BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Policija neišlaikė egzamino

Aš vis prisimenu, kaip mūsų kaimynas Žymantas laikė kelių eismo taisyklių egzaminą.

Kiekvieno mėnesio antrą sekmadienį jis po pietų grįždavo iš Šilalės į savo kalvę ir susirinkusiems pasakodavo.

Egzaminas, žinoma, buvo vieni juokai.

Policininkai, tada jie vadinosi milicininkais, padavė Žymantui tokį lapą, kur visko buvo prirašyta ir pripiešta.

Viename
paveiksliuke buvo nupiešta stovėjimo aikštelė ir kažkoks ženklas.
Aikštelėje stovėjo kažkieno “Volga”, tikriausiai - pirmininko,
sunkvežimis ir motociklas. Po visu tuo buvo parašytas juokingas
klausimas: kas gali ir kas negali stovėti aikštelėje?

- Vietos užteks visiems, - išmintingai atsakė Žymantas.

Kitas klausimas buvo suktas kaip sriegis. Policininkai
norėjo sužinoti, kas ką turi praleisti sankryžoje: kažkieno
“Moskvičius”, toks, kaip mūsų agronomo, kuris atvažiuoja iš kairės, ar
paprasčiausias ZIL-as, kuris atlekia iš dešinės? O gal Žymantas, kuris
su savo motociklu stovi per vidurį?

Niekas miestelyje nebūtų galėjęs atsakyti į tokį klausimą. Vyrai, kurie
stovėjo kalvėje ir klausėsi Žymanto pasakojimo, traukė pečiais - nė
vienas nežinojo atsakymo.

O Žymantas sugebėjo rasti sprendimą.

-
Aš praleidžiu visus! - atsakė jis išmintingai, ir visi mūsų miestelyje
žinojo, kad tai tiesa. - Kitiems už akių niekada nelendu. ZIL- o šoferiui
irgi nereikėtų išsišokti - juk nežinai, kas sėdi “Moskvičiuje”. Gal
mūsų agronomas ar kas. “Moskvičiaus” vietoj irgi labai nepuldinėčiau.
Sunkvežimis yra sunkesnis - dar kas atsitiks.

Viską tvarkingai užrašęs, Žymantas perėjo prie kito klausimo.

Buvo nupieštas kelias ir apstatytas visokiausiais ženklais. Apačioje klausimas: ar galima čia sustoti?

- Nėra ko stovinėti prie kiekvieno stulpo, - atsargiai atsakė Žymantas. - Motociklas - ne šuo.

Pagalvojęs pridėjo:

- Bet jeigu mane kas stabdytų, tai būtinai sustočiau. Aš visus pavežu - ir vyrus, ir bobas.

Vienas klausimas buvo toks nevykęs, toks kvailas ir
vaikiškas, kad Žymantas, kad ir taikus žmogus, įsižeidė.

Suaugę žmonės doro, patyrusio kalvio klausė, kas gali
pirmas pravažiuoti pro įkalnėje stovintį autobusą: ar
motociklas, kuris kyla į kalną, ar sunkvežimis, kuris leidžiasi į
pakalnę?

- Po velniais! –
supyko Žymantas ir rašydamas nulaužė pieštuką. – Dar atsiranda žmonių,
kurie pravažiuoja pro įkalnėje sustojusią mašiną? Juk ir paskutiniam
avinui aišku, kad tokioje vietoje niekas nesustos, jeigu bus nesugedęs!
Kaip galima pravažiuoti pro žmogų, kuriam atsitiko bėda? Padorus žmogus
visada pastatys savo motociklą, ištrauks raktelį, prieis, pasisveikins,
paklaus: iš kur važiuoji, bene kas atsitiko? Gal reikia nutempti į
kalvę? O jei kiti palieka žmogų su tokia bėda, tai tokiems reikėtų
atimti teises, motociklus, mašinas ir dar išspardyti subinę!

Viską surašęs, Žymantas nunešė lapą ir trenkė komisijai po nosimi.

Tie nusprendė, kad Žymantas ir šį sykį egzamino neišlaikė.

Vairuotojo teisių jis
negavo ir kitą, ir dar kitą kartą. Žymantas dėl to labai nesuko galvos:
kiekvieno mėnesio antrą sekmadienį jis nuvažiuodavo į Šilalę, užsukdavo
į geležių krautuvę, nusipirkdavo uknolių, dar šio to, pasižmonėdavo,
paskui nueidavo į egzaminą ir sąžiningai atsakydavo į visus milicininkų
klausimus.

Vairuotojo teisių jis taip ir negavo.

Nei tada, nei vėliau, nei per visą gyvenimą. Man atrodo, jo nesuprato.

Jo taisyklės mūsų pasauliui buvo per sunkios.


Rodyk draugams

Komentarai (21)

deimantukas2008-07-03 09:33

Taisykles žinoti visai neblogai.Bet šalia jų,man labai patinka laikytis nuoširdumo ir atidumo taisykių.Va,tarkim,vakar savo kledaru artėjau prie sankryžos,kurioje man švietė raudona šviesa,pirmąja juosta.Artėjau lėtai,nes esu atsargus,o be to taupau kurą.Pastebėjau,kad už manęs artėja automobilis,kuris nori sukti dešinėn.Jis gali sukti,nors ir šviečia raudona šviesa,nes yra žalia rodyklėlė,leidžianti tą daryti.Aš švelniai pasitraukiau ir jį praleidau,nors KET to berods nereikalauja.Susilaukiau padėkos pamirksėjimo avarinėm šviesom.Buvo miela.
Žinau,kad galiu dar apsimesti nieko nematančiu stuobriu ir aklai laikytis KET.
Labai nemėgstu mokytis visokių taisyklių.Darau tai sukandęs dantis.Manau,kad išmokti taisykles ir laikytis jų aklai yra labai kvaila.Man kartais patinka improvizuoti ir tai kartais išeina į gerą.Dažniau-lieku nesuprastas.Bet,tai nesvarbu.Taip pat manau,kad tradicijos taip pat yra taisyklės.Man patinka mąstyti ar reikalinga viena ar kita tradicija.O po to jas laužyti.
Manau,kad Žymantui reikėjo nusileisti ir išmokti tas taisykles,o kelyje būtų galėjęs improvizuoti.

Petras2008-07-03 09:55

Žymantas - realus žmogus, gyvenęs mano tėviškėje. Jis sėkmingai improvizavo pagal savo taisykles. Vairuotojo teisių neturėjo, važinėjo savo senu motociklu, bet apylinkės milicininkas tarsi nematė. Visi žinojo, kad tai - pats atsargiausias kelių eismo dalyvis. Per visą gyvenimą neturėjo nė vienos avarijos. Kelyje jis vadovavosi ne įstatymais, bet moralės normomis. Važiuodamas pagrindiniu, jis praleisdavo šalutiniu keliu važiuojantį žmogų. Jeigu tas nedrįsdavo, žymantas pastatydavo savo motociklą, prieidavo, pakalbindavo, padrąsindavo: važiuok, turi reikalų, aš niekur neskubu. Tai buvo juokinga, bet miela. Kada jis mirė, mums buvo liūdna.

deimantukas2008-07-03 10:28

Jei Žymantas išsilaikytų teises ir vadovautųsi taisyklėmis-visiems nuo to tik geriau būtų.Atskalūnas.Įsivaizduokim,kokios spūstys ir net autoįvykiai prasidėtų sostinėje,jei Žymantas staiga sustotų prie sankryžos jam šviečiant žaliai ir pradėtų praleidinėti tuos,kuriems šviečia raudona.Mano vaizduotė sako,kad geriausiu atveju jis atsidurtų psichuškėje jau po valandos,o blogiausiu-būtų sutryptas ir ištaškyti jo kauleliai lekiančios minios.
Išvada:mums tokių žymantų-nereikia.

Petras2008-07-03 10:50

Labai teisinga išvada. Žymanto žmoniškumui - ne vieta taisyklių pasaulyje. Žymantas tik trukdytų civilizuotam pasauliui su savo žmoniškumo taisyklėmis. Išrpotėjusiame ir neurotiškai skubančiame pasaulyje Žymantui ne vieta.
Šalin Žymantą!

neri2008-07-03 11:14

Labas Petrai, sveiki visi kiti.
Tik pagalvojau: kaip gerai, kad Žymantas negyvena mūsų šiandienos visuomenėj. Būtų liūdnesnių situacijų ir dar gražesnių kuriozų.

deimantukas2008-07-03 11:20

Manau,kad tokie Žygimantai gyvena ir dabar,bet…..dauguma jų įzoliuoti,kaip nepritapę.

Petras2008-07-03 11:20

Taip, jis labai trukdytų.
Jei tebebūtų gyvas, jį reikėtų prikalti prie kryžiaus.
Su vienu kažkada taip padarė.

nnneri2008-07-03 11:30

Arba atvirkščiai - būtų paskelbtas naujuoju kristumi, kas dabar irgi ypatingai populiaru.

Petras2008-07-03 11:40

nnneri, jis iš tiesų gyveno. Šilalės Rajone, Kaltinėnų miestelyje. Ne taip seniai mirė. Jo niekas niekuo neskelbė.
Bet smerkiančių yra. Buvo, kurie juokėsi.
Bet jį mylėjo.
Jį prisimena.
Manau, jį reikėjo laiku likviduoti.

nnneri2008-07-03 13:21

Na gerai, aš suprantu. Tarkim. Bet tai palauk, tuomet ir tave reiktų likviduot - juk tu taip pat kitoks. Arba mane, ar Joną iš Balbieriškio, Marytę nuo Kauno, nesvarbu. Reiškia visi, kurie nepritampam prie dabartinės sistemos, neįžvelgiam joje savęs, turėtume būt sunaikinti, nes tik trukdom gyvent pažangiems šių laikų visuomenės piliečiams. Išeitų grįžtam keletą dešimtmečių atgal: lygybė + brolybė = komunizmas.

deimantukas2008-07-03 13:35

nnneri,jeigu sakai supranti,tai kodėl po to sakai bet?Aš irgi suprantu,kad Žymantas buvo nuostabus žmogus,kad jis nusispjovė į visokias normas ir atvėrė žmonėms širdį.Bet…..
…..juk tu nenorėtum,kad vieną kartą,kai tu ryte važiuotum į darbą,papultum į baisiausią spūstį ir dėl Žymanto,kuris sugalvojo praleisti skersai kelio visą koloną mašinų,kuri neturi tam teisės,o privalo pagal nustatytas taisykles praleisti tave,pavėluotum į darbą ir gautum baudą nuo viršininko.Tai aš parašiau tik apie gana švelnų atvejį.Ir,kad yra toks vienas Žymantas.O įsivaizduok,kad staiga pradėtų reikštis daug Žymantų.Ne ne,neeeeeee-man net baisu pagalvoti.Taisyklės yra taisyklės.Jos galioja visiems ir kas nori integruotis į civilizuotą visuomenę,lai išmoksta jas.nemokantiems ar nenorintiems dėl kažkokių priežąsčių jų mokintis yra tam tikros sanatorijos Rokiškyje,Švėkšnoje,Naujojoje Vilnioje.Viskam vieta ir tam skirtas laikas.Tvarka turi būti.
Kai pamatau gatve ne per perėją einantį žmogų,būtinai padidinu greitį-juk jis bus kaltas.

Petras2008-07-03 13:45

Pagaliau, nnneri , atėjai į protą.

Petras2008-07-03 13:50

Apibendrindamas visas savo paties mintis, norėčiau pasakyti, kad įstatymai svarbiau už žmoniškumą, institucija - už pilietį, šeima - už meilę, idėja - už gyvenimą, gyvybė - už žmogų.

Aš tuo šventai tikiu, ir jokie žymantai nemuš manęs iš vėžių.

deimantukas2008-07-03 16:36

Gerai,Petrai,tu tiki tuom.O ką man daryti,jei aš turiu vilties,kad pasielgęs gatvėje ar kitur iš širdies ir ne pagal jokias taisykles,nebūsiu mažiausiai nuskersakiuotas nuo galvos iki kojų,vidutiniškai apspjautas ir atstumtas,daugiausiai suspardytas, nušvilptas ir apkaltintas proto trūkumu.Žinau,kad rizika elgtis iš širdies yra didelė.Matyt vistiek reik galvoti,kur ir su kuo taip elgtis.Ypač gyvenant civilizacijos taisyklių tinkle.

Rasa2008-07-03 19:15

Štai, mano tėtį priminėt :) Jis turbūt ir už Žymantą mielesnis. Senučiukas jau… Šiandien bėgo nuo policininko sakė, nes norėjo atvežęs į turgų savo uogeles parduoti, o policininkai vedė į mašiną… :) Tai pabėgo. Juokiuosi dabar galvodama, kaip jis ten bėgo… Mielas jis. Visi sako, kvailas :) Bet aš laimingiausias žmogus pasauly, kad turiu TOKĮ tėtį, o mano vaikai turi tokį nerealų, kūrybingą, kvanktelėjusį dieduką… :) Nieko geresnio gyvenime negalėčiau norėti :) Jo negalima nemylėti. Visi jį ir myli, nors ir laiko kvaišu.

Hammerklavier2008-07-09 16:46

"Apibendrindamas visas savo paties mintis, norėčiau pasakyti, kad įstatymai svarbiau už žmoniškumą, institucija - už pilietį, šeima - už meilę, idėja - už gyvenimą, gyvybė - už žmogų."

O kodėl negali būti žmoniškų įstatymų, meilės šeimoje, gyvenimo idėjų, gyvo žmogaus? …Petrai, ar kas stovi su šautuvu ir verčia mus rinktis "arba-arba"? :)

Petras2008-07-09 19:11

Taip, Hammerklavier, aš mąstau lygiai taip pat, kaip ir tu - ir šeima, ir valstybė, ir įstatymai yra gėris savaime ir negali būti jokių pasirinkimų. Tačiau atsiranda silpnadvasių niekšų, kurie provokuoja žmones rinktis.

Girdi, jeigu vyras žiaurus, vakarais su kirviu rankose vaikosi apie trobą žmoną, o vaikus talžo lyg kriaušes, tai su tokiu nereikia gyventi. tačiau kaip galima dėl kažkokių murzinų vaikų ar dėl savo niekingos gyvybės išsižadėti švento moterystės sakramento? Visokie mažapatriočiai šiandien išvedžioja, kad net vieno kito žmogaus ar kokio tūkstantuko negalima paaukoti dėl tokių šventų dalykų, kaip Tėvynė, demokratija, naftos rinka ir tautos interesai…

Štai šitiems silpnadvasiams aš visada duosiu tvirtą katalikišką atkirtį.

Hammerklavier2008-07-09 20:20

" ir šeima, ir valstybė, ir įstatymai yra gėris savaime ir negali būti jokių pasirinkimų" - šeima, valstybė, įstatymai savaime nei gėris, nei blogis. Bet kuo daugiau skaitau Liudijantį Jėzų, tuo labiau pradedu tikėti, kad egzistuoja tik arba šeima, arba meilė; arba vasltybė, arba žmogus, arba KET, arba dėmesys ir jautrumas kitam. Taigi, reziume - man laikas skirtis; mesti savo vairuotojo pažymėjimą lauk ir negiedoti per šventes "Lietuva, tėvyne mūsų". Tada gal pavyks išlikti žmogumi?

Petras2008-07-09 20:39

Gerai mąstai, Hammerklavier - jeigu sutiksi žmogų, kuris bus ne tavo tikėjimo ir paduos tau stiklinę vandens ne pagal taisykles - skirkis su juo. Jeigu sutiksi bent vieną kvailį, kuris ims svaičioti, kad be šventųjų taisyklių yra dar kažkas - neišduok mūsų tikėjimo. Taisyklės ir yra žmoniškumas, institucija yra meilė, idėja yra žmogus!
Kaip gerai, kad suradau bent vieną tvirtą savo tikėjimo žmogų. Aplink - vieni pasileidėliai.

Hammerklavier2008-07-09 21:06

Mielai dar pabendraučiau - taip gera atrasti artimą sielą, tikrą bendramintį - tik kad laiaks permąstyti, perdėlioti vertybes. Aš visą savo sąmoningos vairuotojos gyvenimą laikiausi KET! Tai teisiog neįsivaizduojama ! Ir net maniau, kad pavyzdinis vairavimas, greičio neviršijimas, stovėjimas tik ten, kur leistina ir nestoviniavimas, kur neleistina saugo mano ir kitų sveikatą ar gyvybę. Bet laiku supratau, kad taisyklės neturi nieko bendra nei su saugumu, nei su gyvybe, o aš, pasirodo, tarnavau raidei, o ne žmogui…Tačiau šiandien man atsivėrė akys ir nuo šiol aš liudysiu tikrą, gyvą polėkį (lėkdama 150 km/h miestu), meilę (praleisdama sostinės sankryžoje visus, tai užtruks tik kokias 12 valandų) ir laisvę (grįš vyras, paaiškinsiu, kad nuo šiol mes - ne šeima, o sutuoktuvių žiedas simbolizuoja ne ištikimybę, o antrankius). Pakaks senojo buko, trumparegiško gyvenimo !

Petras2008-07-09 21:23

Gink Dieve, Hammerklavier, nesiėlk šitaip, nepasiduok visokių kvailių išvedžiojimams! Jeigu kas nors apsižiojęs iš šalutinio kelio išlįs tau po pat nosimi ir pažeis taisykles, neabejodama skelk jam į šoną, nes jis - pažeidėjas! Jokie teismai nieko iš tavęs nepriteis, pažeidėjas padengs visus nuotolius ir dar sumokės baudą už taisyklių sulaužymą. Tokiems nuolaidžiauti negalima, dėl jų vyksta visos nelaimės. Ir jeigu koks nors pilietis įlįs į tavo kabinetą pavėlavęs bent kelias minutes ir šitaip pažeis nustatytą reglamentą, vyk jį kaip šunį velniop. Per tokius niekur nėra daramos tvarkos!

Laikykis mūsų tikėjimo, ir mes abu tiesiai nueisim į dangaus karalystę. Bene nežinai: jeigu viską padarysime pagal nustatytas taisykles - laiku atsiklaupsime, laiku atsistosime, laiku nueisime metinės išpažinties ir sukalbėsim nustatytą skaičių svaikamarijų, tai pagal visas taisykles mums priklausys amžinasis gyvenimas. Dėl to gali neabejoti - kur vargšas Dievulis dings, neįleidęs mūsų į mums priklausantį dangų?

Svarbu, kad ir toliau išlaikytumei tvirtą tikėjimą ir nepradėtum žiūrėti į visokius svaičiojimus apie tariamus žmoniškumus ir atsiprašant meiles.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras