad tai yra asmeninis skonis. Visai ne - tai marketingo diktuojamos mados. Ir tegu.

Taip, saulės kolektoriams galima naudoti ir polikarbonatą, jis pakankamai skaidrus. Bet stiklas yra skaidresnis, su kitomis medžiagomis nėra ko lyginti. Paprasčiausiai atsirado nauja (nebloga) medžiaga, ir jai ieškoma vietos rinkoje - tai vadinama rinkodara arba marketingu.

O dėl savikainos… Netgi skaičiuojant savo darbo laiką, savadarbiai saulės kolektoriai yra dešimtis kartų pigesnis už marketingo peršamus plastikinius. Mes su Vincu per kelias dienas pasidarėme saulės kolektorius, kurie mums kainavo apie 200 litų, o pirktiniai tokio pat galingumo būtų kainavę 20 tūkstančių. Išeitų, mes per vieną darbo dieną uždirbome po kelis tūkstančius litų? :))) Mąstykite, žmonės, mažiau tikėkite marketingo sukčiais.

Darius2011-09-15 11:50

Darius77
Mano savadarbis kolektorius integruotas į stogą. Dėl šios priežasties teko jį gaminti netaisyklingos (trikampio) formos. Taip pat teko naudoti netaisyklingos formos stiklo lapus (7 vnt visi skirtingo ilgio ir formos). Pats šilumą absorbuojantis elementas pagamintas iš 1″ ir Ø16 mm vamzdelių virinimo būdu. Tarpai užpildyti įvirinant ištisinėmis siūlėmis 0,8 mm storio ir 80 mm pločio plieno juostas. Plienas - dėl pigumo. Kolektoriaus plotas ~ 4 m² su trupučiu. Užpildytas glikoliu, kuris šildo tūrinį 140 L boilerį. Boileris įrengtas ~2 m aukščiau kolektoriaus, cirkuliacija savaiminė (tačiau įrengtas ir siurblys, kuris vasarą leidžia pasiekti kiek didesnį efektyvumą). Karšto vandens temperatūra pakyla iki 76°C. Pats kolektorius (”geležis”) kainavo ~700 Lt. Visa sistema (kolektorius, apšiltinimas, stiklinimas, vamzdynas, siurblys, termometrai, termostatas siurblio valdymui, glikolis, plėtimosi indas, boileris ir dar šis tas) kainavo apie 3000 Lt. Įrenginėjau pats, sugaišau nemažai laiko. 1 metai praėjo be stiklo (pasiekdavo iki 50°C temperatūtą). Beje stiklas šiais laikais labai brangus - ~55 Lt/m² su išpjovimu netaisyklingos formos. Žiemą sistema aišku neveiks, bet dabar kasdieną jaučiu malonumą atsukdamas karšto vandens čiaupą.

victor2011-09-20 11:33

Nedaryciau kolektoriaus is atlieku , geriau varine skarda ar aliuminis , dazyti reikia matinio chromo juoda spalva .Jei gauciau bluetec eta plus plevele , tai efektas butu dvigubas , bet austrai tik dideliems parduoda .Pas lenkus 2m2 kolektorius su bluetec kainuoja 900lt , kam dar zaisti?
Ar atsiperka sistema , ziurekit kiek suvartojat duju , o ne i kalkuliatoriu . Tik vandeniui man vasara iseidavo apie 200m3 /men .Kiek siandien sutaupau su 40vakuminiais vamzdziais/300l nuo kovo iki lapkricio , skaiciuokit patys .
Investicija i klozeta ir kanalizacija juk neapsimoka , galima pasikti lauke ir uzkasti - taip radau vienam komentare delfi.

Petras2011-09-21 00:24

Skaičiuoti, Viktorai, reikia. Saulės kolektorius galima pasidaryti ir iš aukso, ir iš platinos (šilumai labai laidžios medžiagos), bet tai nebūtų labai protinga. Galima užsikelti ant stogo saulės baterijas, gamintis elektrą ir elektra šildytis vandenį. Bet tie žaisliukai irgi neatsipirks. Tai kam žaisti?
Pramoniniai saulės kolektoriai po truputį pinga, ypač “ kiniški, tie nepatvarūs, bet vis tiek jų atsipirkimo teks laukti ilgai, labai ilgai - daug ilgiau, negu įrangos galiojimo laikas. Labai mažai vilties, kad atsipirks.
Tai kam tas žaidimas? Ar ne paprasčiau ir pigiau įsijungti šilumokaitį į elektros tinklą?
Yra kitas variantas - pasidaryti pačiam. Bet tai - ne kiekvienam.

Petrai petrai2011-10-03 15:34

Nebūk paranojikas dėl kiniškų produktų, apsidairyk… (nekreipkite dėmesio,ką kliedi nevykėlis - nuo marketingo jis mėgina pereiti prie psichoterapijos - P.D.)

Petras2011-10-04 15:55

Aš vis gaunu užgaulių laiškų nuo marketingo sukčių. Jeigu susierzina, vadinasi, ir aš šiek teik kliudau jiems mulkinti žmones ir pardavinėti neatsiperkančius itin brangius žaisliukus. Džiaugiuosi.

Tačiau saulės energija gali būti pigi, jeigu aplenksit pramoninius sukčius ir ją pasiimsite patys. Kaip tai pasidaryti ir keletą akivaizdžių pavyzdžių (žmonės pasidarė labai pigiai) rasite čia: http://petrasdargis.lt/?q=kategorijos/buitis

victor2011-10-05 15:58

turiu 2m palydovine lekste , ebay nusipirkau saules sekimo mechanizma .Kur gauti veidrodines pleveles ? folija maximoj neduos gero rezultato , geriau ideti ,kad greiciau griztu .Pigiai ir gerai nebuna

Petras2011-10-06 07:24

Saulės sekimo mechanizmą? Kur? Už kiek? Jeigu atsipirks, pirkčiau ir aš.
O kad “pigiai ir gerai nebūna”, esu girdėjęs iš daugelio marketingo sukčių bei reklamos aukų. Brangiai ir blogai - tai žinau ir pats. O štai pavyzdys pigaus ir labai gero parabolinio saulės kolektoriaus: parabolinę lėkštę žmogus susiveikė išmestą, lipnios folijos juostos nusipirko už kelis litus. Visą vasarą ta parabole virė ir kepė valgyti. Kokio dar atsipiortkimo?
Skaitykit, galvokit, ką reiškia marketingo sukčių kliedalai: “pigiai ir gerai nebūna”.
http://www.petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/parabolin%C4%97-antena-puikiausias-saul%C4%97s-kolektorius

Darius772011-10-18 11:30

Saulės sekimo valdikliukas ~100 Lt eBay. Tereikia paieškoje įršyti “solar tracker”. Tokiems konstruktoriams nebus sudėtinga sukonstruoti el. pavarą…

victor2011-10-27 14:38

per ziema pazaisiu su sat lekste , tik reik viska susipirkti , savartyne nesimeto .

http://www.mirrorsheeting.com/
http://www.greenpowerscience.com/PARABOLICMIRROR.html

vanduo2012-03-23 22:19

ziema neveikia jokie nei vakuminiai nei auksiniai saulės nėra , Yra pilna puslapiu su grafikais kur zmogai stebi kas ir kaip : http://www.gudrussildymas.lt/statistiniai-duomenys.php
atkreipkyte demesi kiek energijos is saules kolektoriu(vakuminiu ir dideliu) is gauta ziema:) tai del ko cia kovojama?1 malku glebis per ziema viska padengia…o vasara jau gerulis yra reikalas normalus, tik kam tada tas vakumas prabangus ? pagrindinis argumentas ziema ir jis niekinis.

Vidma2012-03-30 12:40

Sveiki, sakoma kad pramoniniai kolektoriai užpildyti etilengliukoliu vasaros metu, jeigu nėra pakankamai aušinami ( o tokios salygos yra nepastoviai gyvenamuose namuose ( sodai, sodybos)) etilengliukolis užverda. Po keliu šimtų kartų etilengliukolis virsta rūgštimi . Norėčiau sužinoti Jūsų nuomonę ar tai teisybė? Ar tokie virsmai vyksta ir savadrbiuose kolektoriuose?

Petras2012-03-30 16:32

Vanduo užverda vakuuminiuose saulės kolektoriuose. Plokščiuosiuose temperatūra tiek nepakylas. Savadarbiuose ji paprastai pakyla iki 70 laipsnių. Jie saugesni ir žmogui, ir pačiai sistemai.
Apie etilengliukolį nedaug ką galiu pasakyti. Šildymo sistemoje naudoju antizfrizą. Jis tikrai išlieka antifrizu.

Darius2012-06-30 16:20

Sutinku su Petro paskaičiavimai. pats naudoju plokčia kolektorių. Viskas eina per plotą. O vakumuniai tai su tarpeliais tarp kolbų. Ta dalis kolegos nešyla. Plotas valdo viską :)

Jonas2013-06-11 13:38

Mano mastymas apie savadarbius kolektorius toks: Turiu jau treti metai, boileris (bosas) 99l, vasarą prišildo boileryje vandenį iki 65-70c, o žiema kada šalta kuriasi pečius taigi kolektoriai tampa nebereikalingi.

elektriniai dviračiai2015-03-05 09:19

Saulės kolektoriai, kaip ir elektriniai dviračiai - nerealus dalykas. Viskas eina per plotą. O vakumuniai tai su tarpeliais tarp kolbų.

Petras2015-03-05 22:00

Nesupratau, kodėl saulės kolektoriai yra nerealūs? Tai kažkoks žargonas?

raimonda 2522016-09-09 09:58

Manau, kad kolektoriai ir visos jų sistemos yra ateities investicijos tai kodėl nepasinaudojus šią progą. Aišku gal pinigų iškart bus sumokama ir daug, bet su laiku tai atsipirks ypač kai tokie (marketingo sukčiaus reklama išvalyta. - P.D.)

Rašyti komentarą

Tavo komentaras