BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Neperšaunama eilutė

Kai atėjau į darbą, telefonas jau čirškė, bet kol pribėgau, jis
nutilo. Yra žmonių, kurie pabunda labai anksti, atsisėda namuose prie
telefono  ir nekantraudami laukia, kada į redakcijas susirinks
žurnalistai.
Kartais prie darbo stalo einu kaip į inkvizicijos
kėdę, o kartais iškart pajuntu savyje nesuprantamą jėgą. Niekada
nežinai, kokiu skambučiu prasidės ir kokiu pasibaigs tavo diena.
Sunkiausia, kai korektoriai pražiopso kokią klaidelę - tada apsidžiaugę
pratrūksta pensininkai mokytojai, jie man paaiškina, kokia gėda šitaip
praleisti arba sumaišyti raides. Jiems kažkodėl atrodo, kad visas
klaidas padaro budintysis reporteris. Kartais žmonėse užverda patriotų
kraujas, ir jie ima neršti po laikraščius, ieškodami tautos priešų,
daugiausia jų, aišku, suranda nuomonių skilty, kur susitinka kairieji
ir dešinieji, masonai ir žydšaudžiai. Kartais atrodo, kad visa Lietuva
sulindo į apkasus, o kartais būna visai nieko diena.
Kol nusivilkau paltą, telefonas vėl suskambo.
- Alio, - atsakiau kaip automatas. - Nuomonių skyrius klauso!
- Čia tu? - paklausė nepažįstamas vyras.
-
Tikrai taip, - atsakiau taikiai ir patogiai įsitaisiau kėdėje. Balsas
buvo irzlus ir žadėjo ilgą įdomų pokalbį. - Jūs atspėjot - čia tikrai
aš.
- Dargis? Ko nesakai pavardės? Gėda sakyti pavardę?
- Na, taip, truputėlį… - lėtai atsakiau, bet negalėjau suprasti, kur jisai suka.
- Aha, stribas Dargis! - apsidžiaugė piktas balsas kitame laido gale. - Brazausko subinlaižys?
-
Taip, stribas subinlaižys, - atsakiau patenkintas. Pagaliau supratau,
su kuo turiu reikalą. Dabar, kada politikai pasidalijo žmones į dvi
stovyklas, į kairiuosius ir dešiniuosius, bendrauti yra labai paprasta.
Užtenka žinoti, kas tau paskambino - stribas ar banditas, kolaborantas
ar tremtinys, išdavikas ar patriotas. Atrodo, šį sykį paskambino vienas
iš slaptųjų kovotojų - tų, kurie sovietmečiu milijonais lindėjo
pogrindyje, slapta klausėsi “Amerikos balso”, tonomis platino
draudžiamą literatūrą, o per vasario 16-ąją iškabindavo visur
trispalves, bet kagėbistai jas taip greitai surinkdavo, kad nė vienos
nespėdavom pamatyti.
- Vežei žmones į Sibirą? - paklausė jis tiesiai šviesiai. - Daug išvežei?
- Nemažai, - paslaugiai prisipažinau. - Kelis vagonus - tai tikrai.
- Ko? - nesuprato balsas. - Ko kelis vagonus?
- Žmonių. Aš juos suvarydavau į gyvulinius vagonus ir išveždavau.
Ragelyje kurį laiką buvo tylu.
- Tai prisipažįsti pats? - pagaliau paklausė mano kovotojas.
-
O kas man belieka? Tada buvau stribas, vežiau žmones į Sibirą, dabar
esu Brazausko subinlaižys, laižau subines visiems komunistams. Yra kaip
yra.
- Nieko sau stribas! - pašnekovas nuoširdžiai nustebo. - Tokio dar nemačiau… Ar blaivus esi? Ar negėrei samagono per naktį?
-
Atspėjote! - sušukau patenkintas. - Mes su kitais stribais per naktį
plempėm cukrinę. Pripratom po karo, tai ir dabar negalim sustoti. Oho,
kiek samagono tada prisiplėšdavom!
- Užtat palikai kaip žvėris. Ar tu, ar žvėris - tas pats.
- Žinoma! - pritariau. - Šiąnakt neturėjom užkandos, tai atsipjoviau gyvos kiaulės.
- Ko? - sutriko kovotojas. - Ko atsipjovei?
- Mėsos! Pasigavau kiaulę ir atsipjoviau nuo kumpio. Koks skirtumas - kiaulė gyva ar papjauta? Jeigu gyva, žaizda užgis…
- Uch… - pasigirdo duslus balsas kitame laido gale. - Tu rimtai?
- Žinoma. Aš juk esu stribas!
Ragelyje vėl kurį laiką buvo tylu.
- Kelintais metais tu gimęs?
- Penkiasdešimt penktais.
- Penkiasdešimt penktais? Kaip tu vežei žmones į Sibirą, jeigu stribų laikais buvai negimęs?
- Vežiau ir viskas, - atsakiau nerūpestingai. - Koks skirtumas - gimęs, negimęs? Buvau stribas, tai ir vežiau.
- Tu negalėjai būti stribas! - staiga jis ėmė mane teisinti. - Buvai negimęs ir negalėjai vežti žmonių į Sibirą!
-
Tikrai, - nusileidau. - Gal ir negalėjau. Jūs teisus - aš ne stribas,
bet paprasčiausias subinlaižys. Laižau subines Brazauskui ir kitiems
komunistams. Nieko neveiksi, toks darbas…
- Tau su protu gerai? - paklausė pritilęs kovotojas - jis aiškiai norėjo pakeisti temą.
- Su protu? Tiesą sakant, ne kas…
- Giminėj neturėjai kvailių? - jo balse atsirado viltis sukelti konfliktą. - Kas nors iš tėvų nebuvo beprotis?
-
Taip, visi trys! - atsakiau nuolankiai. - Visi trys tėvai buvo
bepročiai, tik aš vienas gimiau protingas. Jeigu akušeris nebūtų
prisigėręs cukrinės, aš būčiau buvęs Einšteinas. Bet jis paleido mane
iš nagų, ir nukritau žemyn galva ant cementinės aslos. Po to dešimt
metų nekalbėjau nė žodžio. Bet kai suėjo dešimt, per gegužės šventes
iškart pasakiau: motina partija.
- Ką pasakei? Kokia partija?
-
Aš pasakiau - motina partija, ir mane iškart priėmė į Komunistų
partiją. Tikros motinos niekada neturėjau, mane augino ir rengė motina
partija. Užtat ir esu toks idiotas.
- Aš nesakiau, kad tu idiotas! -
mano pašnekovas staiga pratrūko. - Aš nesakiau, kad tu stribas, kad
komunistas, kad subinlaižys! Ką tu sau leidi? Tai šmeižtas! Tu privalai
išklausyti nuomonę, o ne šmeižti mane!
- Taip, - sutikau. - Truputėlį apšmeižiau…
-
Eik po velnių! - pašnekovas visai neteko kantrybės. Jis rėkė kažką, po
to jam užkrito balsas, ir ragelyje pasigirdo pypsėjimas.
Aš atsikėliau ir nuėjau virti kavos.
- Kas skambino - partizanas ar stribas? - paklausė kolegė.
- Koks skirtumas? - numojau ranka.
- Stribai dabar tylesni…
- Greitai viskas nutils. Praeis rinkimai, ir gyvensim kaip žmonės.
Įsidėjau į puoduką kavos, o ji pribėgusi įpylė vandens.
- Petrai, pasakyk, kaip tai darai? Mane tie seniai varo iš proto, o tu kažkaip apsigini. Turi kažkokį metodą, ar ne?
- Na, nežinau, - atsakiau, makaluodamas šaukštuku po puodelį. Būčiau žinojęs - tikrai būčiau pasakęs.
Praėjus
daug laiko, gal kokiems penkeriems metams, kai vidaus karas pasibaigė,
radau vieną eilutę, kuri trumpai ir paprastai atskleidė mano metodo
paslaptį: “Nesipriešink piktam žmogui, bet jeigu kas užgautų tave per
dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą”. O tada aš jos nežinojau, tai
maliau kažką apie Froidą, pasąmonę ir kitus nesuprantamus dalykus. Kuo
ilgiau šnekėjau, tuo buvo painiau, bet pagaliau sučirškė telefonas.
- Bene vėl? - ji pastatė akis ir nedrąsiai ištiesė ranką.
Nieko neveiksi - dabar jos eilė pakelti ragelį.

Rodyk draugams

Komentarai (8)

BBCnews2005-04-15 10:46

ten apie nasles tavo kurinukas man patiko.

BBCnews2005-04-15 10:46

kodell tokiu nededi i savo bloga???

BBCnews2005-04-15 10:55

smulki detale, kaip anukas galejo kalbeti, jei i burna buvo susikises kruva ciulpinuku??? cia kaskas ne taip

Petras2005-04-15 11:03

Isidek i burna kelis zirniukus ir pamegink pasakyti: cia tau. Pamatysi, pavyks.:))

Anonimas2005-04-15 11:07

Man ta eilute "atsuk kita zanda" keista. Bet gal tikrai suveikia…

Joakimas2005-04-15 11:30

Linksma ten pas jus redakcijoje, tikrai :)

Saulute2005-04-15 20:29

Man patiko tavo paskojimas, linsmai pasikuokiau

snaker2005-04-16 20:57

ir iš kur tokių žmonių randasi?

Rašyti komentarą

Tavo komentaras