BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pernykštės žolės psichozė

“Nedeginkite pernykštės žolės - tai kenkia augalams”, - tvirtina vadinamieji gamtininkai.

Daugelį metų stebėjau labai įdomų reiškinį Šiauliuose prie Talkšos ežero. Ankstyvą pavasarį ten vis kas nors tyčia ar netyčia padega pernykštes nendres, bet atvažiuoja ugniagesiai ir užgesina. Taip paežeryje atsiranda išdegintos ir neišdegintos žolės plotai. Kur nendrės išdegintos, jos ima ataugti pirmosios, jau būna beveik pusės metro, kai ima vargingai kaltis jų sesės ugnies nepaliestuose plotuose. Akivaizdu,. kad pernykštės žolės deginimas stimuliuoja naujos žolės augimą, tai seniai yra pastebėję kaimo žmonės, o Australijoje tai daroma dideliais plotais, tik daroma tvarkingai, pagal saugią technologiją.

Aš suprantu, kad deginti pernykštę žolę netoli sodybų ar spygliuočių miškų yra labai pavojinga. Bet kodėl reikia meluoti, kad pernykštės žolės deginimas kenkia pačiai žolei?

Sykį, eidamas paežeriu į darbą, sutikau labai įdomią ekskursiją. Ją vedė kažkoks gamtininkas ir kažką aiškino apie augalus. Skirtumas tarp naujos žolės išdegintuose ir neišdegintuose plotuose buvo toks akivaizdus, kad neiškenčiau ir pasakiau tam biologui: “Matote, kaip sparčiai auga žolė išdegintuose plotuose ir kaip vargingai - neišdegintuose? Ar negalėtumėte paaiškinti žmonėms, kodėl augalams naudingi gaisrai? Ar dėl to, kad negyva žolė nebeužstoja saulės, ar kad pelenai nurūgština dirvą, ar kad pelenai - beveik ideali trąša?..”

Skirtumai tarp žolės vienuose ir kituose plotuose buvo tokie akivaizdūs, kad to nematyti galėjo tik visiškai aklas žmogus arba koks užsispyręs bukaprotis. Biologas bebuvo aklas, bet jo reakcija man pasirodė labai keista: jis taip sutriko, kad ėmė mykti ir kurį laiką nieko negalėjo pasakyti. Matyt, po nosimi atsivėręs vaizdas labai susikirto su vadinamojo biologo prietarais - per daugelį metų jis patikėjo ugniagesių skleidžiama propaganda, kad pernykštės žolės deginimas ne tik pavojingas žmonių turtui, bet kenkia ir gamtai.

Tik kai paėjau kelis žingsnius, už nugaros išgirdau tariamo mokslininko nerišlų aiškinimą apie kažkokį “neesminį atsitiktinumą”.

Kitas gyvenimas

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (9)

2ra2010-04-18 09:55

Pernai, kaip tik tokiu metu, gesindamas degančią žolę prie Zoknių oro uosto, žuvo mano kaimynas (visiškai kaimynas - turim vieną bendrą tvorą). Kariškis, gaisrininkas, įkrito į duobę, kurią kadaise išrausė degalų ieškotojai. Moteris liko viena su keturiais vaikais didžiuliame name. Gyvena, tvarkosi, įsidarbino toje pačioje karinėje bazėje, vaikus prie darbo spaudžia ir pati aria kaip juodas jautis. Jau kelis kartus gulėjo ligoninėje, sukūdo kaip dviratis, o dabar paaiškėjo, kad abu širdies vožtuvai per metus suvaryti. O jauniausiam vaikui - dvylika. Va tau ir žolės deginimas…

Petras2010-04-18 12:29

Taip, nemokšiškas žolės deginimas gali būti labai pavojingas žmonių turtui ir net gyvybei. Aš tai irgi sakau. Tačiau tai nepateisina vadinamųjų gamtininkų melo, atseit, tai kenkia ir pačiai augalijai.

Būna, kad JAV Kalifornijos miškų gaisrai sukelia pavojų net miestams, gesinti juos nepaprastai sunku. Neseniai amerikiečių ugniagesiai ir gamtininkai (tikrieji gamtininkai, o ne ideologai) surado tikrąją tokių didžiulių gaisrų priežastį. Pasirodo, dideli gaisrai kyla dėl to, kad žmonės neleidžia kilti… mažiesiems.

Gaisrai - natūralus gamtos reiškinys. Gaisrą gali sukelti ir žaibas, ir numesta stiklo šukė. Ten, kur išdega miškas, susidaro derlingas dirvožemis. O mažesnis gaisras medžiams visai nepavojingas, paprasčiausiai sudega pernykčiai lapai, sauso šakos, spygliai - jie virsta trąša. Tai pastebėjo mūsų protėviai - jie užsiėmė lydimine žemdirbyste. Dabar lydimine žemdirbyste niekas nesinaudoja, ir menkiausias gaisrelis žmonių tuoj pat užgesinamas. Senų lapų, spyglių ir sausų šakelių sluoksnis kaupiasi metų metais, sauso klimato miškuose jis gali išaugti iki pusės metro ir daugiau. Kai užsidega tokia paklotė, ji jau dega kaip parakas. O neužsidegti negali, nes vis tiek kada nors trenks žaidas - perkūnijos išjungti žmonės dar neišmoko.

Pagaliau JAV ugniagesiai ir miškininkai suprato, kaip pavojinga laikyti tokį storą sausų medžiagų sluoksnį - tai tolygu sėdėti ant parako statinės. Dabar jie su didžiaisiais gaisrais kovoja, tyčia sukeldami mažus gaisrelius. Paprasčiausiai eina per miškus ir liepsnosvaidžiais profilaktiškai degina pernykštę žolę, pernykščius lapus, pernykščius spyglius. Taip jie neleidžia susidaryti storam sausų medžiagų sluoksniui ir išvengia didžiųjų gaisrų.

Gamtoje viskas reikalinga - ir vėjai, ir lietūs, ir audros, ir natūralūs gaisrai. Svarbu žmogui tai suprasti ir prisitaikyti prie gamtos įstatymų.

2ra2010-04-18 12:41

o kaip su vabaliukais, kurie žūna tame gaisre? Juk jie irgi dalyvauja gyvybės grandinėje.

Petras2010-04-18 12:55

Taip, vabaliukai labai gražūs, bet jų tragiškas likimas nepateisina vadinamųjų gamtininkų melo, atseit, žolės deginimas kenkiąs augalijai. Melas viso labo yra melas, jis visada pavojingas.

Nesu didelis gamtininkas, tačiau iš bendro išsilavinimo žinau, kai vabaliukų išlikimo šansas yra kiekybė, o ne kokybė. Kada sakome - dauginasi kaip triušiai, tai neteisinga. Daug teisingiau būtų sakyti - dauginasi kaip tarakonai ar kiti vabalai. Vabalui svarbu laisva erdvė - gal todėl jie taip greitai išplinta išdegusiuose miškų ir pievų plotuose. Ir jau tikrai, augdamas kaime, nesu girdėjęs, kad kas nors būtų mėginęs kovoti su vabalais ugnimi. Tai būtų beviltiška.

Ką besakytumėm, gaisrai yra natūralus gamtos reiškinys, jie sugalvoti paties Kūrėjo, o jau tas tikrai yra kažką sugalvojęs balansui atstatyti.

2ra2010-04-18 15:29

Tokių melų yra daug. Dabar pakuroms sūnus iš Šiaulių atvežė mano a.a.tėvo susegtus senus žurnalus “Mokslas ir gyvenimas” nuo 1960 m. Plėšau po lapą` ir paskaitinėju…Nu visko būna, kartais balsu susijuokti tenka. O tuo metu tai atrodė jau taip moksliška, taip protinga, kad net rimtas žurnalas spausdino.

Petras2010-04-18 16:03

Taip, melo daug, ir labai sunku juo nepatikėti. Koją pakiša nuo mažens diegiama autoritarinė mąstymo struktūra - atsitinka taip, kad žmogus labiau tiki tuo, kas parašyta “autoritetingame” žurnale, o ne tuo, ką mato savo akimis. Vadinamasis gamtininkas stovi Talkšos pakrantėje ir savo akimis mato, kur žolė auga geriau, bet empirinės patirties jam neleidžia priimti “aukštesnės” nuostatos. Jeigu ne autoritarizmas, seniai būtų bankrutavusios visos bažnyčios - juk plika akimi matyti, kad tai muilo burbulų parduotuvės, tačiau matymui reikia drąsos. Bailys nieko negali pamatyti pats - jis gali tiktai paklusti.

kalorija2010-04-19 12:56

Aš prieš deginimą, nes aš prieš !

Petras2010-04-19 15:14

Labai aiškus ir paprastas Kalorijos pareiškimas, be jokių gudravimų ir mėginimų pagrįsti nuostatą.

Tiesą sakant, aš irgi ne už. Nemokšiškas žolės deginimas pridaro daugybę bėdos. Tačiau meluoja tie vadinamieji gamtininkai, kurie tvirtina, kad pernykštės žolės deginimas kenkia augalams. Iš tiesų pernykštės žolės deginimas stimuliuoja naujos žolės augimą. O melas yra viso labo melas. Aš tik tiek tenorėjau pasakyti. Deginti žolę ar nedeginti - nuspręsite patys.

Feliksas2010-04-23 09:49

Prieš kokius gal 10 metų (nesvarbu) vaikščiojome su garsiu gamtininku, Aukštaitijos nac.parko ekologu Broniumi Šablevičiumi po tą parką. Be daugybės kitų įdomybių, jis papasakojo apie savo tyrimą, kurį atliko norėdamas sužinoti, ar pernykštės žolės deginimas kenkia gamtai. Jį atliko atskiruose žemės gabaluose, tyrė augaliją, gyvūniją ir kt. Tyrimas parodė - nekenkia. Dabar neprisimenu visų išvadų, kurias jis vardijo, prisimenu tik tiek, kad vabzdžių ir kitų gyvūnų žūva nedaug, nes jų tuo metu būna dar mažai, humusas toli gražu nesudega kaip teigiama, augalų šaknims nepakenkiama, nes jos juk žemėje ir “gaisras” nuvilnija greitai ir t.t.
Tada jam pasakiau, kad norėčiau apie tai parašyti spaudoje. “Nerašyk, vis tiek nepakeisi tos isterijos dėl žolės deginimo, o aš nukentėsiu”, - paprašė žmogus. Taip ir liko. Bet lyg ir kažkur kažkada rašiau.
Neseniai apie tai sušnekome su rašytoju ir ekologu Romu Sadausku. Jis pasakojo, jog kai kuriose šalyse ne tik leidžiama, bet ir nurodoma deginti pernykštę žolę, o jei to nedarai - baudžiama. Tik laikas geras parenkamas, kad gyvūnėlių nedaug žūtų.
Gamtininkai yra atlikę ir daugiau tokių tyrimų. Apie tai pasakojo Viešvilės rezervato direktorius A.Butleris, Čepkelių rezervato mokslininkas a.a. V.Monsevičius (jis buvo entomologas, retų bičių specialistas!), apie tai girdėjau ir Botanikos institute. Išvada vienareikšmė: gamtos reiškiniai gamtai ne kenkia, o ją valo ir stiprina. Tačiau gamtininkai bijo tai pasakyti. Pabandyk dabar viešai ginti pernykštės žolės deginimą…
Kitas dalykas, kad gaisrai kenkia žmonių pastatams, materialiniam turtui ir pan. Taip pat jei žolė deginama ne laiku, ne vietoje, neprižiūrima (užsienyje tokiais atvejais budima, privaloma ribas išarti ir pan.). Petras teisus - tai ir sakykime.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras