BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nė dienos be išradimo

VL žurnalistė Jolita Žurauskienė

Žurnalisto Petro Dargio laisvalaikio užsiėmimas - pigių ir paprastų prietaisų gamyba. Kartu su sūnumi Vincu jis išrado netradicinį saulės kolektorių, šilumos siurblį, ekonomaizerį, dujų generatorių ir kt. Savamokslis inžinierius pabrėžė, kad tinkamai panaudojęs energiją jis gamina sveiką valgį, šildosi namus ir šiltnamius, mėgaujasi kitais malonumais. „Nereikia nei malkų kirsti, nei dujų pirkti. Jos pačios atsiranda ir pareina į trobą”, - apie naują šių metų išradimą pasakojo P.Dargis.

Saulės kolektorius už 200 Lt

Pastaraisiais metais brangstantis būsto ir vandens šildymas privertė P.Dargį pasukti galvą. Nagingas žemaitis pastebėjo, kad kiekvienas namo pietinės sienos ir stogo kvadratinis metras gali veikti kaip galingas šildytuvas. Todėl, žinodamas fizikos dėsnius, jis ėmėsi labai paprastos saulės kolektoriaus gamybos, kuriam pakako vos 200 Lt. „Paimkite medžio drožlių plokštę, išklokite ant jos skardą, nudažykite juodai, ant skardos išraitykite juodą plastikinę žarną. Tarp skardos ir plokštės padėkite kokios nors šilumai nelaidžios medžiagos, pavyzdžiui, porolono, akmens vatos, putplasčio. Vėliau išraitytą žarną apdenkite stiklu, tam tinka paprasčiausias medinis daugiabučio langas. Uždėkite langą ant viršaus ir medsraigčiais pritvirtinkite prie plokštės. Štai ir saulės kolektorius”, - patirtimi dalijosi išradėjas. Vėliau saulės kolektorių belieka sujungti su vandens rezervuaru. Pasak P.Dargio, saulei įkaitinus vanduo pakyla į cisterną, pastatytą ant aukšto. Iš jos šiltas vanduo patenka į vonią, virtuvę. Todėl vasarą elektros vandeniui šildyti jau nebereikia. Sodybos šeimininkas šiltu vandeniu būna aprūpintas šešis mėnesius per metus. „Saulės kolektorių gali pasigaminti kiekvienas. Jį galima įrengti net daugiabučio balkone ir turėti pigaus šilto vandens. Kas mėnesį būtų galima sutaupyti apie 100 Lt”, - sakė P.Dargis.

Mėšlas maistui gaminti

Išradėjas pasakojo, kad saulėtą dieną jis be elektros, dujų ir malkų išsiverda sriubos, išsikepa kugelio, nes tam užtenka saulės šviesos. Tereikia sulenkti skardą į parabolę ir nukreipti saulės spindulius į vieną tašką. „Tame taške bet koks tamsus daiktas labai greitai įkaista ir tampa puikiausia virykle. Todėl visi mano puodai, arbatinukai ir dangčiai - juodi”, - pridūrė pašnekovas. Šią vasarą Dargiai maisto gamybai pradėjo naudoti biodujas. Tėvas su sūnumi ilgai eksperimentavo ir įsitikino, kad biodujas galima pigiai pasigaminti buitinėmis sąlygomis. Pasak pašnekovo, biodujų jie jau buvo pasidarę užpraeitą vasarą, tačiau jomis nepasinaudojo dėl kelių klaidų. „Biodujas iš savadarbio generatoriaus leidome į standartinę dujinę viryklę, kuri buvo pritaikyta kur kas didesniam slėgiui. Todėl teko išimti dagtį iš viryklės ir dujotiekio vamzdį įkišti tiesiai į jį. Atjungėme ir apsauginį vožtuvą, kuris buvo nereikalingas”, - dėstė P.Dargis. Išradėjas sakė, kad dujų generatoriui naudoja vieno kubinio metro statinę, užkastą žemėje. Statinėje pūvantis skystas mėšlas išskiria metano (nuo 50 iki 80 proc.), anglies dvideginio, vandenilio (iki 2 proc.) ir kitų dujų. „Mes gyvulių nelaikome, todėl kaimynas atvežė priekabą mėšlo. Jo ilgam užteks. Mėšlą atskiedžiame vandeniu, įdedame žolės, obuolių išspaudų, maisto atliekų. Mėšlas virsta dumblu ir tampa gera azotine trąša. Tokiu būdu nedidelio ūkio šeimininkai gali pasigaminti biodujų maistui ruošti, didesnių ūkių savininkai biodujomis galėtų apšildyti namus”, - sakė P.Dargis.

Ypatingas šiltnamis

Savamokslio inžinieriaus įrengtame šiltnamyje auginamos daržovės nebijo nei šalnų, nei karščių. Čia išsilaiko optimali oro drėgmė, nors šiltnamis nėra laistomas. Žemė jame nepurenama, piktžolės neravimos. „Vasarą dieną šiltnamyje santykinė oro drėgmė - ne didesnė kaip 70 proc. Šias idealias sąlygas padeda išlaikyti paprasta vėsinimo ir šildymo sistema, kurią įrengėme statydami šiltnamį. Metro gylyje į žemę įkasėme 10 cm skersmens kanalizacijos vamzdžius, pro kuriuos ventiliatoriais varome šiltnamio orą”, - pasakojo P.Dargis. Anksti pavasarį, kai žemė dar būna įšalusi, į ją einantis šiltas oras paspartina įšalo išėjimą. „Sūnaus Vinco darytas elektroninis valdiklis ventiliatorius įjungdavo tik tada, kai oras šiltnamyje pasidarydavo keliais laipsniais šiltesnis už žemę. Įšalas iš žemės išėjo per kelias dienas. Todėl balandžio 20 d. pasėjome visas daržoves. Nors naktimis dar pasitaikydavo stiprių šalnų, bet jos į šiltnamį neįsiskverbdavo”, - pasakojo žurnalistas. P.Dargio šiltnamis - nelaistomas. Daržovės pasodintos vazonėliuose, kuriuose - ne žemė, bet keramzito granulės. Vazonėliai sustatyti 10 cm skersmens vamzdžiuose, kuriais nuolatos teka vanduo. „Vanduo pumpuojamas iš 120 l statinės vamzdžiais apibėga didelį ratą ir suteka į statinę. Statinėje nuolatos burbuliuoja oras, kurį varo akvariumo burbuliatorius. Taip vanduo prisodrinamas deguonimi”, - pasakojo vyras. Pasak pašnekovo, tokiam šiltnamiui nereikia kasdieninės priežiūros. Karštą dieną elektroninių valdiklių įjungti ventiliatoriai jį atvėsina, vėsią naktį - sušildo.

Šildo namus ir vandenį

Praėjusią savaitę išradingas žurnalistas miesto bendruomenės pirmininko Juliaus Kazėno kvietimu lankėsi Ukmergėje. Miestelėnams jis papasakojo, kaip galima pigiai apšildyti sodo namelį, kaimo sodybą ar kitą nedidelę patalpą ir dar turėti karšto vandens. „Įsirengti centrinį šildymą būtų labai brangi pramoga, kaimiška viryklė su sienele kaista labai ilgai, todėl atvykėliui labai nepatogu. Židinio liepsna orą įšildo greičiau, bet nesukaupia šilumos - vos tik užgęsta ugnis, viduje pasidaro šalta. O jeigu židinys atviras, tai ir malkų reikia nepaprastai daug. Yra paskaičiuota, kad tik 10 proc. šilumos toks židinys palieka viduje, o visą kitą išvaro pro kaminą lauk”, - sakė pašnekovas. P.Dargis pristatė savos gamybos efektyvų ekonomaizerį -specialią turbiną, pro kurią leidžiami kamino dūmai įkaitina vandenį, bet kaminas nepraranda traukos. Išradėjas patarė prijungti vamzdį prie šildymo sistemos, kuria ims cirkuliuoti sušilęs vanduo.

„Aš tokia krosnele šildau 50 kv. m patalpą ir pasišildau vandens būtiniausioms reikmėms. Norėdamas turėti daugiau šilto vandens, prie krosnelės šono pritaisiau nedidelį skardinį radiatorių. Prieš patekdamas į dūmtraukį, šaltas šildymo sistemos vanduo radiatoriuje šiek tiek sušyla nuo krosnelės šono. Šiek tiek mažiau šilumos tenka kambariui, bet turiu daugiau karšto vandens”, - sakė vyras. P.Dargis pridūrė, kad darant visus šiuos dalykus nereikia būti profesoriumi, pakanka noro. Jis kvietė visus smalsuolius apsilankyti jo sodyboje Kaltinėnuose, Šilalės rajone arba užsukti į jo asmeninį tinklalapį petrasdargis.lt ir susipažinti su netradiciniais kūriniais.

Valstiečių laikraštis

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

pažintys2013-11-06 16:27

daugiau tokių žmonių ;)

Rašyti komentarą

Tavo komentaras