BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nuo daikto link simbolio

Prieš savaitę paklausiau savo skaitytojų, ką tai galėtų reikšti:



Pritaisiau kambaryje ant sienos ugnyje aptirpusį šampano butelį, lauže išsilydžiusį ir metalo lašu pavirtusį aliuminį puoduką, dar pakabinau raktą, iš juodos izoliacijos priklijavau rėmus, ir išėjo kažkoks paveikslas.


Dabar kūrybos ėmėsi jo žiūrovai.







Buvo nepaprastai įdomu paskaityti jūsų fantazijų išsilydžiusio puoduko, aptirpusio butelio ir rakto tema. Visi tie daiktai, tapę simboliais, sukėlė kur kas daugiau asociacijų, nei galėjau tikėtis.


Pasirodo, ugnies matęs butelis gali priminti pragaro karštį, kitam iškreipta butelio forma - tai nuoroda į sužalotą gyvenimą. O paprasčiausias pirties raktas, kurį dėl tvarkos pakabibau tuščioje “paveikslo” vietoje, gali būti ir nuo dangaus, ir nuo pragaro vartų… Juo galima ir “užrakinti”, ir “atrakinti” butelį.


Žodžiu, šitie sykiu sukabinti daiktai gali būti ir “atsisveikinimas su šampanu”, kaip rašė vienas mano skaitytojas, ir priminimas apie nepagydomą alkoholizmą.


Su tokiu savo kompozicijos interpretavimu visiškai sutinku. Jis labai logiškas, o loginė asociacijų seka būtų kad ir tokia: išsilydęs butelis - karštis - pragaras - alkoholis - sužalotas gyvenimas - raktas - užrakinti - atrakinti - butelis - vartai - dangus - pragaras - rėmai - apriboti - suvaržyti - išsivaduoti…


Kiekvienas šią seką galėtume tęsti iki begalybės.


Tačiau ne visiems ant sienos sukabinti daiktai sužadino fantaziją ir pranešė apie kažkias papildomas prasmes.


“Kokia gilia prasmė?” - nustebo Tired. “Nematau jokios prasmes paveiksle ir nebandau ieskot, matau ka matau…” - prisipažino Deepblue.


Jokių papildomų prasmių daiktuose neradęs Allvydas nežti įžvelgė atoriaus klastą: “Mano spėjimas — petras nori vėl mus pagauti ant asocijacijų. tiesiog mes vėl visi būsim teisūs :)”


Žinoma, teisūs yra visi, o Allvydas po ankstesnių eksperimentų su simboliais pasidarė labai jau gudrus…


Taigi vienas ir tas pats daiktas vienam gali sužadinti fantazijas, o kitam - ne. Vienam butelis yra tik butelis, o kitam jis - kažkas daugiau, kitam jis - nebe paprastas daikats, o simbolis, kuris užkliudo kažkur giliai pasąmonės kloduose įrašytą patirtį.


Taip veikia ir religiniai simboliai. Kai žmogus į juos suprojektuoja savo baimes, viltis ir agresijas, jis ima simboliniuose daiktuose įžiūrėti kažkokią teigiamą arba neigiamą “energertiką”, paslaptingas “vibracijas”, “auras”, kurių patys daiktai savaime neturi, tačiau jas turime mes savo galvelėse.


 


Rodyk draugams

Komentarai (6)

Anonymous2007-02-23 21:35

Geras atsipūtimas po rimtų straipsnių. Nors ir tie eksperimentai - gal ne visai pokštas…

Anonymous2007-02-24 08:18

Aš visgi norėčiau tikėti, kad daiktai turi tam tikrą energetiką. Jeigu viską imsim matyti racionalaus proto šviesoje, nebeliks vietos ir Dievui. O gal autorius mano, kad ir Dievas - viso labo mūsų projekcija, mūsų fantazijų ir pasąmoninių baimių kūrinys?

Deepblue2007-02-28 19:38

Prie ko cia daiktai, ju energetika, ir dievas? matau daikta ir zinau jo paskirti, kitas mato baznyce ir ten mato dieva,taip kaip matai daikta ir izvelgi kazkokia energetika…. as taip manau.

Petras2007-02-28 20:30

Dievo vaizdinys (ne pats Dievas - tik vaizdinys!) iš dalies yra mūsų baimių ir fantazijų projekcija, o iš dalies tai - kultūros ir religijos mums suformuotas ir į mūsų galvas sudėtas paveikslas. Pastebėta, kad žiaurūs, valdingi žmonės susikuria žiauraus ir valdingo Dievo įvaizdį, vaikystėje uito žmogaus dievas gali būti priekabus agresorius ir t.t. Antra vertus, švelniai auginto žmogaus Dievas būna švelnus ir draugiškas…

Pats vaizdinys būtų natūralus dalykas. Problemos kyla tada, kai žmogus kitų sukurtą ar paties susikurtą Dievo vaizdinį laiko realiu Dievo paveikslu. Jeigu esat kalbėję su itin užkietėjusiais religijos fanatikais, turėjote pastebėti, kad jų susikurtas Dievo paveikslas yra ne tik "objektyvus", "tikras", bet ir privalomas kitiems. Niekur jokio Dievo ieškoti ir mėginti suprasti jam nebereikia - religingas žmogus puikiai "žino", koks yra Dievas ir kur Jis būna. Dažniausiai, žinoma, uždarytas bažnyčioje, prikaltas prie kryžiaus, pakabintas ant sienos arba tarp rožinio bumbuliukų.

Bet ir pačių religingiausių žmonių Dievas iš tiesų yra ne bažnyčioje, bet jų galvose, t. y. jų fanatzijose kartu su kitomis daiktų "energetikomis", "vibracijomeis" ir kitomis "mistikomis".

Eliminavę iš savo gyvenimo Dievą, uždarę Jį bažnyčioje kartu su pasąmoninėmis baimėmis, tokie žmonės dažniausiai yra labai baikštūs - jie bijo ne tik mirties, bet ir tamsių kapų, miško tankmės, naktį jų nenusiųsi į tamsų rūsį arba į malkinę parnešti glėbelį malkų. Juos paprastai kamuoja ne tik baimės, bet ir nerimas dėl labai neaiškaus rytojaus, dėl ateities, kuri visa - labai mistiška…

O Dievui nėra paslapčių, Jis sklaidžia ne baimę, o ramybę, Jis palaiko ir drąsina. Mes Jo nematome, bet visur aplink galim įžvelgti Jo darbus, išgirsti jo balsą su vyturio giesme, užuosti Jo kvapą iš atverstos pavasarinės vagos…

Įžvelkite Dievo braižą tarp audros išvartytų medžių, ir jus apims didi ramybė. Ši ramybė gali apimti ir audros metu, jaigu Dievo balsą pažinsit ir lūžtančio medžio traškesio.

Petras

Anonymous2007-03-10 11:08

Su kompozicija viskas tvarkoje, gal kiek sienos aplink per maža, bet iš nuotraukos sunku spręsti. Ypač patinka rėmas - impulsyvu ir šviežia… kaip paskutinis potėpis. Dėl simbolikos negaliu kalbėti, kiekvienas mato savaip. Galiu tik įsivaizduoti kaip jauteisi kai priklijavai paskutinę izoliacijos juostą ir atsitraukei pažiūrėti… :)

yonanoy

p.s.

Didžiausią energetiką turintis asmuo, kurį man teko matyt ,tai Pūlinys iš Adamsų šeimynėlės, nes jam įsikišus lemputę burnon pastaroji dega… (čia ne tau Petrai, čia vienam Anonymous'ui)

Petras2007-03-10 20:04

Čia tu, Yonanoy, aoie Pūlinį taikliai… Didesnės energetikos nesugalvosi. Tokios tikriausiai neturi nė popiežius.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras