BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nuo visagalio iki bomžo

- Kodėl šaipaisi, kad sudegė Dievo namai, ir katalikų Dievas tapo paprasčiausiu bomžu? - klausia davatka. - Juk pati Biblija liepia statyti Dievo namus!

Aišku,
Biblijos, kurią ji laiko nekintančiu kodeksu, davatka niekada neskaitė
- girdėjo kažką panašaus savo bažnyčioj. Tačiau ji beveik atspėjo:
Senajame testamente iš tiesų su pasididžiavimu rašoma, kaip ilgai ir
vargingai žydai statė savo Dievui namus, kad šis turėtų žemėje
prieglobstį.

Psalmyne aprašyta štai tokia žydų karaliaus Dovydo priesaika:

 'Aš neįžengsiu savo pastogėn, lovon negulsiu ilsėtis,


akims miegoti neleisiu, vokams užsimerkti,


kol nesurasiu Viešpačiui vietos, buveinės Jokūbo Galingajam!' Ps 132,3 - Ps 132,5

Dovydas
savo priesaikos neįvykdė - Dievui pastogę baigė statyti žydų karalius
Saliamonas. Kaip rašoma Biblijos legendose, vėliau persų sugriauta
šventovė buvusi nepaprasto dydžio, brangi ir puošni.

Tačiau žydų Dievas - be galo didis, jis valdo visą pasaulį. Tame pačiame Psalmyne vaizdžiai aprašyta Jo didybė:

 Aš žinau, kad didis yra Viešpats! Mūsų Viešpats yra aukščiau visų dievų.


Visa, ko panorėjo Viešpats, Jis padarė danguje, žemėje ir jūrų gelmėse.


Jis nuo žemės krašto atgena debesis, su žaibais siunčia lietų, paleidžia vėjus iš savo sandėlių. Ps 135,5 - Ps 135,7

Ar
tokia didybė gali tilpti vienoje konkrečioje vietoje, viename, kad ir
labai dideliame, pastate? Tas klausimas negalėjo nekilti, nes
prieštaravimas tarp begalybės ir konkretybės - akivaizdus. Jis kilo dar
Senojo Testamento pranašui Izaijui:

 Taip sako Viešpats: 'Dangus yra mano sostas ir žemė - mano pakojis. Kur
yra namai, kuriuos jūs man norite statyti, ir kur mano poilsio vieta?
Iz 66,1

Naujajame Testamente šis klausimas jau skamba su griežtu atsakymu:

Bet Aukščiausiasis negyvena rankų darbo šventyklose, kaip sako ir pranašas:


'Dangus - mano sostas, o žemė - pakojis po mano kojomis. Kokius gi
namus man statysite? - klausia Viešpats, - ar kokia mano poilsio vieta?


Argi ne mano ranka visa tai padarė?'

 Jūs, kietasprandžiai, neapipjaustytomis širdimis ir ausimis! Jūs, kaip ir jūsų tėvai, visuomet priešinatės Šventajai Dvasiai. Apd 7,48 - Apd 7,51

Naujasis Testamentas - Dievo namų pabaiga. Dabar jau statyti Dievo namus - priešintis Šventajai Dvasiai.

Visgi
žydų šventykla atliko labai svarbų politinį vaidmenį - ji surinkdavo
visas padrikas bendruomenes į vieną vietą ir sulipdė tautą. Žydai čia
susirinkdavo melstis, ir juos galima buvo iš vieno centro valdyti Dievo
baime. O kur melstis dabar, jeigu Dievas nebegyvena šventovėse?

Jėzus eina toliau:

'Kai meldžiatės, nebūkite kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis,
stovėdami sinagogose ir gatvių kampuose, kad būtų žmonių matomi. Iš
tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį.


Kai meldiesi, eik į savo kambarėlį ir, užsirakinęs duris, melskis savo
Tėvui, kuris yra slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau
atlygins viešai.
Mt 6,5
- Mt 6,6


Aišku
- melstis reikia ne viešai, o asmeniškai, savam kambarėlyje. Visgi iš
tų eilučių gali būti neiašku, kur Dievas gyverna dabar, jeigu Jis
negyvena žmonių statytose šventovėse? Apaštalas Paulius į šį klausimą
atsakė klausimu:

Ar nežinote, kad jūs esate Dievo šventykla ir Dievo Dvasia gyvena jumyse? 1 Kor 3,16

O
kaip bus su religija, jeigu paklusime Jėzui ir kiekvienas melsimės savo
namuose, jeigu asmeniškai ir be kunigų tarpininkų bendrausime su Dievu
širdyje, o ne šventovėje?

Taip, religijai ir kunigų profesijai -
galas. Kunigai Jėzų kalė prie kryžiaus ne dėl pramogos - jie nebuvo
kvaili ir matė, kokį pavojų jų amatui kelia šis maištininkas.

Sekdami
religinę mintį toliau, pastebime įdomų dalyką: po Jėzaus nužudymo
praėjus keliems šimtams metų, kunigija vėl atgimsta, vėl imama statyti
“Dievo namus”. Tik šį sykį - ne vieną šventovę, o daugybę bažnyčių, kur
prabangą mėgstančiam sukrikščionintam Dievui prinešama aukso, sidabro
ir kitų blizgučių. Tai akivaizdus regresas - dvasinis kelias nuo Dovydo
iki Jėzaus nutraukiamas, Jėzaus Geroji naujiena atmetama ir grįžtama į
dar senesnius nei Dovydo laikus. Krikščionybei stiprėjant, regresas vis
labiau didėja - žydų Dievas ne tik sukrikščioninamas, bet ir
supagoninamas. Iš jo dabar daromi mediniai, moliniai, gipsiniai,
auksiniai ir kitokie stabukai, ką draudė netgi Senasis Testamentas.

Šiandien
krikščionių Dievas vėl kunigų valdomas. Jį galima užrakinti bažnyčioje,
uždaryti mažoje dėžutėje virš altoriaus, supilti į butelį, prikalti
prie pagalio. Šventosios Dvasios operatoriai kunigai Jo malonių
vieniems gali suteikti, o kitiems nesiteikti, vienus jie gali įleisti į
Dievo karalystę, o kitus pasiųsti į pragarą. Dievas kunigų rankose toks
pat bejėgis, kaip ir kiekvienas iš mūsų, gal netgi silpnesnis. O kai
sudega kur nors krikščionių bažnyčia, benamiui Dievui pasidaro visai
rūgštu. Jis tampa paprasčiausiu bomžu.

Rodyk draugams

Komentarai (6)

Andrius2009-01-27 13:54

jeigu dievas yra visur tai jis yra net bažnyčioj :)

Petras2009-01-27 14:13

Taip, žinoma, Andriau. Aš irgi manau, kad Dievas slapstosi - įsitaisė bažnyčioj ir sako: čia manęs nėra, aš negyvenu žmonių rankomis statytose šventovėse!..

Andrius2009-01-27 14:22

ne, jis nesislapsto, jis viešai išeksponuotas ant kiekvieno kryžiaus

Petras2009-01-27 14:53

Tai ne tas Dievas, kuris būna visur, tai viso labo alavinis gimnastas. Na, jis ne visai tikras, kaip ir 150 litų banknotas… Biblijos Dievas, apie kurį rašoma Senajame ir Naujajame testamentuose, negali būti nulipdytas iš molio, išlietas iš alavo arba nudrožtas iš medžio, jo negalima sutalpinti į vieną konkrečią vietą - nei į stabuką, nei į trapų kūčioms pardavinėjamą džiuvėsėlį, nei sukišti po pagiringo kunigo sutana…

Kartais davatka sako: jeigu Dievas yra visur, tai Jis yra ir statulėlėje, ir paveiksle - kodėl negaliu jų bučiuoti?..

Atsakau: aišku, Dievas yra visur, ir karvės šūde, ir buliaus penyje. Tada garbink viską aplink, nes visur yra Dievas. Kodėl tu bučiuoji alavinį stabuką ir nebučiuoji buliaus penio?

Davatka paprastai įsižeidžia ir tokiu būdu išsiduoda, kad jos dievulis gyvena ne visur,. bet tik labai konkrečiose vietose: bažnyčioje, stabuke, paauksuotame paveiksle, na, gal dar popiežiuje, įskaitant ir tą organą…

Andrius2009-02-09 14:24

įdomu, kur dingo Petras

Petras2009-02-09 19:54

Malonu, kad bent kas prisimena. :)

Rašyti komentarą

Tavo komentaras