BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Patriotizmo simptomai

Vienu metu ėmė kibti penkios ligos: tinginystė, sloga, gripas, patriotizmas ir nutukimas. Jaučiu, kad nutukimą vėl teks stabdyti dieta, bet vis atidėlioju, apgaudinėdamas save: “O gal pareis? Gal nuo pirmadienio?..” Nuo slogos ir gripo geriu antibiotikus – šitie vaistai veikia geriausiai.


Nuo tinginystės pasiskyriau indų plovimo terapiją, bet nelabai padeda – suploviau viską, kas buvo kriauklėje ir ant stalo, bet tinginys nepraeina, nors tu ką. Nė mažiausio noro kinkytis golfuką, palikti sodybą ir trenktis 90 km į darbą. Vietoj to ėmė reikštis patriotizmo simptomai.


Man visada taip – kada tingiu pajudinti pirštą, širdyje atgimsta kilniausi jausmai, o galvoje ima veistis patys gražiausi žodžiai. Jeigu kas duotų tribūną, galėčiau valandų valandas šnekėti apie tėvynę, mokyti kitus patriotizmo, kviesti visus darbais, o ne žodžiais parodyti savo meilę, atvira širdimis atiduoti jai savo didžiausią auką – gyvenimą.


Kad tik nereikėtų dirbti…


Įdomu, ar taip būna tik man, ar ir kitiems patriotams?

Rodyk draugams

Komentarai (7)

Anonimas2006-02-19 18:43

Gripas - virusu sukeliama liga. Antibiotikai zudo bakterijas, ne virusus. Ne Jus vienas darote sia klaida - gydotes gripa antibiotikais. Nepades, kad ir kaip benoretumet.

2ra2006-02-20 10:01

Petrai, patriotizmas ir mano viduje reiškiasi panašiai. Kai tiesiog dirbu ką nors "vardan tos", tai visai negalvoju apie jokius didžius dalykus - tiesiog dirbu ir dėl to gerai jaučiuosi. Bet kai tik apninka tinginystė, tuoj pradedu mąstyti, kaip vistik nepatriotiškai jie (aišku, ne aš) elgiasi su valstybe, kaip nevertina jie (žinoma, ne aš) savo piliečių, nieko nedaro (jie, skirtingai nuo manęs), kad Lietuvai būtų geriau. Gerai apsižiūrėjus išeina, kad ir aš sėdžiu ir nieko nedarau. Tu, Petrai, nors sūdynus sumazgojai. O aš per šventes - nu anei nieko ničniekaičio. Net puodo neužkaičiau, tik arbatinį. Užtat klausiausi visokių laidų per televiziją ir piktinausi kitų neveiklumu, tuščiažodžiavimu be patriotizmo stoka.

Anonimas2006-02-20 11:47

Pažįstu ir aš vieną tokį… Kai reikia dirbti, prasideda ištisa originalių filosofinių apmąstymų seka. Ir ne tik patriotizmo tema. Genai :)

L.

Petras2006-02-20 12:54

Kaip skiriasi žmonės!

Kad juos bent truputėlį pažintum, kartais užtenka pažiūrėti, kur nukreipti jų žvilgsniai.

Štai 2ra, paskaičiusi patriotinę išpažintį, rodo pirštu į save. "Ir aš tokia pat!" - prašyte prašosi į kompaniją. Nežinomasis L. reaguoja kitaip. Jis rodo pirštu į kitą. "Ir jis toks pat!" - sako smerkdamas.

Kaip jums atrodo, kuriam iš jų pritartų Jėzus?

Anonimas2006-02-22 18:56

Gaila, kad mano žinutė buvo suprasta ne taip. Nesmerkiu aš to žmogaus, tiesiog radau panašumų tarp tėvo ir sūnaus. Konstatavau faktą :)

Petras2006-02-22 20:08

Antroji žinutė paliudija, kad tave supratau teisingai. Nacių gydytojai irgi "konstatuodavo", jog kai kurios ydos, tarkime, alkoholizmas, perduodamas genais. Tačiau ir jie nebuvo nusiritę iki to, kad tinginystę vadintų paveldima.

Nėra baisesnio pasmerkimo žmogui, kaip "išbrokuoti" jo genus. Taip iš jo atimama galimybė keistis, pranokti savo tėvus ir save patį.

Mano Mokytojas ragino daryti kitaip. Jis liepė žiūrėti į save ir pirmiau krapštytis rąstą iš savo akies, o po to pasirūpinti šapeliu brolio akyje. 2ra savo autoironišku prisipažinimu yra daug arčiau Jėzaus, negu visi religiniai pamokslautojai, kurie rodo pirštu į kitą.

Anonimas2006-02-23 22:43

Na nesu aš nacis . Puikiai suprantu, kad tinginystė nera paveldima, mano visas postas tiesiog buvo pajuokavimas, tai liudija šypsenėlė gale.

Niekada nesakiau, jog polinkis dėstyti patriotines mintis nenorint plauti indų yra blogis. Kai nenoriu dirbti, aš elgiuosi kiek kitaip, todėl mano rąstas akyje čia ne į temą :)

Ir visiškai sutinku su Mokytojo pozicija, stengiuosi tuo vadovautis savo gyvenime. Tiesiog paskaičius tekstą kilo tokia spontaniška mintis, kurią panorau išsakyti, bet jokiu būdu ne smerkti kažką.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras