Petrai, nepiktžodžiauk. Valstybėje krizė. Beveik badmetis, jei tikėti kai kuriais leidiniais bei komentarais. Biedniausiems valstybės kruopas dalina, idant tie badu nemirtų. Turėtume kūsti natūraliai, be prievartos ir sistemos:)
Beje, šia sistema naudojausi, man tiko ir patiko. Pasiilgau to lengvumo jausmo, kai esi sotus ir neapsunkęs. Prie to dar reikia pridėti kokį nors azartišką užsiėmimą: būtinai pasisiūdinti mandrą rūbą, išskaptuoti koplytstulpį ar pan. Kai apninka tokios “kreizi” idėjos, pamiršti, kad valgyti reikia.

Dalija kruopas? Tai štai kodėl tiek storulių!..

Neseniai girdėjau tokią vienos storulės aimaną: “Tunku nuo bado. Krizė, gyvename sunkiai, valgau tik kruopas, makaronus, duoną… Nesuprantu, kodėl taip išsipūčiau.”

Iš tiesų ji tunka ne nuo bado, o nuo pernelyg kaloringo maisto. Kruopos, makaronai, duona - gryniausi angliavandeniai, jie labai kaloringi. Valgysi tai - tikrai nemirsi iš bado, greičiau nutuksi.

O sunkmetis tikrai gali padidinti viršsvorį. Juk pasidaro sunkiau susidaryti sveikesnį, bet ne tokį kaloringą maisto davinį. Ir jeigu žmogus nežino, kas yra kaloringa, o kas ne, jeigu jam atrodo, kad jis valgo “tik” makaronus ir “tik” kruopas, užsigerdamas “tik” rūgpieniu, tai savo svorio, žinoma, niekaip nesuvaldys. Nors ir nereikia būti mitybos profesoriumi, kad sustabdytumei savo tukimą, bet elementarios žinios tikrai reikalingos.

Šventasis Petrai, prašau, užkoduokit šiuo straipsniu mane :) Aš viską darau taip, kaip prisakyta, bet stabtelėjau. Svarstyklių rodyklė gal užstrigo? Sąsiuviny nėr vietos svorio skalei paišyti? Knygelę Mieliauskienės žaliąją nuzulinau… Prašau, užkoduok! Arba sakykit: “Po velnių, atsipeikėk ir vėl pradėk iš naujo”. Na, kad taip kokius 10 kg nubraukus… :)

Būtinai užkoduosiu. Kai tik mane paskelbs šventuoju. :))
Tikiuosi, tai bus greitai, nes jau numečiau 13. Liko visai nedaug.
Paskui - viena tokia nedidelė smulkmena - pertvarkyti visus mitybos įpročius, visą gyvenseną ir daugiau nebenutukti.

Porą metų svorio metime, šalia mažesnių porcijų, padėjo svarstyklės vos ne vidury virtuvės. Ir dabar dar jos ten yra, bet apdulkėjo… Dar, nemažas veidrodis vonioje. Kai nebesinori į jį žiūrėti, kąsnis pats stringa. Dviratis, darbas sode. Bet, laikui bėgant, atbunki ir aptingsti… Teks eiti ieškoti laisvesnių rūbelių:)

O aš esu valgio naikinimo ‘mašina’,taip man atrodė,kad reikia naikinti maistą.Iš keių kartų mėginau mažai valgyti rodos mano protas pagaliau įsisavino,nes pakyla spaudimas ir virškinimas streikuoja.Valgau per pusę mažiau ir apie kalorijas mastau tik iš akies kaip liaudis sako.Ir uogų pakandu ir duonos, tik vaikišką normą.Jaučiu nedidelį alkį,bet netrukdo.Po truputį svoris mažėja ir savijauta gerėja.Nenoriu būti ’skiedra

‘

‘

Aš irgi naikindavau maistą. :)

Netrukus bus metai, kaip išlaikau nusistatytą normalų svorį. Dar metai, ir pavojus vėl nutukti sumažės iki minimumo - taip esu kažkur skaitęs. Manau, taip iš tiesų gali būti, nes jau dabar keičiasi mitybos įpročiai - valgau ne taip riebiai ir visai nebesaldžiai, skrandis šiek tiek susitraukė, nebesutalpinčiau jame 6 cepelinų. :D

Aš irgi nebeskaičiuoju kalorijų kalkuliatoriumi - atsirado įgūdžių, ir davinį nusistatau iš akies. Svarbu nusistatyti prieš valgant, kol dar neapėmė godulys. Įsidedi porciją - baigta, jokių “dar trupinėlį”! :)

Persilaužimas įvyko tada, kai supratau nutukimo priežastį. Suvartotų kalorijų perteklius, ir nieko daugiau. Kai valgau mažiau kaloringą valgį (daržovių sriubas, salotas), jo įsidedu daugiau. Jei maistas stipresnis, jo imu mažiau. Apsisprendžiau valgyti daugiau, bet mažiau kaloringo maisto, todėl niekada nejaučiu alkio, ir man nekyla grėsmė kada nors nebeištverti ir “atsigriebti”.

Visgi sunkiausia yra ne numesti, net išlaikyti nusistatytą svorį. Tai - nuolatinis darbas. Gal kada nors, kai organizmas visiškai pamirš senuosius žalingus mitybos įpročius, galėsiu valgyti paprastai, neribodamas davinio. Taip valgo sveiki žmonės, kurių savireguliacijos sistema neišderinta.

taip,puikus straipsnis,mane ikvepe kazka daryt,nebegaliu daugiau,matyt priejau riba…… jau 4 metai esu xxxxLL o pries tai S tai ir depresuoja po visu bedu zadu pagaliau ir as susiimt zadu sau pasakyt zut arba but nebegaliu daugiau ACIU STRAIPSNIS IKVEPE parasysiu cia lyg po men Pasidalinsiu kaip einas Laikykit kumscius o straipsnio autoriui VALIOOOO

Sėkmės tau!..
Jeigu atradai priežastį - išeitis aiški. :)

Straipsnis įkvepiantis… kiek kokių dietų išbandžiau… o varge… apie paskutiniąją net nesinori kalbėti… manau, kad skaičiuoti kcal yra protinga… kam tinka dietos, tai VALIO, o kam ne, tai tenka griebtis kažko kito… Junsiuosi prie Jūsų!

geras straipsnis,ikvepiantis stiprybes,as dariau lygiai taip pat pries 5 metus,svori numeciau…likau patenkinta begalo…5erius metus svori islaikiau,pastojau,pagimdziau,ir liko daaaaaug antsvorio…ziauru,bet nesigauna imtis tu paciu priemoniu kaip pries 5erius metus…guodziu save ,kad po gimdymo praejo tik keturi menesiai…

Sedziu dabar prisirijus kaip karve ir galvoju.Sveriu 108kg.Zadu skaiciuoti kalorijas,bet kokia mano oda bus jei sukusiu ,nes amzius jau ne 30m.Pries 12m.buvau numetusi 38kg.per 5men.Viskas buvo gerai.Lengvai skaiciavau tas kalorijas.Tik labai pikta buvau.Didele gimine,daug baliu ,o as nieko tik po darzoves kaip triusis.Visus nervinu su tuo nevalgymu.Gal 3m.isbuvau liekna,opaskui labai greitai priaugau.Ka po to bandziau nebesugebejau numesti svorio.Dabar jau virsune saves nekenciu,bet valios neturiu.

Ilona, arba aš kažko nesuprantu, arba tu apgaudinėji save dėl tos “odos”. :) Jeigu sykį buvai numetusi svorį, tai juk žinai, kad su oda nieko neatsitinka, žmogus be taukų kalno atrodo kur kas gražesnis, oda susitraukia labai lygiai- juk mes gyvos būtybės, o ne rankovės…

Dėl to piktumo man irgi nelabai aišku. Jeigu buvai pikta, tai gal buvai įsirašiusi į vegetarus? Vegetarai dažniausiai būna pikti, nes jų smegenys be gyvulinio maisto labai greitai išvargsta, viskas juos ima erzinti. Dar būna pikti alkani žmonės, bet jeigu iš tiesų skaičiavai kalorijas ir rinkaisi mažiau kaloringą maistą, tai neturėjai badauti. Jeigu maistas nekaloringas, jo galima valgyti daug, ir skrandis nejaučia jokio alkio.

Sakai, visus erzinai? Labai dėl to abejoju… Juk svorį metei tu, o ne visi kiti. Koks jų reikalas? Ir koks tavo reikalas dėl jų tikro ar tariamo susiserzinimo? Jie turi savų reikalų, tu turi savo problemą. Kiekvienas turime teisę patys tvarkyti savo gyvenimą.

Dar sykį perkratyk savo mintis - ar tik nerasi saviapgaulės? Kovojant su priklausomybės, tai būna viena iš pačių didžiausių kliūčių. Atrasi - džiaukis. Tada galėsi taisyti.

Na va jau vakar ir siandien issilaikiau.Taip gerai jauciuosi kai pilvas neprigrustas.Seniau maistas nebuvo toks primaisytas visokiu priedu,oir kalorijos visur rasesi.Gal dar nesugebu issirinkti ka valgyti?Bet vakar buvo sunkoka.As pratusi prie didesnio kiekio : ) Su virtu maistu nera problemos.Bet kai dirbu turiu naudotis tik uzkandziais.Nieko isgyvensim! Daug meru rukiau,bet pries du metus meciau,tai pabandysiu ir su lieknejimu .Gal iseis.

P.s. Na nesakykit del tos odos.Paziurekit kas numete,tai pagurkliai tintaliuoja kaip kalakutu,oir veidai siaubingai rauksleti.Del kuno odos nesuku sau galvos- nuoga nevaikstau :)

Taip. Ilona, turėtumei pasikeisti, jeigu pakeisi mitybos įpročius. Ir aš, ir kiti mano pažįstami nutukėliai valgėme ne tik per daug, bet ir per daug kaloringą maistą. Per kaloringas maistas - tai pagrindinė problema, bet ji lengviausiai sprendžiama. Galima valgyti tiek pat, bet mažiau kaloringą maistą ir per nepilnus keturis mėnesius nuo 108 kilogramų palengvėti iki 80. Ir jokių valios pastangų - išskyrus užsispyrimą keisti mitybos įpročius. Keli mano pažįstami mėgino badauti, valgyti tą patį maistą, bet gerokai mažiau. Labai greitai jų svoris pradėjo mažėti, bet paskui dar greičiau ėmė kilti. Rezultatas - jie nutuko labiau, nei buvo.

O dėl odos… Nesuprantu, kam save gąsdinti ir taip save kvailinti. Aš juk kiekvieną rytą, kai skutuosi, žiūriu į veidrodį. Kodėl turėčiau apsimesti idiotu ir mulkinti save, kad kažkur kažkas “kabo“? Man atrodo, tokie savęs gąsdinimai kyla iš nesąmoningo noro išvengti pokyčių. Juk mitybos įpročiai labai susiję su gyvensena, o gyvensena - su mąstyseną. Vadinasi, nepakeitus mąstysenos, neįtikinus savęs, kad reikia keisti pirmiausia maisto struktūrą (ne kiekį), nieko nepasieksi. Deja, kai kurie žmonės, o gal ir daugelis, labai bijo savo gyvensenos pokyčių. Jie nė už ką neatsisakys pamėgtų riebių padažų ir saldžių pyragėlių, tik šiek tiek pabadaus… Dar jiems nepradėjus badauti, galima iš anksto pasakyti būsimą rezultatą.

Pastebėjau dar vieną įdomų dalyką. Daugelis mano pažįstamų nutukėlių vienu ypu suvalgo visai nedaug, bet jie kramto ir kramto lyg triušiai. Ko gero, taip darydavau ir aš, nes kai ėmiau keisti mitybos įpročius, valgyti ne tik silpniau, bet ir tvarkingiau, reguliariau, tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku, be jokių “papildomai”, svoris labai sparčiai ėmė mažėti. Pasirodo, valgoma paprasčiausiai iš įpročio, o ne iš alkio. Pakeitus įpročius, alkio neatsiranda, nes juk esi pavalgęs, bet labai svarbu tą nuolatinį kramtymą pakeisti kokiu prasmingu užsiėmimu. Žodžiu, nepakeitus gyvensenos, visos savo dienotvarkės, maisto struktūros, pasikeisti yra neįmanoma. Aš tuo įsitikinau ir savo kailiu.

Labas Petrai.Viska idemiai perskaiciau ir su daud kuo nesutinku.Kiekvienas turi savo gyvenima,bet juk gyvena nevienas.Sakete nekreipti demesio i kitus kaip jie reguos del kudinimosi.Neiseina!! Sestadienis,buvom labai geru zmoniu jubiliejui.Stalai luzta nuo maisto.Dar tik trecia diena laikiausi.Visiems graziai,mandagiai pasakiau kad susilaikysiu nuo maisto,tai man atrode kad su visom lekstem sukis i gerkle.Jie vaisingi zmones,labai nuliudo.Kai visi linksminosi ir viska ragavo as suvalgiau truputi zalio agurko ir kelias vynuoges.Apie sampana net nekalbu.Geriau vandeni ir ryte atsikeliau visa sutinusi.Kaip Jus rasete as gyvenimo pokyciu nebijau,bet sutikit,kad valgyti pleska,liesa nekaloringa maista yra neskanu.Kadangi as laikausi tik 4 diena,tai negaliu normaliai tokio maisto praryti : ) Gal priprasiu.Yra taip, kaip yra. Dar nejauciu to tikrumo,kad laikausi.Ir isvis kazkokia tustuma,o tureciau dziaugtis.Ai bet vistiek dziaugiuosi uz tuos kurie jau apsisprende!

Ilona, jeigu iš tiesų būtumei atidžiai perskaičiusi mano publikacijas apie svorio metimą, tau nereikėtų “su daug kuo nesutikti”. Mesdamas svorį, aš ir pats sau skelbdavau, ir kitiems patariu pasiskelbti sykį per savaitę “apsirijimo dienas” (aš jas taip vadinu). Tai nėra tyčinis apsirijimas, tai paprasčiausiai poilsio dinos, kai pailsi nuo griežtos darbotvarkės, nuo griežto režimo. Jeigu koks balius, reikia pasiskelbti būtent šitokią dieną. Pastebėjau, kad viena diena savaitėje, net jeigu ją persivalgai, nėra jokia tragedija, Ją svoris, žinoma, nekrenta, bet ne visada kyla, o jei kyla, tai labai nedaug.

Šis tavo komentaras dar sykį liudija, kad nutukimas ir svorio metimas pirmiausia yra psichologinė, o ne biologinė problema. Štai tu tvirtini, kad “nebijai pokyčių” ir čia pat aiškini, kad nekaloringas maistas yra “neskanus”, kažkoks “prėskas”. Kodėl prėskas? Vegetariauji? Nededi prieskonių?

Nesugebėjimas atskirti, suvokti savęs kaip ATSKIRO individo - jau rimta problema. Labai rimta problema. Yra būdų įveikti ir ją, bet nematau jokio motyvo, kodėl turėčiau su tavimi ginčytis ir kažką įrodinėti. Aš juk savo problemą išsprendžiau, svorį numečiau, lygiai metai jį sėkmingai kontroliuoju. Girdėjau, kad dar po metų rizika vėl nutukti sumažės iki minimumo. Turiu pasakyti, jau dabar man yra lengviau, daug lengviau, nei buvo prieš metus. Gal taip yra dėl to, kad tai - ne pirmasis mano pokytis gyvenime, išmokęs atskirti savo priešus nuo tikrųjų draugų. Juk pirmiausia mečiau gerti, ir man, įklimpusiam trečios stadijos alkoholikui, teko atsiriboti nuo savo priešų (įskaitant ir gimines), kurie stengėsi išlaikyti mane atmatų duobėje. Kai mečiau rūkyti, priešų provokacijas atlaikyti jau buvo lengviau. O kai ėmiausi svorio, niekas manęs nebeatakavo ir nebestūmė atgal nuo tikslo - paprasčiausiai žiūrėjo, ar man pavyks.

Dabar, jeigu kas prašo, pasidaliju patirtimi, o jei kas priešinasi, “su daug kuo nesutinka” - tų nevarginu savo įrodinėjimais. Nesutinka - tai nesutinka. Tegu gyvena kaip gyvenę - kodėl jiems turėčiau trukdyti?

Beje, keletas žmonių manęs prašė, kad jų giminaičiams “padėčiau” mesti gerti. Jeigu tie žmonės norės mesti, patys manęs paprašys patarimo. Agituoti? Ne! Užsiimti agitacija būtų durnystė.

Reiskia as turiu rimta problema.As saves nesuvokiu kaip ATSKIRO individo.As kaip BANDA.Jauciuosi lyg buciau Jusu isbarta.Daug svarstau,zinau kad pasikeisiu!Beje as turiu draugu buvusiu alkoholiku,kurie jau negeria 7metus.Man su jais idomu bendrauti,labai linksmai leidziu su jais laika be alkoholio.Jie labai nuosirdus.Daug ko is ju pasimokau.

Niekas tavęs, Ilona, nebara. Sakau, kaip yra. Aš juk buvau ten, kur tu dabar esi. Tu nesi padaryta iš prastesnės medžiagos, kad negalėtumei pasikeisti. Bet tau reikia suprasti savo problemą. Tai ne koks įgeidis, ne pomėgis, ne kokia pramoga, o labai DIDELĖ problema, ir visi, kurie tau trukdo ją spręsti, kurie priešinasi tavo apsisprendimui, yra tavo PRIEŠAI. Jų nereikia žudyti, jų nereikia nekęsti, kaip mano krikščionys, juos galima toliau mylėti, bet reikia suvokti, kad tai yra PRIEŠAI, kurie gali labai pakenkti tavo sveikatai, todėl nuo jų poveikio reikia atsiriboti. Tau teks nuo jų atitrūkti.

Jeigu pažįsti buvusių alkoholikų, gali pasinaudoti jų patirtimi, kaip jiems pavyko atsiriboti nuo taurelę brukančių savo draugų, giminių, tėvų ir kitų pačių nuožmiausių savo gyvenime PRIEŠŲ. Paprastai tie žmonės ima reikštis kaip brandžios asmenybės, o ne bambagyslės apriboti kūdikiai. Aš tau linkiu sėkmės. Ir dar, Nebus taip, kad pasikeis tik tavo svoris, o visa kita paliks kaip buvę. Ne. Jeigu pasikeis svoris ir tapsi normalia moterimi, tai pasikeis ir įpročiai, ir mąstysena, o nejučiomis - ir visa gyvensena.

Perskaičiau straipsnį, ir, žinoma komentarus pavydžiu tiems kas turi valios. Visada nuo jaunystės buvau nepriekaištingos figūros na o priš penkis metus pradėjau taip sakant penėtis labai norėtūsi vėl būti normaliai, nesigėdyti savo išvaizdos. Manau atėjo laikas ant savęs supykti tikiuosi man pasiseks jau nuo šios minutės skelbiu karą persivalgymui.

Taip, Ingrida, pavyks. O kodėl turėtų nepavykti?
Aš tai aš neturiu valios, ir man pavyksta.
Aš žinau, kad esu silpnavalis ir elgiuosi atitinkamai - nedarau sau jokių išbandymų, bet atvirkščiai - padedu sau. Pavyzdžiui, neapsikraunu stalo valgiais ir netikrinu savo “valios”. Pasidedu tik tiek, kiek galiu valgyti, ir nė gramo daugiau.
Na, jau rašiau…

medžiagų apykaita - rimtas dalykas. autoriui siūlau pasidomėt apie jos gerinimo būdus (panašu, kad nelabai apie tai nusimanote, o sakyčiau, yra svarbu metant svorį)

Taip Simai, kvaileli, aš padariau didelę klaidą - nieko nežinojau apie medžiagų apykaitą ir netyčia numečiau svorį. Būčiau žinojęs - būčiau išsaugojęs pilvą. Todėl kiti nepadarykite klaidos - ne svorį meskite, bet klausykitės kvailelio Simo pamokslų apie jo medžiagų apykaitą. Juk svarbu ne rezultatas - svarbu Simo tikėjimai.

Daugybė tokių simų man jau išaiškino, kad aš ne tik neteisingai numečiau viršsvorį, bet ir neteisingai mečiau gerti, neteisingai mečiau rūkyti, neteisingai išsivadavau ir religijos likučių, neteisingai įveikiau nerimą, neteisingai nutraukiau žalingus santykius, neteisingai tapau laisvas…Šis Simas nieko naujo nebepasakė. Tai tipiškas Simas - vienas iš tų, kurie patys nieko negali, bet jei galėtų, tai padarytų šimtą sykių geriau. :))))

Labas,Petrai.Cia as,na ta kuri priestaravo :) Praejo menuo-numeciau 12kg.Nuo tokio didelio svorio tie 12kg.kaip lasas juroje.Bet pati jauciuosi liuks.Tik nesumastau ka valgyti.Tas pats maistas jau vargina.Apsirijimai buvo trys.Kita diena nekas buvo.Bet negaliu atprasti nuo didelio kiekio maisto.Todel ir nerandu ne kaloringo.I darzoves paziuret nebegaliu-fui.Vistos krutineles man sausos ir t.t.Tariausi su kitom moteriskaitemis jos tik lesioja maista,o man tada neuztenka.Gyvenu vis su birbianciu pilvu,kad ir kuom beuzsiimciau.

Sveikinu, Ilona, 12 kilogramų per mėnesį - tai labai geras rezultatas. Juk 400 gramų per dieną. Kai aš mečiau svorį, mano vidurkis buvo 330 gramų.

Vis dėlto teks ieškoti nekaloringo maisto - kito kelio nėra. Skrandis taip greitai nesusitrauks, teks jį apgaudinėti. Aš rinkausi iš kalorijų lentelės.

Neblogas būdas apgaudinėti skrandį - gerti arbatas. Tik be cukraus, žinoma. Svarbu, kad jis būtų pilnas ir nepradėtų maištauti. Badas - tai pasaulinis karas su savimi, jiis būtinai pasibaigtų kapituliacija ir dar baisesniu nutukimu.

Nuo drausmės pavargsti. Aš darydavau pertraukas. Vieną dieną, paprastai - sekmadienį, pasiskelbdavau išeiginę ir valgydavau be jokių dietų. Toks poilsis labai padėdavo. Ir dabar kartais, kada atvažiuoja svečių, leidžiu sau persivalgyti. Bet jau pastebiu, kad tai man darosi nemalonu. Pačiam keista, bet nebenoriu riebaus maisto. Man jis erzina gerklę. O kažkada ant lašinių tepdavau sviestą… ::))))

Sveiki,
Prieš penkiolika metų skaičiavau kcal ir aš. Per dieną surinkdavau nedaugiau kaip 1000. Per mėnesį numesdavau 4 kg. Nesuprantu kaip Jūs galite numesti iki 12 kg.?
Deja šiandien mano svoris sugrįžo :( Reikėtų numesti 20 kg., kad vėl mylėčiau save.:)Skaičiuosiu vėl. Labai noriu tikėti, kad pavyks. :)

Per dieną - mažiau nei 1000 kalorijų, o per mėnesį - tik - 4kg? Tikrai sunkiu patikėti… Kada laikiausi dietos, per dieną paprastai numesdavau po 330 gramų.Nei sportavau, nei dirbau sunkaus fizinio darbo. Beje, tokią kalorijų normą rekomenduoja ir dietologai. Gal skaičiuodama padarydavai kokią klaidą?

Nemanau, kad neteisingai skaičiavau. Kiekvieną dieną suvalgydavau 1000 kcal. ir nedaugiau. Ir nebūdavo jokių persivalgymų (taip vadinamų apsirijimo dienų (oi kaip baisiai skamba)). Net negalvodavau apie tai. Iš tiesų niekada ir neatrodžiau ir nebuvau tragiškai stora, bet pati jausdavausi blogai. ( Gal būt 10 ir daugiau kg. per mėnesį meta tie, kurie iš ties yra akivaizdžiai nutukę..).
Numetus tuos 20 kg. neliko jokių riebalų ir jokia oda nekabaldavo.
Super :) Verta PASISTENGTI. :)

Na, jeigu nesi našta pati sau (nedidelio svorio), tai tau, matyt, beveik užtenka to tūkstančio kalorijų. O mes, nutukėliai, daugiausia jėgų išeikvojame, nešiodami savo lašinius. Internete radau skaičiuoklę ir apsiskaičiavau, kad man per dieną reikia suvartoti apie 2000 kalorijų. Vartodamas pusę normos, labai sparčiai numečiau viršsvorį. O tu, Inga, matyt lieknėjai ne tiek iš bėdos, kiek dėl didesnio grožio. :)

Daugelis žmoniu bijo, kad be lašinių jų oda supliušks kaip prakiuręs futbolo kamuolys arba balionėlis. Nežinau, ar jie tikrai bijo ir tiki šia nesąmone, ar tik apgaudinėja save, nenorėdami pradėti didelio darbo su savo įpročiais. Bet žmogus - ne guminis balionėlis ir ne futbolo kamuolys, jis - gyvas organizmas, lieknėjant, sveikėjant, viskas jame harmoningai susitvarko. Aš, kaip ir Inga, manau, kad verta dėl to pasistengti.

Kadangi as nesportuoju,tai pilvas nutyso,esu kazkokia pliuske.Gal vyru oda kitokia?Mano niekas nesitraukia.Gal per staigiai metu_nespeja.Paakiai susiraukslejo.Gal priprasiu.Kai lengviau jauciuosi,nebeimu taip i galva.Seniau labai greitai traukesi oda.Na nieko ! Juk pavasaris daugiau judesio bus.As darau kaip Petras.Savaitgaliais ar kai draugai atvaziuoja apsirynu!Bet jau nebelabai paciai norisi.Paskui slykstokai jauciuosi.Bet organizmas nebetunka is oro,jei per ta diena priaugu 300g.niekis.

“Bet organizmas nebetunka is oro” - labai svarbus pažinomo laimėjimas! Sveikinu, Ilona. Daugelis nutukėlių bėga nuo vienintelės nutukimo priežasties ir kaltina “medžiagų apykaitą”, “stresus”, “gimdymą”, “genus” ir kitus pašalinius dalykus, o tu jau žinai: organizmas netunka iš oro. Anie neįveiks savo negalios, kol neįveiks neurotinio savo neigimo, tu jau esi žengusi labai svarbų pažinimo žingsnį.

Oda susitrauks. Susitraukė man, susitraukė kitiems storuliams, kurie numetė lašinius - kodėl turėtumei būti tu išimtis? Gal lieknėji taip sparčiai, kad organizmas nespėja susiderinti? Bet jei pajutai pergalės džiaugsmą ir malonumą eiti lengviau ir nepavargti - nenuleisk rankų. Svarbu, kad nepradėjai badauti ir nepuolei į vegetarizmą - tu iš tiesų padedi savo kūnui įveikti negalią. Šaunuolė!

Smagu pasiskaitinėti kaip Jums sekasi, mažais žingsneliais einant svajonės link.. .
Linkiu visiems besiliekninantiems pagaliau tapti lieknais.:)
Visiems sėkmės! :)

Na kai tokie grazus palinkejimai lyg ir negrazu butu viska mesti : ) Sunkokai sekasi,bet kapstomes.Kai budavau prisikimsusi pilna pilva ir vos pajudedavau tas jausmas zymiai baisesnis negu kai kartais ko nors nori akys,bet negalima.Uzsiimu kokia nors veikla ir greit pamirstu.

ir as norėčiau į jusų tarpą.džaugiuosiu už jus. sėkmės jums. straipsnis labai palaikantis.ir uždegantis,tikiuosi kad ir man pavyks

Jeigu to reikia tai prisijunk prie musu.Bus smagu : )

Ilona dėkui,kad mane pastebėjai. O mūsų istorijos panasios.Aš taip pat prieš eilę metų numečiau 37 kg. dabar vėl priaugau. mečiau rūkyti. galėjau valgyti be sustojimo nuo ryto iki vakaro.supratau kad esu emocinė valgytoja, todėl pasigilinus į tavo istorija ,radau daug panašumų.Smagu skaityti kad tau puikiai sekasi. Todėl stengiuosi lygiuotis. nors dar tik 3ia diena. Kad tik taip toliau. Sėkmės tau. parašyk kaip sekasi tau.man įdomu.Bandysiu ir aš neatsilikt.

Noreciau paklaust, o kiek kartu per diena Jus valgote? Ir kiek surenkate kaloriju?

Paprastai valgau tris kartus, bet tai neturi didelės reikšmės - kaip ir paties maisto kiekis. Svarbu kalorijų kiekis. Kai mečiau svorį ir laikiausi dietos, stengiausi neviršyti 1200 kalorijų per parą. Suvartojus daugiau, svoris beveik nebekrisdavo arba nekrisdavo visai. Dabar nesilaikau dietos, neskaičiuoju kalorijų - net nežinau, kiek jų suvalgau.

Kalorijų kiekis - irgi šiek tiek individualus reikalas. Aukštesnis ir fiziškai aktyvesnį gyvenimą gyvenantis žmogus paprastai jų sudegina daugiau, mažesniam ir pasyvesniam žmogui jų reikia mažiau. Geriausia pačiam nusistatyti optimalią normą. Labai svarbu matyti dietos rezultatą (tokiu atveju labai pakyla ūpas, atsiranda daugiau pasitikėjimo savimi), bet nereikia ir perlenkti lazdos. Jeigu rytą jauti šiokį tokį silpnumą, tai yra ženklas, kad vakar persistengei. Mesdamas svorį, neturi badauti, neturi jausti jokios sllpnumo, nuotaika turi būti pakili. Labai svarbu saugoti tuos dalykus.

Ar galima numesti svorį, vartojant daug kalorijų ir sunkiai dirbant, daug mankštinantis? Ne, ką tik tai patyriau savo kailiu. Praeitą savaitę kirtau mišką,pjausčiau malkas ir vežiau į namus. Darbelio buvo tiek, kad nusivarydavau nuo kojų. Valgiau daug ir gana riebiai. Maniau - vis tiek sudegs. Pasirodo - ne.Po kelių dienų sunkaus darbo ir stipraus maisto priaugau du kilogramus. Nežinau, ką būčiau turėjęs daryti, kad sudeginčiau dar didesnį kalorijų kiekį.

Sventa tiesa del kaloriju deginimo ir fizinio kruvio sako Petras.Turiu soda su nameliu,buta,irdar turiu gyventi vienkiemyje (kolkas be patogumu),dirbu visa para ir kartais nepamiegu po naktines i valias to fizinio darbo kaip moteriai su dideliu svoriu.Bet tik virsiju kalorijas ir tuoj arba sustoja svoris kristi arba apie 1kg.priauga.Kazkaip jau nesureiksminu maisto ir negyvenu vien isikibusi kaloriju skaiciuokle.As viska rasausi i knygute ir kai neturiu laiko atsiverciu bet kokia diena meniu ir ruosiu ta maista.Man nebereikia jokiu saldumynu ar riebiu maistu.Man visas tas metimo svorio stimulas yra Petro zodziai del APSIRIJIMO.Kai zinau jei uzeis tie priepuliai valgymo ir prisivalgysiu!Ir nesikankinsiu.Vis reciau uzeina.Jau baigia priprasti ir draugai prie mano normalaus valgymo,nebekaisioja man maisto ir nebesako “cia nera kaloriju” : )Gitai dideles sekmes linkiu ir bus viskas gerai!Jau mane labai pastebi aplinkiniai.Sako kad sparciai keiciuosi.Gita,vis paskaityk Petro komentarus ir isigilink.Ten labai geru minciu yra_pades igyvendinti tiksla!Lieknek ir grazek kartu su pavasariu!

dėkoju už palaikymą.nukrito 1 kg.smagu ir tiek. Petro laiškas užkabino labai.dar vis paskaitau almos knygas jau suplyst baigia,nuo mano skaitymo. Dar supratau kad labai svarbu vidinė ramybė. Su pavasariu jus taip pat.

O taip, Gita, vidinė ramybė! Aš to neakcentavau savo rašiniuose, bet tai labai svarbu. Jau kurį laiką stebiu save ir stengiuosi nustatyti, kada man užeina apsirijimo priepuoliai. Nuo ko? Dabar jie užeina labai retai, bet vis dėto būna. Stebiu nei kritikuodamas save, nei teisindamas. Pastebėjau štai ką: vos tik patiriu didesnį stresą, tuoj noriu nusičiupti lašinių arba mėsos. Gerai ir batonas su obuoliene… :))

Su alkiu tokie apsirijimai neturi nieko bendro - juk būnu neseniai pavalgęs. Tai kažkoks mechaniškas valgymas, lyg tikas vaikams. Matyt, tokiu būdu organizmas tikisi nugalėti stresą. Nežinau, iš kur tokia reakcija, kaip atsirado šis įprotis. Dabar su juo kovoju taip: vos tik užeina noras ryti sočiam, pakeičiu mintį, nesisekantį užsiėmimą, užsiimu kuo kitu. Bet kai būnu ramus, kai užsiimu geru darbu, nieko panašaus neatsitinka - kartais net pamirštu pavalgyti.

Dabar valgymą stengiuosi atsieti nuo pašalinių dalykų. Valgau tik nustatytoje vietoje tam tikru laiku, bet jei nesijaučiu alkanas, nevalgau ir tuo nustatytu laiku. Mokausi atpažinti alkį. Vaikai šį pojūtį turi iš prigimties, man jis sugadintas. Ko gero - visiems nutukėliams…

Jokiu būdu nesmerkit savęs, nebauskit savęs už nesėkmę, nedavinėkit jokių priesaikų (sulaužę ją dar labiau nusivilsite savimi), paprasčiausiai darykit, kas reikalinga - tarsi tvarkytumėt namus, kapotumėt malkas, kastumėt daržą…

Mano atvejis sudėtingesnis,jaudinuosi dėl visko.Ne taip pasakyto žodžio, žvilgsnio ir taip toliau…. gali prisigalvot eibę tokių dalykų.gal aš nenormali. o kai turėjau tikrai rimtų bėdų tai valgiau be sustojimo. kažkur skaičiau kad reikia atpalaiduot pakaušį. Padeda. bent man.

Na, tai gali būti rimtesnis dalykas, bet - pataisomas. Reikia atlikinėti atsipalaidavimo pratimus. Kažkada tai darydamas išmokau netgi autohipnozės. Labai efektyvu.

Jeigu nebijai tokių dalykų, parašyk laišką į elektroninį paštą - galėsiu atsiųsti audioįrašą. Klausaisi, paprasčiausiai darai, kas sakoma, ir užplūsta ramybė. Po pratimo atsikeli žvalus, darbingas, puikios nuotaikos. Aš taip išsigydžiau nuo sekiojančio nerimo būsenos. petrasdargis@gmail.com

TAIP Petrai tu teisus. pataikei i 10. Pasirodo ne man vienai taip būna. stebiu save ir stengiuosi savyje palaikyt ramybę.Visam kame. ir pasirodo visai gerai. ir apetitas tvarkosi. Po truputį. bet savaitė praėjo gerai. Ir tuo džiaugiuosi. Okaip sekasi Jolitai? kiek nukrito? Įdomu. Petrai parašiau i elektroninį. nežinau ar gavai? jeigu kas pabandysiu dar kartą nes esu prasta kompiuterio žinovė. sėkmės jums ir iki.

labai nuosirdziai papasakota.. Dekui kad pasidalinat patirtimi ir mintimis .. tikrai ikvepia,ir tikrai nebeatrodo kad ta svori numesti taip jau sunku.. patinka jusu metodas,logiskas paprastas ir protingas :) dziugu kad yra tokiu kaip jus.. tikrai smagu skaityti jusu keitimosi istorijas ,gerbiu jusu ryzta ir zaviuosi mastymu !! Saunuolis :)

Gita,ar padejo ta autohipnoze?Dar i kaloriju lentele galetu irasyti kaloringiausia maista-stresa : ) Svori mesti man sekasi normaliai,stebiu save,kai tik stresuoju,blaskausi,tai tomis dienomis svoris krenta tik apie 350g.per diena,o jai viskas OK tai 500-700g.per diena.Niekaip nesugebu nekramtyi savo(kad ir mazu bedeliu)Nejauciu kaip suvalgau ne tai ka reikia.Bet vistiek per 1.5menesio numeciau 16.80kg.O kiek tu apsirijimu buvo!Bet nieko.Dziaugiuosi kad visiskai nenoriu saldumynu.Pastebejau,kad nebereiksmingas tapo maistas.O savo seimyna tai lepinu dar skanesniais patiekalais.Kazkaip uzsifiksavo mano galvoi,kad cia ne mano maistas,na lyg butu daiktas,o ne maistas ir nenoriu.Juk ir buves alhogolikas parduotuveje pamates degtine nepuola jos suvartoti.Va taip ir laikausi KOLKAS !

[WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘1579437299 which is not a hashcash value.

kokie puikūs rezultatai.Pavydžiu.Baltai.Jolanta tu šaunuolė.man sekasi ne taip gerai.Ir vis dar griebiu ne tai ką reikia,bet stengiuosi nepykt ant savęs ir sekančia dieną vėl laikausi.O kai ramiai jautiesi tai ir nesunku laikytis. manau kad viskas susitvarkys,tuo labiau kad žinau savo bėdą. Kažkaip ir ramesnė pasidariau ne taip stresuoju.autohipnozės dar nenaudojau bet kai tik ji mane pasieks būtinai išbandysiu. Tiesa svoris man nekrenta. bet vis tiek pradės nes kaip kitaip gali būti.džiaugiuosi tuo kad savijauta mano puiki.Nors neįsivaizduoju kad tiek daug nukrito tau per tokį trumpą laiką.Net neįtikėtina. man daugiausia buvo nukritę per mėnesį 8 kg.,kai skaičiavau kalorijas.Tada valgydavau mažai , bet gryną maistą kad ir lašinukų. Dabar stengiuosi valgyt daržoves daugiau. Tai net nežinau bet jaučiuosi gerai,ir riebiau net nenoriu bent kol kas.Viskam reikia laiko.Negaliu jusų apvilti todėl stengsiuosi kaip tik galiu.Ačiū už palaikymą , man tai labai padeda. kad tik taip toliau. Supratau kad svarbiausia jaustis gerai ir mylėti save, ką mes dažnai užmirštam. SĖKMĖS.

Oi kokios Jūs šaunuolės :)
Sakykit, tarkim siandien pradedu skaiciuot kcal. Ar svoris pradeda mazet is karto, ar tik praejus kuriam laikui, pvz. savaitei ar dviem? Štai Gita rašo, kad svoris nekrenta.., gal iš ties tas svoris tik po kiek laiko pradeda pamažu krist.:( :)

Taja, svoris pradeda kristi tą pačią dieną, kai imi kalorijų vartoti mažiau, negu sudeginti, Čia nėra jokios mistikos - sudeginai daugiau, negu suvartojai - kaip svoris nekris? Gitai svoris nebekrenta todėl, kad ji nebesilaiko dietos ir jo nebemažina, kaip pati sako, “nebeskaičiuoja kalorijų”. Dabar ji tik džiaugiasi, kad daugiau nebekyla.

Svarbu suprasti vieną vienintelę tukimo priežastį - kalorijų perteklių. Suvartoji daugiau, negu sudegini - tunki. Suvartoji mažiau, negu sudegini “ lieknėji. Viskas labai paprasta. Žinoma, reikia pastangų, norint sumažinti viršsvorį. Tai yra darbas

Man toks jausmas,kad jus nelaikotes kaloriju skaiciavimo.Tu arba laikaisi arba saves geriau neapgaudineti.Jei skaiciuoji tai ir krenta,jei skaiciuoji visa diena,o vakare vel privalgai-na stebuklu nebuna.Man taip pat sunku,nes vasara i sodyba suvaziuoja draugai.Jau nebekaisioja man maisto,bet pati neiskenciu.Bet vel susiimu.Jau turejau 5kg maziau sverti,bet taip nera.Bent jau suvokiu,kad negerai darau.Vistiek numesiu-zinau!

Pagaliau mano svoris pajudėjo iš mirties taško.Nukrito 4 kg.Petrai Jolanta aš jus dievinu…..Jolanta, pratimai apie kuriuos tu manęs klausei tikrai verti dėmesio.Man jie labai tinka gali ir tu juos išbandyti,tikrai pagalvok. sėkmės…

Ačiū Jums Petrai už atsakymą.:)
Pabandysiu pasiskaičiuot kalorijas. Gal būt ir man pavyks 10 kg atsikratyt :).

Jei jus sakot,kad man sekasi liekneti tai prasom pasidalinsiu savo meniu :Pusryciai:didelis kavos puodukas be cukraus-0 k.2trapuciai kvietiniasi 40k.tepamas surelis klasikinis Mildutes 2sauksteliai 70k.mazi konservuoti agurkeliai 10k.-cia sumustinukas.viso;120k.Pietus:vistienos ketvirtis be odos,be riebalu,virtas prieskoniuose 200g.-230k. 1virta su lupena bulve-100k.vievas pomidoras nedidelis-35k. uzplikomos magi sriubos su skrebuciais 1stikline-97k.viso:462k.Viska susismulkinu,dedu i grazia maza lekstute (atrodo daugiau : ) )Vakariene:Virta su prieskoniais zuvis 200g. - 225k.duonos riekele 100k.darzoves be aliejaus.Tarkuotas sv.kopustas,morka,svogunu laiskai,druskos,zoleliu prieskoniu,laseliai acto-100k.viso-425k.is viso-1007kalorijos.Dar galit kazka perkasti.nes yra apie 100k.dar.pvz:vaisiu.Tarp valgymu uzsiimkite kokia veikla,kad nepiktnaudziautumet maistu.Priprasit neliesti maisto.O jei turite ruosti seimai,na uzprogramuokite smegenis,kad cia ne jums skirtas maistas,arba kad cia visai ne maistas ir nenoresite :)Jau matau visas lieknas ir is anksto dziaugiuosi :).

“Priprasit neliesti maisto” -liuks! Tai labai svarbu - priprasti neleisti maisto. Kažkada pripratome kimšti reikia nereikia, dabar turim priprasti neliesti maisto, kai dar ne valgymo metas. Sakyčiau, tai visų nutukėlių problema ir užduotis - priprasti neliesti maisto tada, kai nesi alkanas. Maistas - ne stresui malšinti, ne susierzinimui mažinti, ne laikui “užmušti”, ne įvykiui pažymėti, maistas - tik energijos papildymui.

Nepaprastai svarbus Ilonos pastebėjimas.

Jolanta ačiū už savo meniu buvo įdomu sulygint. Aš valgau taip 200 kcal. ryte. 300 kcal per pietus ir kas liko vakare17 val. toks mano dienos režimas. Jau taip esu įpratus. Buvau amžina svorio metėja ir esi teisi vakare dažnai padaugindavau saldumynų, todėl svoris ir nekrito.Su Jūsų pagalba pradėjau kontroliuoti save ir matau,kad man visai neblogai sekasi. Aišku dar anksti ką nors prognozuoti, betpradžia yra ir tuo džiaugiuosi, ko negalėjau padaryt eilę metų. Labai geri jūsų patarimai, jie taip man padeda.Tad ko geriausios sėkmės Jums ir tuo pačiu man…

Pagaliau svoris nustojo siūbuoti ir sustojo ties nusistatyta riba. Anksčiau jis krypavo sinusoide - tai pašokdavo, tai vėl numušdavau. Atrodo, pagaliau radau būdą jį sutvarkyti. Tam yra neblogas signalas - alkis. Alkis (ne badas) - labai puikus mums dovanotas dalykėlis! http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/susigr%C4%85%C5%BEinkime-alk%C4%AF

Nepaprastai geras straipsnis.Taiklus kaip ir visos Petro mintys.Dar norėjau paklaust , o ką jūs manot apie vandenį. suprantu kad kalorijų neturi, bet kiek jo reikėtų gerti, nes man buvo laikas ,kai jo išgerdavau labai daug iki3 litrų. Dabar tiek negeriu.o kaip jūs? ar tam neteikiat didelės reikšmės? Dabar stengiuosi išgert apie1 arba1,5 litro. gryno vandens neskaitant kavos arba arbatos. Apetitui tai neturi reikšmės, bet bendra savijauta geresnė.

Kadangi vanduo kalorijų neturi, o mano inkstai sveiki, geriu jo kiek telpa, neteikdamas tam jokios reikšmės. Anksčiau, kai pradėjau mesti svorį, o valgyti buvau įpratęs labai daug, aš jo tyčia gerdavau daugiau (dažniausiai - arbatų), kad skrandis greičiau prisipildytų ir nekeltų panikos.

O man vis geriau ir geriau sekasi. Jau negriebiu maisto kaip buvo ankščiau. sugebu kontroliuoti save, tad jaučiuosi puikiai.Valgau mažai ir to užtenka net nesijaučiu alkana. Kaip būdavo ankščiau kai mesdavau svorį, tiesiog save pastoviai tramdžiau dabar viskas gaunasi savaime. Petrai iš tiesų esi teisus.Svorį mesti paprasta….

Sveiki skaiciau staipsni irnegalejau patiketi, kad sitiek galima virsvorio numesti per toki trumpa laika. SAUNUOLIS. As pati ikvepta straipsnio skaiciuosiu nes turiu nemaza virsvori jis man gyvenima gadina. Daug domejausi, dar daugiau skaiciau bet sis staipsnis mane pakylejo. Dar smagu kad pats Petras atsako i komentarus. Na matysime kaip man seksis labai tikiuosi geru rezultatu. Rasysiu kaip man sekasi, noriu buti kartu su jumis.

Miela Aušrine, iš tikrųjų verta pasistengti. Patikėk.Ir tai daug lengviau negu tau atrodo. Aš irgi labai ilgai iki to ėjau.Matyt kiekvienam ateina savas laikas. Tad linkiu tau sėkmės. Ir lauksim pirmųjų rezultatų.

Aciu gitai uz palaikyma. Siandiena tik antra diena bet jau ryte (vakar skaiciavau kalorijas) jau jauciausi lengvesne, tik nesisveriau uzlipusi nat svarstykliu taip norisi pamatyti matoma rezultata. Vakar ir siandiena susidariau 1500 kaloriju meniu, zinau kad reikia eiti prie 1100, valgau po nedaug. Ydomu kaip sekasi kitiems forumo dalyviams, smagu kad esu jusu draugijoje. Gita rasei kad tai yra daug lengviau negu atrodo, taciau turbut kiekvienam pradzia yra siek tiek sunkesne. Sekmes visiems

Sverkis, Aušrine, sverkis, kasdien matyk rezultatą. :)
Nebūtina numesti po daug - užtenka po kelis šimtus gramų.
Iš pradžių gali būti sunku, todėl patarčiau nebūti alkanai. Skrandis įpratęs gauti daug maisto. Ir tegu gauna jo daug, bet nekaloringo. Neblogai skrandį apgauna arbatos.
Iš savo patirties sakyčiau, kad pavojingiausi būna neurotiniai apsirijimai (aš taip juos vadinu). Tai tokie ūmūs, netikėtai užeinantys potraukiai ką nors kramtyti ir ryti. Jie nieko bendro neturi su alkiu - juk būni neseniai pavalgęs. Be to, alkis neužeina staiga, ūmiai - alkis ateina lėtai ir pamažu didėja. Alkis yra net malonus - juk žinai, kad netrukus valgysi.
Svarbu atpažinti tokius ūmius potraukius, nepasiduoti jiems, nepulti prie šaldytuvo ar stalo, bet nukreipti save kitur. Man tokių bangų dar vis užeina, dažniausiai - kada kas nors nelabai sekasi ir susierzinu. Bet išmokau tai atpažinti ir skirti nuo alkio.

Petrai, ką daryti? Kai kartais aš aplankau savo gerą draugą ir užkandžiauju, mano draugas irgi puola valgyti. Po to jis jaučiasi neva persivalgęs ar sulaužęs savo valgymo rėžimą ir kaltina mane. Aš jam sakau, kad jis į mane nežiūrėtų, kai aš valgau- juk valgau, kada noriu, kada išalkstu. Sakau,- tu nežiūrėk į mane, tu valgyk, kada tu alkanas, o jei jau valgai tai nekaltink manęs. Ką daryt?

Jeigu persivalgo tavo draugas, tai, aš manau, esi kaltas tu, o ne kas nors kitas. Tau reikėtų atgailauti.

O man yra kur kas blogiau. Aš turiu amžinai alkaną draugą apsirijėlį, kuris pavalgęs čiumpa už rūkytų lašinių ar česnaklinės duonis, vaikšto aplink algydamas ir čepsėdams, o kai aš susigundęs nejučiomis irgi nutveriu lašinį, tai jis ima teisintis, girdi, esąs nieko dėtas. Toks demonstratyvus valgymas yra taip pat pavojingas, kaip ir alkoholikui alkoholio siūlymas. Tik po to, kai tas apsirijėlis išvažiuoja, aš be jokių pastangų atgaunu normalų mitybos ritmą.

Šnekant rimčiau, tikrai yra svarbu gyventi savo ritmus ir neiti paskui kitus. Štai dabar pas mane atostogų atvažiavo būrys giminaičių, ir visi norėtų kartu pasivaišinti. Vieną dieną vaišinausi kartu su visais, kitą rytą žiūriu į svarstykles: nieko gero iš to nebus! Mes turime valgyti kiekvienas savaip! Tai ypač sunku namų šeimininkėms, kurios ruošia maistą ne tik sau, bet ir kitiems. Bet norėdamos ir jos atsiriboja, į svetimą maistą ima žiūrėti ne kaip į taikinį, bet kaip į neutralų, pašalinį dalyką.

Sveiki, kreipiuosi turbut daugiau Petrai i jus, nezinau bet turbut esu visiskai beviltiskas zmogus nieko man neiseina pastoviai vakarais “perdozuoju”kaloriju visa diena man sekasi tiesiog nuostabiai o tie vakarai jau nebezinau. Nekenciu to virsvorio as, pries keturiolika metu pirma karta pagimdziau po gimdymo pirkau mieliauskienes knygele pagal jos metodika sulieknejau iki 65 kg, na o dabar po antro vaikelio vel ja pradejau naudoti taciau kaip koks prakeikimas nieko neina padaryti. Tada netycia internete aptikau Jusu straipsni manyje atsidare antras kvepavimas taciau porai dienu, nejaugi as esu viena is tu beviltisku. Su vakariniu “perdozavimu” gfaunasi apie2 ar tris tukstancius kaloriju. Prasau patarkite, kaip vel gryzti i ‘vezias” Na, o jums visiems forumo dalyviams linkiu kad neaplankytu silpnumo akimirkos, bukite stiprus.

Taip, Aušrine, pats pavojingiausias dalykas - šitie neurotiniai persivalgymai, kurie nieko bendro neturi su alkiu. Apie juos jau esu rašęs.

Stebėti tuos ūmius apsirijimus pradėjau dar neseniai, bet jau šį tą galiu pasakyti. Tai ne alkio, bet susierzinimo rezultatas. Tarkim, man kažkas nelabai sekasi, ištinka frustracija, o tada atsiduriu prie šaldytuvo. Norisi kažką kramtyti ir ryti. Dažniausiai tai būna vakarais. Matyt, vakare pavargsti, esi jautresnis, lengviau pažeidžiamas. O nuo vaikystės esame pripratę ramintis valgymu. Juk verkiančiam kūdikiui kišamas buteliukas su pienu, nors mažylis nėra alkanas.

Ką daryti? Pirmiausia, žinoma, reikia laiku pastebėti tuos ūmius apsirijimo potraukius. Kai pastebi, gali jiems nepasiduoti - juk esi sąmoningas žmogus ir žinai, kad neseniai esi valgęs, kad nejauti alkio. Būtų gerai nustatyti, kokios situacijos išprovokuoja tokius paūmėjimus. Gal kokie ginčai su namiškiais? Gal televizorius su kvaila reklama? Gal dar kas?… Atradus tikrąją priežastį, o tai greičiausiai yra erzinanti situacija, jos būtų galima išvengti. Reikėtų vengti tokių situacijų, o kai nepavyksta išvengti, imtis kokio racionalesnio sprendimo, kito nusiraminimo būdų, bet ne lašinių gabalo. Prabėgomis pasakysiu, kad televizorius yra didelis dirgiklis, ypač jo perduodama neigiama informacija bei “aktualijos”, ir ir labai klysta tie, kurie mėgina “nusiraminti”, žiūrėdami televizorių.

Aš jau antri metai kontroliuoju savo svorį, bet tokių apsirijimų dar pasitaiko ir man. Rečiau, bet pasitaiko. jeigu vakare apsiryju, tai kitą rytą nepusryčiauju - nevalgau tol, kol nepajuntu alkio. Tai irgi labai geras būdas kontroliuoti svorį - valgyti ik tada, kai pajunti alkį. Bet reikia išmokti atpažinti alkį ir jį skirti nuo ūmių neurotinių apsirijimo potraukių.

Dar norėčiau šį tą pasakyti apie savęs stebėjimą ir savęs pažinimą. Esu tikras, kad nutukimas pirmiausia yra psichologinė problema, kad natūrali organizmo savireguliacija yra išderinta kažkokių neįsisąmonintų veiksnių. Rašau, kad reikia atpažinti tam tikrus savo pojūčius, tarkime, alkį, bet dabar pagalvojau, kad daugelis neturime įgūdžių stebėti save, savo jausmus ir kūno pojūčius. Aš to mokiausi specialiais geštaltpsichologijos pratimais. Dabar tais pratimais užsiima Gita. Klauskite jos, ar tai bent kiek padeda. Jeigu ji rekomenduos, galėsiu pasiųsti ir kitiems. Nenoriu kitiems brukti savo “receptų”.

Petrai jusu pastebejimai labai yra taiklus as kai tik susierzinu nieko nevalgau kokias pora valandu na o po to jau atsiimu. Man patinka kalorijas sakiciuoti lieknejant vien jau todel kad tu gali sau leisti ir cepelina ir pyrageli aisku proto ribose. Mano keletas bendradarbiu skaiciuojant kalorijas taip sulieknejo kad atrodo liko tik po puse zmogaus ir nei oda susiraukslejo. Taip sutinku nutukimas yra psichologine problema taciau manau kad mano dar ir skandis tebera issitampes, as labai noriu susitvarkyti su sia savo beda. labai
Gal Gita gali ka nors papasakoti apie geštaltpsichologijos pratimus?????????

Aušrine,nurimk ir nusiramink. Viskas bus gerai. Aš kaip tik nuo to ir pradėjau. Man viskas tiko, kas veikė raminančiai, visame kame ieškojau tik teigiamų dalykų. Esu didžiausia jautruolė kaip ir tu, tad nieko keisto kad, nusiraminimo ieškom šaldytuve. Vakarais klausau Petro minėtus pratimus. Jie padeda, tad jeigu turi laiko sau rekomenduoju išbandyti. Tada ir pasirodo pirmieji rezultatai. Tada ir sukasi viskas i kitą pusę, nutrūksta tas velnio ratas,kurį taip sunku pasukt. Man labai patiko Petro parašyti žodžiai. Būtent po persivalgymo priepuolių. Tad dar kartą cituoju jo mintis. Jokiu būdu nesmerkit savęs, nebauskit savęs už nesėkmę, nedavinėkit jokių priesaikų. Sulaužę ją dar labiau nusivilsite savimi.Papraščiausia darykite kas reikalinga, tarsi tvarkytumėt namus ar kastumėt daržą. IR daugelis kitų perliukų. Petro pastebėjimų. Aš taip ir darau. juk visko pasitaiko. ir persivalgymų ir kartais griebiu maistą. Tad su gera nuotaika mesti svorį reikia o savigrauža nieko gero. Tiesa nukrito 10 kg. Aišku tai ne pabaiga.Aušrine brangioji, viskas bus gerai. Tu tik neliūdėk. Kai pagausi save kad lieknėji, apims toks džiaugsmas, kad pagalvosi ir ko aš čia taip ilgai kankinausi.Ir kad lieknėti visai paprasta. to aš tau ir linkiu. Pradėk nuo Petro pratimų….

Labas Gita!Sveikinu su numestais 10kg.Pamenu sunkokai pradzioje ejosi,bet dziaugiuosi kad susitvarkai.Man ne taip kaip noreciau,bet nesuku sau galvos :) As vasara visada sunkiai tvardausi.Bet dziaugiuosi,kad nekenciu riebaluose plaukiojancio maisto ir saldumynu.Ir dar nezinau kokia cia mano busena(noreciau kad Petras pasakytu)Man dabar labai patinka ruosti seimai,draugams daug riebiai,skaniai,sociai ir paciai net nepaliesti to maisto-na lyg tai nemaistas butu jauciuosi.Gal as kokia egoiste pasidariau-jauciu malonuma tukindama kitus.Siaubas!Tikiuosi ne.Ir dar tikrai maistas valdo psichika!Pastebejau.1para bunu darbe.ten valgau tuo paciu laiku 3kartus grieztai isdalinta ir paskaiciuota kal. maista.Ir zinau kad jo daugiau neturiu ir alkis neateina.Po paros gryztu i sodyba ten ir prasideda nesamones.Maisto pilna,valgytojai keiciasi noriu saslyku alaus,keptos duonos ir tt.Ten pastoviai itampa,sunkus moteriai darbas(nes kuriames pamazu)Po paros gryztu i buta,nes turiu vel ruostis i darba parai.Bute maisto-NERASTA! Saldytuve pele pasikore :)Ir kazkodel smegenis zino kad valgyti nebus ir nereikalaija skrandis.Tai kaip cia dabar!

Ilona, tu pati puikiausiai nusakei savo būseną.

Tavo pasakojimas yra puikiausia iliustracija, kaip mūsų kūnas, mityba priklauso nuo gyvensenos. Kai vienos gyvenimo sąlygos, tu maitiniesi vienaip, kai kitos - kitaip. Dabar gali rinktis tavo tikslui tinkamiausią variantą.

Panašiai būna ir man. Kai privažiuoja svečių, ir mes pradedame maisto garbinimo ritualus, tarsi gerai ir skaniai pavalgyti mums dar vis būtų kažkoks išskirtinis įvykis (iš tiesų mes juk gyvename ne skurdo laikus ir kasdien valgome gerai), svoris tą pačią dieną pakyla. Tokius dalykus aš sau leidžiu tiktai kaip išimtį, kaip “išeiginę”, bet kitą dieną paprastai grįžtu prie paprastesnio maisto. O jie tegu gundo save skaniausiais padažais padažėliais, tegu pučia pilvus alumi… Aš gyvenu nebe taip.

Keisdami save, neišvengiamais keičiame šį tą daugiau. Neturėkit vilčių, kad pasikeis tikrai kūnas, o visa kita - įpročiai, skoniai, vertybės, mąstysena - pasiliks kaip buvę. Jeigu nutukimas pirmiausiai yra psichologinė problema, vadinasi, turės pasikeisti nesveika psichologija. Kas tikisi išsaugoti maisto kultą ir visą nesveiką gyvenseną, gali nė nepradėti.

Kad būtų aiškiau, palyginkim save su alkoholikais. Štai alkoholikas nori gyventi blaivus, bet neatsisakyti tokios didžiulės vertybės - alkoholio. Ar tai įmanoma?

Alkoholikas neatsisakys alkoholio tol, kol alkoholis jam bus vertybė, kol šitame nuode jis matys kažkokių “gerų” savybių. O mes nenustosime būti apsirijėliais tol, kol neįveiksime maisto kulto. Valgykim skaniai, sveikai, bet nedarykim iš maisto kažko daugiau, kažkokios šventės. Tegu maistas būna sveikatos, o ne ligos šaltinis. Ar matėt kur nors nenutukusį virėją, gaminantį kulinarijos “šedevrus”? Aš nemačiau.

Pažįstu nemažai alkoholikų, kurie metė gerti, bet po kurio laiko grįžo prie savo didžiosios vertybės. Iš tiesų tos vertybės jie niekada nė nebuvo atsisakę, jie alkoholį ir toliau laikė geru dalyku, o negėrė tiktai kentėdami, tiktai sukandę dantis. Anksčiau ar vėliau jie turėjo grįžti prie savo brangenybės. Negi žmogus kentės visą gyvenimą, negalėdamas paragauti tokio puikaus dalyko?

Aš padariau truputį kitaip. Susitaikiau su realybe - alkoholis yra nuodas, o ne vertybė, tai absoliučiai nereikalingas ir nuodingas dalykas, neturintis jokių “teigiamų pusių”. Dabar man nė už ką nebeįsiūlysit šito šūdo. O juk buvau alkoholikas.

Pradedantiesiems gali pasirodyti, kad juos gąsdinu. Iš tiesų aš raminu. Viskas keičiasi lengviau, negu gali atrodyti - svarbu nusiteikti pasikeitimams ir jiems nesipriešinti. Kažkada man būdavo labai skanu ant kiaušinienės užsiversti riebios kaimiškos grietinės, dabar man tai šlykštu. Ant kumpio tepdavau sviesto ir valgydavau be duonos - dabar nemalonu apie tai ir galvoti. Kartais užvalgau ką nors riebiau - riebalai lipa gerkle aukštyn. Kažkada gerdavau labai stiprią ir saldžią kavą, dabar kava su cukrumi man atrodo kažkokia nesąmonė. Geriu baltintą kavą, ir užtenka to cukraus, kurio yra piene. Pieną perku patį liesiausią, riebų kefyrą pakeičiau raugintomis pasukomis. Valgau kur kas daugiau daržovių…

- Man šlykštu rytą vakarą kimšti tas daržoves ir sausą mėsą! Nekaloringas maistas šlykštu! - atsimenu, kažkada protestavo viena nutukėlė.

Jeigu šlykštu - nevalgyk, būk nutukėlė. Negu kas verčia? Jeigu nenori keistis, niekas tavęs ir nepakeis.

Vieni žmonės yra atviresni permainoms, kiti bijo pačių menkiausių pasikeitimų, turi vadinamąją pokyčių fobiją. Tokia fobija - rimtas dalykas, pirmiausia teks gydyti ją. Bet jei nesate fobiški, jeigu bet kokius pasikeitimus priimate kaip ir patį gyvenimą (gyvenimas - tai juk nuolatiniai pasikeitimai), jūs pasikeisit labai nesunkiai. Svarbu tik nesipriešinti, nesilaikyti įsikandus seno dalyko, nekristi ant žemės ir nemakaluoti kojomis, jeigu nebeliko riebaus ir saldaus kremo ar padažo. Keisite pamatus - savaime pasikeis sienos ir stogas.

Beje, ar apsisprendėte?..

Labas visiems is mirties tasko pajudejau jau ir as numeciau 2 kg. skaiciuojan kalorijas per diena suvartoju 1200 1100 kiek gita suvartoji per diena butu ydomu suzinoti, nes perskaiciau visas forumo zinutes irmatau kad tau pradzia kaip ir man buvo sunki. Dar noriu viena pastebejima parasyti ,tai Petrai tu simtu procentu teisus esant psichologiniam diskomfortui zmogaus organizmas reaguoja savaip taciau as jau rasiau kad manes tai nekamuoja kai kas nors man nesiseka o ypac jei tai rimta as galiu visai nevalgyti aisku as atsigriebiu po problemu isprendimo taip matyt as jas “aplaistau” taciau pastebejau kad man svori mesti sekmingai trukdo prakeikti yprociai skrandis jau pilnas viskas gana taciau patcios mintys nesamoningai sukasi apie maista, ir tada kaip robotas atsibundu prie saldytuvo ar spinteles su jau i baliona virstanciu pilvu, negaliu fui. gita arba Patrai gal galite man atsiusti tuos “raminamus” pratimus. Labai jums aciu. Beje gita sveikinu tu tikra saunuole sunkiai bet tu yveikia visus barjerus is sulauzei visus stereotipus ir mitus apie tai jog visagale yra tik genetika, pasirodo dar ir zmogaus apsisprendimas noras gera valia taip pat kazka reiskai.

Aušrine, jeigu psicholiginis diskomfortas, taip tu rašai, tavęs nekamuoja ir dėl jo gali visai nevalgyti, tai kam tau kažkokie “raminami pratimai”? Jie tau nereikalingi ir visiškai nepadės.

Norint įveikti neurotinį rijimą, pirmiausia reikėtų suprasti, nuo ko jisai kyla. Skrandis pilnas, o mintys vis sukasi apie maistą? Vadinasi, kažkas sukelia tokias mintis. Kas? Kažkokia kita mintis ar emocija? Niekas nesukelia? Tokiu atveju su niekuo nereikia kovoti, reikia gyventi taip, kaip yra.

Man irgi norėtųsi geresnių rezultatų, kaip ir tau Ilona,bet juk vasara ir pagundų begalė. Manau su mažėjančiais kg. ne mažiau svarbu ir išugdyti įpročiai. Vakar buvau gamtoj, todėl sekėsi ne kaip. Jaučiausi kaip alkoholikė,tad jau šiandien iki pietų vandenukas,kava, arbata be cukraus, po pietų valgau įprastai. sudariau 700 kcal. O šiaip valgau nuo700 iki 1000 kalorijų. aišku kaip kada išeina.Dabar man svarbiausia už viską yra jaustis ramiai. Aušrine mano meniu jeigu įdomu.Pvz šiand. per pietus 100 gr. vištos krutinėlės 120 kcal. lėkštė salotų 200 kcal. vakare 2 virti kiaušiniai 140 kcal. 2 šaukšt. majonezo 70 kcal duonos riekutė 150 kcal. Štai toks mano meniu buvo šiand. o ryte valgau kokį vaisių . taip maždaug maitinuosi aš. tas mano meniu keičiasi bet maždaug taip.Dėl pratimų. manau kad jie niekam nekenkia. juk visi mes ieškom nusiraminimo. Kas bažnyčioj, kas jogoj,kas gamtoj . Ką gi sėkmės lieknėjantiems.Aušrine gera pradžia pusė darbo.

Sveiki, sveriu 65kg. ir noriu pasikeisti tik del Saves. Noriu sau atrodyti graziai.Noreciau kad per 2men. pasiekciau 56kg svori. Bet ar taip imanoma laikantis 1000kcl paros normos ir 1h sportuoti begiojant?

Maja, suvartotinų kalorijų kiekis kiekvienam žmogui yra skirtingas - jis priklauso nuo svorio, ūgio, amžiaus, aktyvumo ir dar kažko. Geriausia būtų internete susirasti skaičiuoklę ir sužinoti, kiek tau maždaug reikėtų suvartoti kalorijų per parą. Jeigu tą normalią normą pamažinsi, svoris kris. Padidinsi - augs. Tai labai paprasta.

Na siandien atsistojusi ant svarstykliu nudziugau, savaite laikantis sveikos mitybos numeciau 3kg :) ir ketinu toliau sveikai maitintis , kad per 2 men. numesciau 10kg. Atsiprasau kad trukdau ,taciau man smalsu suzinoti jei nutarei ,kad paros norma butu 900kcl , viena siena suvalgai maziau nei 900kcl, o kita tiek kiek reik. Svoris nepadideja?

Sveikinu, Maja, tu neblogai sieki tikslo. Bet dietos nereikėtų vadinti “sveika” mityba. Tai nėra sveika, nėra normali mityba - tai gana ekstremali priemonė numesti viršsvorį. Kai jo atsikratysi, turėsi grįžti prie normalios, tikrai sveikos mitybos.

Aš jau sakiau: jeigu suvartoji kalorijų tiek, kiek reikalinga, svoris nei didėja, nei mažėja. Jis padidės tik tada, kai viršysi normą.

Labas,
pasidalinsiu savo istorija…. Buvau storuliuke paaugle ( 158cm, 68kg,). Aišku buvau nelaiminga paauglė svajojanti apie gražų ir romantišką gyvenimą. Kai pribrendo reikalas į rankas pateko , jūsų minėta Miliauskaitės knyga apie kolorijų skaičiavimą. Ji mano gyvenimą apvertė aukštyn kojom…Tikrai… Tiek įnikau , kad per 1,5m. netekau 35kg., turint omeny, kiek svėriau tai daug, labai…. Be to amžius koks… ( nors pažystu ir penkiadešimtmečių su panašiom problemom)Ačiū Dievui ar dar kažkam išsikapsčiau….
Dabar esu trisdešimtmetė sukūrusi šeimą, turiu sūnų… Gyvenu lyg ir neblogą kokybišką gyvenimą… Ūgis nepakito, sveriu 52-55kg (amžiais svyruoja ir tie keli kg veda iš proto :)… Bet nebmoku ramiai gyvent, kažkuri mano dalis nepasveiko… Po šiai dienai nesuprantu kokia porcija skaitosi normali :) Amžinas galvojimas apie svorį, mitybą ir panašiai vargina… (Arba jau serga didžioji dalis žmonijos, gal tai normalu). Savo pasisakymu, norėjau pasakyt, kad būkit atsargūs. Pasitenkinimas savimi prieš veidrodį padaro žmogų laimingesnį be jokios abejonės, bet nusviedžia taip giliai…… Jei trukdo tik keli kilogramai, o ne grėsmė sveikatai, siūlyčiau pagalvoti.

Daug sakanti Ju istorija. Iš teksto neaišku, kiek ji taip kankinasi, neišsivaduodama iš neurotinių apsirijimų, bet akivaizdu, kad dėl visko kalta ne knyga, ne kalkuliatorius kalorijų skaičiavimui, bet kita problema. “kažkuri mano dalis nepasveiko… ” - sako Ju. Taip, sveikti turėtų daugiau - ne viena dalis.

Visai gali būti, kad Ju pakeitė savo kūną, tapo liekna, o visa kita - jos vertybės bei įpročiai liko kaip buvę. Panašiai atsitinka anoniminiams alkoholikams, kai jie meta gerti, bet ir toliau alkoholį laiko vertybe. Vertybe, kurios jie nebegali pasiekti… Jie taip ir kankinasi, norėdami gerti, bet negalėdami. Gyvenimas virsta pragaru.

Apie neurotinius apsirijimus ir įprotį raminti save maistu, apie maisto kultą esu šašęs anksčiau, nebenoriu kartotis. Ju istorija patvirtina, kad neužtenka pakeisti kūną, o visa kita palikti kaip buvę. Arba pasikeis šis tas daugiau (vertybės, įpročiai, mąstysena, visa gyvensena), arba liks begalinis noras grįžti prie seno.

Kas bijo pokyčių, tiems būna sunku. Kas jų nebijo ir nesipriešina - viskas įvyksta labai paprastai, tarsi savaime.

aprasykit kaip galima numesti svorio man lb. reikia ;*

Monika, juk aprašiau! Ką dar aprašyti?

as nezinau ka daryti mano ugis 148 o sveriu 60 man 11nors suprantu kad as jauna bet vistiek pagalvokite kaip skaudu kai is taves visi klases draugai saiposi

Gabriele,gal valgai daug nesveiko na zinai cipsai,bandeles,desrainiai,salumynai maisto?O gal seimoje visi stamboki ?Jei esate drauges su mama pasikalbek apie tai su ja.Pati kaloriju skaiciavimu neuzsiimk.Labai dar jaunute,pakenksi organizmui.Arba paprasyk kad mama paskaiciuotu tiek kiek reikia.Turi pirmiau zinoti nuo ko tunki,apsispresti ar nori liekneti visam laikui ir del saves,o ne kad,, draugai,, juokiasi.Tarpkitko draugai padeda,o ne juokiasi.Jei nuspresi susiimti,tai nusluostysi jiems nosis : )

sveiki, paskaičiau apie jus. Šaunuoliai. Man septyniolika. Radau jus į google įvedusi žodžius ‘kaip mesti svorį?’, na, tagi, matyt jau suprantate… Esu 1,61, mano svoris 55 kg, sakysite idealu? deja… Man auga pilvukas, kuris verčia jaustis nepatogiai, sunku savimi pasitikėti. Esu vegetarė, kas jums nepatinka, nevalgau riebiai, nevartoju pusgaminių, kasdien bėgioju… nežinau. Padėkit. Dėkoju

Iš kur tu ištraukei, kad man nepatinka, jog tu vegetarė? Patikėk, aš tavęs net nepažįstu. :)

Susirgtų kas nors iš artimųjų, būtų kas kita…

Deja, padėti tau niekuo negaliu. Mano metodai ir patirtis yra aprašyti, bet tau nelabai tiks. Jeigu nevalgai riebiai, patarčiau mažinti angliavandenių ir kompensuoti juos baltymais, bet tai prieštarautų tavo tikėjimui.

Et, matyt, tiesa. Na, visvien dėkoju :)
aš tik nebežinojau ką daryti. Močiutė sako, jog tai giminės bruožas ir nieko nebegalim padaryti. Bet aš trokštu įrodyt, jog viskas įmanoma. Tik kad kol kas dar nepavyko…

Giminės bruožas? :D
Aišku, tai nesąmonė! Jeigu norėsi, įrodysi.
Vegetarai ne visi nutukę - pažįstu keletą ir labai sudžiūvusių. Bet nežinau, kaip jie maitinasi.
Manau, visų nutukėlių bėda yra bendra - toks beveik nevalingas neurotinis valgymas, kai sotus žmogus vis nori kramtyti, ryti, kramtyti… Taip jis mėgina raminti save. Aptikęs šį potraukį ir įsisąmoninęs priežastį, žmogus gali mėginti jį valdyti, tarkime, vengti tokio dirgiklio, dėl kurio jam užeina noras kramtyti ir ryti. Toks dirgiklis gali būti ir nemalonus įvykis, ir erzinantis pašnekovas, ir televizorius, ir nerimas dėl ko nors… Mėgink pasižiūrėti. Mat jau pats faktas, kad ėmeisi vegetarizmo ir valgai ne pagal žmogaus prigimtį, rodo tam tikrą vidinį konfliktą, apie kurį nieko juk nežinau.

Sveiki, yra kvepavimo pratimai,kur svoris krenta ten kur nori.Galima butent tik pilvui.Yra knygu pasidomek (tiesiog as).Tai dariau pries 6metus.Tik kvepuoti reikia ismokti taisiklingai,kitaip efekto nebus.Man patiko.Kunas prisipildo deguonies,jautiesi puikiai.Gaila nebeturiu tos knygos.

Priminsiu grazaus piesinuko autoriu :) : Dainius Sukys

Taip, Saule, labai teisinga pastaba. Ačiū!

Pilnai pritariu ju. Mano ūgis 1,60m o sveriu 57kg, man 21 , tačiau turiu tokią bėdą, kad riebalai kaupiasi pilvo srityje.Buvau apsėsta minties , kad mano pilvas milžiniškas ir dėl to manp figūra neproporcinga. Ir pradėjau mesti svorį… Valgydavau liesą maistą, pagrinde vartojau tik baltymus, angliavandenių ir riebalų visai nedaug… Žodžiu dienos norma išeidavo iki 1000 kalorijų, tačiau dažniausiai apie 800… Fizinė veikla? Viena valanda sporto: bėgimas apie 20 min., šokimas apie 20 min, ir kardio pratimai + atsilenkimai… Gan dažnai vietoj šokimo darydavau pratimukus skirtus pilvui, kuriuos susiradau internete… Deja juos ne visada atlikdavau teisingai - po jų dažnai skaudėdavo nugarą, bet ne pilvo raumenis, kaip turėtų būti. Tačiau buvau apsėsta noro turėti plokščią pilvuką. Ir taip du mėnesius, kol pagaliau pramerkiau akis (tiksliau į protą atvedė artimieji ) ir ką pamačiau - svoris-taip, jis nukrito, tik daugiausiai ne nuo ten kur turėjo: nukrito nuo rankų, nuo krūtinės, kuri ir taip nebuvo didelė, nuo kojų.. Tačiau pilvo apimtis sumažėjo labai nedaug, taigi figūra tapo dar neprorporcingesnė negu prieš tai. Taip atsitiko dėl to, jog valgiau per mažai, sportavau per daug, o pratimai, skirti pilvui, ne tik kad buvo neveiksmingi, bet išlenkė pilvą dar labiau, nes jie buvo daromi neteisingai. Dabar stengiuosi maitintis normaliai, sveikai - apie 1700 kalorijų per dieną - tiek man reikia pagal mano svorį ir fizinį aktyvumą… Na o pilvuko bandau nusikratyti pamažu, darau tam skirtus pratimus ir svarbiausiai ziūriu , kad jie būtų atlikti teisingai. Tačiau tas maisto apsėdimas paliko traumą mano smegenyse - jeigu suvartoju daugiau kalorijų nei reikia, arba, neduok Dieve, per kokį balių suvartoju daugiau nei 3000 kalorijų , atrodau sau kaip nėštukė, su dvigubai ar net trigubai didesniu pilvu , nedidele krūtine ir liesom rankomis… Nors kita mano smegenų pusė suvokia, kad tos papildomos kalorijos, gautos per balių, gali tik labai labai nežymiai matytis ant mano kūno… Tačiau tai suvokti mano kitąjai pusei reikia savaitės laiko, kai vėl gryžtu į normalią mitybą ir sportą… Tačiau tą savaitė būna kaip pragaras, kai žiūri į save veidrodį ir matai kabantį vieną didelį lašinį… Taigi numetus svorio laimingesnė nepasijaučiau… Hm… o galbūt, galbūt vietoj to , kad alinau save, reikėjo tiesiog treniruoti dvasią ir mokintis labiau mylėt save, nes tikrai neprikalusiau -au storųjų klasei, tiek kad turiu didesnį pilvuką….Dabar berašydama supratau, kad gal prblema visai ne tam pilvuky… bet vėl, čia kalba tik viena mano pusė.

Sveiki, si puslapi radau paciu laiku - kai bloga nuotaika del svorio padidejimo (po gimdymo) eme virsti depresija.

Tiesa, vis nesusigaudau tame kaloriju skaiciavime, niekada neteko to daryti, nes iki siol atrodziau ir jauciausi puikiai. Neturiu jusu minimos knygos - Valgau ir liekneju (ten turbut paasikinta, kaip skaiciuoti kalorijas ir susidaryti dienos ar savaites meniu), bet visu pasisakymai mane kazkaip ikvepe. Visada valgiau kiek norejau, kada norejau ir kaip norejau. Tiesa, ilga laikotarpi stengiausi net priaugti svorio. O dabar…kad kas grazintu ta laika…
Taigi, pagrindinis klausimas kaip suskaiciuoti tas kalorijas? Kiek man ju reiktu dienai pagal ivairius kriterijus jau issiaiskinau, bet kas, kiek ir kaip ju turi vis nesugaudau. Gal kas galite patarti kur rasti kokia nors kaloriju ar dienos patiekalu lentele ar ka panasaus. Kiek “guglinu”, deja, nieko knkretaus nerandu.
Is anksto dekoju :)

Internete daugybė kalorijų lentelių. Štai kad ir ta: http://sveikata-grozis-dieta.blogspot.com/2008/10/kalorij-lentel.html

Lentelėse rašoma, kiek kcal turi 100 gr produkto. Tarkime, bulvių 100 gr turi 70 kcal. Jeigu suvalgysi 200 gr bulvių, gausi 140 kcal. Kas čia nepaprasto?

Aciu, Petrai. Kaip atskiro produkto kalorijas suskaiciuoti tai aisku, bet kaip apskaiciuoti sakykim troskintu darzoviu? Ar jas pries dedant troskinti, reikia kiekviena atskirai pasverti? Bet tad kaip nuvirimai, nukepimai ir pan. Zodziu, sunku suskaiciuoti patiekalo kalorijas. Tiesa, naktele panarsius radau ir siaip ivairiu skaiciuokliu, bet su patiekalo kaloriju skaiciavimu sudetinga, nes virto, troskinto ar kepto paiekalo kaloriju kiekis skiriasi (bent jau taip teigiama vienos skaiciuokles autoriaus). Kaip jus apskaiciuojate? Gal atrodo ir kvailoki klausimai, bet pradejus skaiciuoti kalorijas man tokie klausimai iskilo :)

Aušrine, tai visai nesunku - paprasčiausia aritmetika!
Pasveri bulves, pasveri makaronus, pasveri dar ką nors, ką dedi į cukrų. Ir viskas.
Pakui atsiranda įgūdžių ir nebereikia. Įgudęs virėjas iš akies gana tiksliai atspėja svorį. Galim a atspėti ir kalorijas, tik reiukia įgusti.
Svorio metimas - tai darbas. Ne stebuklinga tabletė, ne burtai, ne už tave viską padaranti knyga - darbas. tai toks pat darbas, kaip tvarkyti kambarius, ravėti daržą, skaldyti malkas…

:) taip taip, isitikinau savo pasunkejusiu kailiu, kad tai darbas :). Tik dabar supratau, kaip vargsta grozio aukos skaiciuodamos salotu lapu kalorijas. Kaip jau ir jus patyret, nera lengva is esmes keisti savo gyvenimo stiliu, o ypac sunku susitaikyti su tuo todel, kad niekada to daryti nereikejo. Kai nusvyra rankos, paskaitineju vel vel siuos komentarus ir is naujo pakyla upas keistis :).
Petrai, visi apsirijeliai turetume buti dekingi, kad vedate si ikvepinti blog’a. Bent jau man jis reikalingas, kaip alkoholikui anoniminiai susirinikimai.
Na ka, einu skaiciuoti pieu kaloriju :)

Aušrine, nedaryk klaidos ir neįtikinėk savęs, kad tai sunkus darbas. Aš liudiju - numesti viršsvorį yra labai lengva. Tai - paprasčiausia aritmetika, o atsiradus įgūdžių, nė tos nebereikia.

Kiek sunkiau įtvirtinti laimėjimą ir pakeisti gyvenseną. Tik tada, kai aptinki neurotinį potraukį kramtyti ir ryti (ypač - susierzinus), atsiveria akys. Po daugelio priklausomybės metų patiri, kad alkis (ne badas - alkis) yra malonus, jis kažkuo panašus į kylantį lytinį poreikį ar į kokį kitą malonumo laukimą. Dar sykį atkreipiu dėmesį: kalbu ne apie badą, bet apie alkį. Badas ir celibatas vestų į ligą (ten veda nepatenkinti biologiniai poreikiai), o alkis ir lytinis potraukis veda į malonumą. Jeigu kalbame apie alkį, jis veda į malonumą valgyti. Ne į neurotinį kimšimą prikimšto pilvo, bet į natūralų gamtos duotą malonumą pasisotinti.

Taigi jau dabar galėtumei pradėti stebėti save ir mėginti atskirti alkį nuo neurotinio noro kramtyti ir ryti. Apsirijėliai tuos dalykus painiojame, bet labai norėdami imame skirti. Aš jau pramokau.

Pasitikrinti savo vertybes esu sukūręs testą: http://petras.blogas.lt/ar-tau-tavyks-mesti-cigaretes-alkoholi-virssvori-2047.html

Siaip mano problema nera nuolatinis valgymas arba noras valgyti…o antsvoris vis kamuoja.
Jei dar siuo straipsniu ir jo komentarais susidomes moterys, kurios po gimdymo negali atsikratyti antsvorio si patirties galiu atsakyti - gali buti keleta priezasciu: trumpalaikis endokrininis sutrikimas, kuris isgydomas (jis daznai atsiranda nestumo metu ir kuri laika vargina po gimdymo), taip pat labai kenkia ir neteisingas rezimas. Mano atveju blogai yra tai, kad as iki pietu praktiskai nevalgydavau ir pagrindinis maitinimasis budavo apie 16 val. Internetineje skaiciuokleje (http://www.megaukismaistu.lt/index.php/maitinimosi-savikontroles-dienynas?n=4) paskaiciavau savo raciono kalorijas ir pasirodo, kad ju gerokai permazai, bet blogybe ta, kad tos kalorijos suvalgomos pries miega ir kaupiamos rytiniam badui.
Taigi, kaip rodo mano patirtis, antsvoris gali kamuoti ne tik apsirijelius, bet ir tuos, kurie nesugeba teisingai matintis, del to issibalansuoja endokrinine sistema ir ja sureguliuoti nera lengva.
Pasirodo, man sunku priprasti valgyti iki pietu ir dar tokie nemazi kiekiai maisto gaunasi. Jau penkais dienas delioju savo raciona pagal dietologu rekomendacijas (skaiciuoju ne tik kalorijas, bet ir riebalus, baltimus, angliavandenius) ir sunkiausia yra tiek daug ir daznai valgyti sveika maista. Bet per ta laika jau nukrito 1,3 kg VALGANT DAUGIAU.
Tad visiems isijungusiems i si reikala linkiu siek tiek pasistengti ir pakeitus blogus iprocius megautis pilnaverciu gyvenimu :)

Nei Aušrinė, nei kiti neurotiški apsirijėliai neįveiks savo bėdos, kol nenugalės neurotinio savo neigimo ir nepripažins, kad jie - paprasčiausi apsirijėliai. Kažkada ir aš fantazavau labai panašiai (endokrininė sitema, lėtesnė apykaita, genai ir t.t. ir pan. ir nepan.), bet kažkaip atreipiau dėmesį į Osvencimo kalinius. Kodėl tėn visiems ekndokrininė sistema veikė užtikrintai? Kodėl ten niekam nesukliudė genai ir nebuvo nė vieno nutukusio? :)

Būtų gerai, kad dar nepradėję sveikti apsirijėliai neklaidintų savęs bei kitų ir neskleistų čia savo stereotipinių pasiteisinimų. Kas nori sveikti, tegu mokosi iš tų, kurie jau turi patirties ir yra šiek tiek pažengę, o kas nori ryti kaip riję, tegu eina į dručių forumus, ten plepa apie endokriniją, kvailina vieni kitus ir džiaugiasi savo nutukimu. O tiems, kas nori sveikti, priminsiu banalią tiesą: sandėliuke lašinių daugėja tik tada, kai jų ten įneši daugiau, nei išneši. Taip - ir su pinigais, ir su kitais materialiais dalykais. Stebuklų nebūna. Jeigu apsirijėliui atrodo, kad jis valgo tik “leistiną normą”, o tunka dėl kažkokios “endokrinijos”, vadinasi, jo endokrinijai norma per didelė, o jis ryja per daug. Kam sukyla noras neigti šią abėcėlę, tegu prisimena Osvencimo kalinius.

Beje, labai panašiai yra ir alkoholiokams, ir narkomanams, ir rūkoriams. Kol alkololikas nepripažins, kad jis alkoholikas, tol jis nepakils - tik klimps gilyn. Kodėl turėtų būti kitaip narkomanui, rūkoriui, apsirijėliui ir bet kokios kitos prijklausomybė užvaldytam žmogui?

Na, jus manes nepazistate, todel negalite teigti… (neurotiniai plepalai išbraukti. Aš galiu teigti tai, ką žinau, o Aušrinė gali pradėti savo tinklalpį ir ten mokyti kitus savo teorijų. Aš jai netrukdysiu. Šis puslapis nėra skirtas diskusijoms su alkoholikais, apsirijėliais, narkomanais ir kitais ligoniais - tam neturiu jokio noro. - P.D.)

O kaip čia pasakojama, tai nėra labai paprasta: http://kaip-numesti-svorio.lt/ :(

Na, labai norint galima susirasti ir dar sunkesnių būdų. Jeigu netinka paprastas, ieškok kokio fantastinio ir nepaprasto. Aš numečiau savąjį labai lengvai ir paprastai, jau pusantrų metų esu normalaus svorio, o tu norėdama gali likti liūliuojantis lašinių kalnas. Tai - jau ne mano, tai - tavo vienos problema. :)

Visiems apsirijėliams turiu labai rimtą patarimą: ne kibkite į atlapus tiems, kurie jau numetė viršsvorį, bet pirmiau apsispręskite, ar patys norėtumėte ką nors pakeisti. Tai - jūsų ir tik jūsų valia. Aš nesu psichiatras ir nesiruošiu įveikinėti jūsų neurotinį neigimą ar kokį kitą gynybinį pasipriešinimą. Supraskite: aš visisiškai neatsakingas už jus, neimu iš jūsų jokių pinigų, nesu netgi jūsų tėtis ar mama, kad įkalbinėčiau gydytis.

Jeigu apsisprendėte gydytis, galite naudotis ir mano ptirtimi. Į sveikatą! Galit ieškoti ir savo kelių. Kai bus patirties - papasakosit. Bet - tik tada, kai turėsite apie ką pasakoti. :)

Labai įdomus dalykas. Pasirodo, mūsų alkio arbo sotumo jausmas labai priklauso ir nuo… lėkštės dydžio! http://ekologija.blogas.lt/bwansinkas-kaip-priversti-vaikus-valgyti-morkas-interviu-16792.html?utm_source=feedburner&utm_medium=email&utm_campaign=Feed%3A+Ekonaujienos+%28Ekonaujienos%29

Ne visi turi ir gali turėti tokią geležinę valią kaip Petras. Aš pvz.turiu valios kažkuriam laikui, du kart tokiu būdu nemečiau po 17 kg, bet ir vėl jie grįžta, ir nieko negaliu padaryt. Dabar va netyčia užėjau šį straipsniuką ir atsiminiau kaip skaičiavau, rašiau, bet vos tik grįžau prie senos mitybos, kilogramai grįžo su kaupu, reiškia aš silpna, reiškia kad negaliu pakeist savo gyvenimo būdo. Esu maisto vergė. Kai pagalvoju, tai daug veiksnių įtakoja ryžtui, norui. Kai aplanko gyvenime nusivylimai, maistas būna geriausias draugas save dar labiau nubausti :D

Man atrodo, kad Birma esi toli nužengusi. Spręsdamas apie tave iš to, ką čia parašei, aš jokių būdu nepasakyčiau, kad tu esi vergė. Vien dėl to, kad supranti savo brobelmą, o būtent - aiškiai matai, kad valgai ne iš alkio, bet norėdama nusiraminti, be to, jau supranti, kad numesti svorį yra tik pradžia darbo, kad užduotis yra daugiau nenutukti, o ne periodiškai vis numetinėti viršsvorį. Tai labai daug. Esu nemažai bendravęs su likimo broliais nutukėliais ir turiu apgailestaudamas pasakyti, kad daugelis nesuvokia problemos esmės - jie tiki, kad yra amžinai “alkani” (neskiria tikro alkio nuo neurotinio poreikio ryti ir tokiu būdu nusiraminti), svaičioja apie savo “lėtesnę medžiagų apykaitą” ir kalba kitokias nesąmones. Jiems labai toli iki pasveikimo.

Žmogus tik tada gali išspręsti broblemą, kada ją aiškiai suvokia. O tu suvoki.

Suvokus problemą, svarbu pasirinkti tinkamą taktiką. Jeigu supranti, kad valgai nusiraminimui, tai gal ieškoti kitų nusiraminimo būdų? Gal ieškoti būdų, kaip nesusierzinti ir nesusikelti nerimo? Gal tave suerzina kokie draugai, kokios nors situacijos arba, tarkime, televizorius? Ar negalėtum išvengti šitų dirgiklių? O jei sunku išlaikyti kalorijų normą, tai gal padėtų kokie valgymo ritualai nustatytu laiku, gal reikėtų valgyti daugiau, bet nekaloringo maisto?..

Labai svarbu neįtikinėti savęs, kad esi “silpna”, “bevalė” ir panašiai. Jeigu tuos dalykus kalsi sau į galvą - pradėsi tikėti pati ir pasmerksi save nesėkmei. Štai aš esu toks pat “bevalis” ir “silpnas”, bet jau seniai mečiau religijos peršamus prietaruis pravardžiuoti save, niekinti ir žeminti. Nekenkdamas sau žmogus gali kur kas daugiau. Patikėk, kalbos apie “silpną” ir “stiprią” valią yra viso labo prietarai ir nieko daugiau. Užtat problemos suvokimas (sąmoningumas), motyvacija keistis ir tinkama metodika yra labai stiprūs dalykai. Ir tikėjimas savo jėgomis, žinoma, savęs drąsinimas, savęs stiprinimas. Man atrodo, tau betrūksta geros metodikos, turėtumei dar save nuolatos padrąsinti, ir viskas eitų kaip per sviestą.

Skaitydama Jūsų laišką, man pati įsipiršo mintis, aš jos nekviečiau… O ji buvo tokia… Kaip būtų super turėti šalia tokį vyrą kaip Jūs, aš jau net galiu matyti savo kilimą… Jūs nieko nepagalvokit :D Aš nesiperšu, tikrai ne, xi xi xi :D Bet Jūsų motyvacija, palaikymas, pastūmėjimas, dalyvavimas kartu petys į petį, čia labai didelė varomoji jėga… Taip savyje pamasčiau, kad kaip būtų tvirčiau ir koks dvasinis pakylėjimas, jei šalia būtų tokia jėga, ant kiek tai būtų paprasčiau viską įveikti, bet deja… dažniau kad būna atvirkščiai… Jei vienas nori siekti, tai kitas ne tai kad nepadeda to daryt, o dar labiau traukia atgal ar net dar blogiau, traukia į liūną… Palaikymas ir supratimas svarbiausia, o jei dar bendras darbas tai tada iš vis super :D

Na štai, turiu kandidatę į slaptas meiles. :)

Šnekant visai rimtai, Birma pastenbėjo labai didelę problemą, su kuria susiduria ne tik apsirijėliai: norėdamas keisti savo gyvenseną ir vaduotis iš kokios nors nelaimės, tarkime, alkoholizmo ar apsirijimo, žmogus susiduria su įnirtingu aplinkos pasiriešinimu. Kada mečiau rūkyti, mane labai stipriai atakavo ir tie, kurie niekada nerūkė. Kodėl? Manyčiau, būna daug priežasčių, bet kalčiausia tikriausiai yra pokyčių baimė. Žmonės pripranta pie savo aplinkos, nenori jos pokyčių, o aš irgi esu jų aplinkos dalis. Mano pasikeitimai gali juos paprasčiausiai gąsdinti.

Visgi nereikėtų pervertinti išorinių kliūčių. Jos nesunkiai įveikiamos. Svarbu suvokti, kad aplinkiniai, kurie priešinasi tavo sveikimui, elgiasi priešiškai, kad jie yra tavo priešai, kuriems jokiu būdu negali nusleisti. Tavo paties apsisprendimas yra daug svarbiau už pašaliknių kenkimą.

Kodėl aš palaikau metančius gerti, rūkyti ar besivaduojančius iš viršsvorio? Manau, taip būna visada, kai žmgus pirmas pereina užšalusią upę. Perėjęs jis paprastai ima kviesti kitus ir drąsinti: nebijokite, ledas iš tiesų tvirtas, aš jau išbandžiau!

Jūs net labai teisus, ką tik mane darbe aplankė analogiška situacija, be visų blogybių aš dar ir rūkau. Tai va, kelis kart su kolegėmis atsisakiau eiti parūkyt, ir susilaukiau replikos, kad aš visai po naujų sugedau, visai nenustebčiau, jei mesčiau rūkyt, būčiau net atstumtoji kolegių rate…

Na, dėl to nebūsi nei pasmerkta, nei atstumta - gali nesukti galvos. Rūkoriai paprastai labai greitai susitaiko, kad vienas iš jų metė rūkyti, svarbu kelias dienas ar savaites nepasiduoti jų provokacijoms. Užtat mesti gerti yra kur kas didesnis akibrokštas alkoholikų visuomenei, tai turi kur kas rimtesnių pasekmių žmogaus gyvensenai ir santykiams su aplinkiniais. Nors sakoma, kad visuomenė “gelbsti” alkoholikus, bet iš tiesų yra atvirkščiai. Alkoholizmas - socialinis užkratas, vusomenė jokiu būdu nenori, kad bent vienas narys atskiltų.

galiu pasakti kad ce tikra teisybe puikus straipsnis as po dukrytes gimimo priaugau 50 kg ….vis maneu kad svoris pats nukris kad medziagu apykaita ce kalta o jau praejo 2 metai ir nieko bet pries dvi savaites pati nusprendzeu kad viskas uztenka as pati uzsiauginau ta virssvori pati ir turiu ji tvarkyti..tai kolkas einasi gana gerai kolkas nesisveriu manau tai padaryti po menesio laiko bet rezultatus jau matau neblogus valgau 2 kartus dienoje tai dazneusei kepta be riebalu mesa (ant groteli) arba virta ir salotu lapus agurka paprika ir geriu labai daug zalios arbatos be cukraus…tikiuosi pakeisti savo mityba visam gyvenimui beje mano svori 110 o ugis 174 noreceu bent per metus netekti bent 30 kg

Sveikinu, zaliaake! Vis dėlto pasisverk.:)
Iš tiesų tai labai rimta. Kada sveriesi kiekvieną dieną ir kiekvieną dieną matai rezultatą, visai kita motyvacija dirbti. Labai geras dalykas kiekvieną dieną užsirašyti svorį. Tai ir drausmina, ir kelia ūpą.
Jeigu užteks ryžto ir pakeisi maisto struktūra bei mitybos įpročius, 30 kg numesi ne per metus, bet gerokai anksčiau. Per dieną labai nesunku (be jokio badavimo, žinoma) numesto po 200 - 300 gramų. Pati paskaičiuok, kiek galima numesti per metus. Per metus gali virsti balerina.
To ir linkiu - parodyti pavyzdį balerinoms. :)

Laba diena, labai jumis zaviuosi, kokie visgi jus saunuoliai. O as per du metus negaliu kazkokiu 6-7 kg numesti, neturiu jokios valios. Visa ryta skaitineju jusu pasisakymus ir negaliu atsistebeti kokiu yra stipriu zmoniu. Tiesa, niekur nerandu Mieliauskienes knygos “Valgau ir liekneju”, gal kas zinot kur galima butu ja isigyti? As kaip as, jau sakiau man reiktu numesti kokius 6-7 kg, kadangi sveriu 65 kg, mano ugis 1.68 m. Vyras is manes juokiasi, sko kaip tu atrodysi? o as manau, kad normaliai, nes visa gyvenima nuo mokyklos laiku tiek sveriau, tiesiog kazkaip nejuciom priaugau 10 kg. Pries pusmeti atsikraciau 4 kg ir viskas STOP, negaliu niekaip atsikratyti, nes vakarais vis padauginu. Teisybe, kaip sako Petras, koloriju skaiciavimas tikrai veikia, nors as to niekad nedariau. Taciau jau 1 metai laiko sveriuosi kikeviena ryta ir galiu pasakyti taip, kad jeigu per diena padaugini maisto, ero rezultato ryte nelauk, jeigu per diena maitiniesi normaliai, t.y. nepersivalgai arba valai maziau koloringa maista, ryte ziurek keliu simtu grazu ir nera. Vyras labai nori atsikratyti virssvorio, jo ugis 1,90 m, sveria 110 kg. Gal kas galetit siek tiek padeti? Norim pradeti skaiciuoti kolorijas irgi iki vasaros tapti neatpazystamais :). Kokios koloriju normos per diena turetumeme laikytis, kad svors kristu? Ar reikia rekomenduojama koloriju norinti drastiskai mazinti pusiau, kad svoris tikrai kristu? ar uztenka sumazinti vos keliais simtais koloriju per diena? Ir gal kas zinot kur galima butu isigyti Mieliauskienes knyga?

Skubedama pridariau klaidu ir neperskaiciau, labai atsiprasau :)

Egle, kaip tau galėčiau padėti, jeigu tu nieko, viškai nieko NEDARAI, tik kalbi apie kažkokią “valią” (velniai žino, kas tai yra) ir ieškai stebuklingos knygos? Knyga už tave nesuskaičiuos kalorijų ir nesunormuos maisto. Jeigu neskaldai malkų, knyga apie malkų skaldymą nepadės. Tas pats - su svorio metimu. Jeigu jo nemeti, knyga už tave nenumes. Nepadės jokie burtai, maldos, meditacija, švenčiausioji komunija, jokios knygos - net Mieliauskienės biblija.

Beje, toje Mieliauskienės knygoje jokių stebuklų nerasi, ten nėra jokios magijos - metodika ta pati, kuria naudojuosi aš ir kiti sveikstantys apsirijėliai. Aš tik pridėjau keletą psichologinių pastebėjimų - apsrijėliai valgo ne tada, kai būna išalkę, jie net nežino, kas yra alkis, nes niekada neleidžia sau išalkti. Valgo jie dažniausiai norėdami nusiraminti (kaip rūkorius užsirūkydamas ar alkoholikas išgerdamas bokalą alaus). Todėl labai svarbu atrasti susierzinimo (streso) priežastį (tai gali būti ir televizorius - jis labai stiprus dirgiklis), šalinti ją ir ieškoti kitų, sveikų nusiraminimo būdų. Be to, labai svarbu išmokti atpažinti alkį, pajusti tą malonų pojūtį, kada nori valgyti, ir valgyti tik tada, kai malonu, o ne dėl neurotinių reakcijų.

Ką besakytum, vis tiek reikia dirbti, o ne rūpintis ir liūdėti.

Sveiki, sako, kad geriausiai svertis kiekvieną dieną. Gal ir taip. Bet nežinau kodėl tos svarstyklės kartais rodo ne tai ką nori matyti..:) Štai pavyzdžiui: skaičiuoju kalorijas, pasisveriu vieną dieną - rodo keliais šimtais gramų mažiau. Valio. Pasisveriu kitą dieną jau rodo daugiau, tarytum būčiau suvartojus daugiau nei galiu. Kame čia reikalas? Toks nervas suima, kad nesinori kiekvieną dieną svertis. Geriau po savaitės. O gal čia mano svarstyklės kvailioja? Kokias Jūs turite įsigiję?. Gal rekomenduotumėt? :)

Tai, Inga, jeigu rezultatas blogas, tada kaltas prietaisas. O kas daugiau? :)

Dekui uz atsakyma. Knygos ieskau ne todel, kad ji uz mane viska padarys, tiesiog tikiuosi ten rasti kazkokiu konkreciu patarimu kaip suskaiciuoti tas nelemtas kolorijas. Siandien su vyru prisedom susidarineti savaites maisto valgiarascio, pamaniau, kad taip bus paprasciau, kadangi reikia savo gaminto maisto ir i darba isideti ir zinoti ka valgai, koki kieki ir kiek koloriju tas maistelis turi. Ir viskas ne is vietos :), niekaip nesugebam susivokti koks to maisto kiekis turi buti, ir kiek jame koloriju. Kazkoks absurdas, suaugusi moteris, o nepagaunu tos sistemos :).
O aplamai as kartais pagalvoju, kad mes namuose vakarais prie teliko valgom is iprocio ir is neturejimo kas veikti, o ne del susidirginimo ar susierzinimo. Kadangi taip iprasta, ziuri TV ir kazka skanaus kramsnoji. Bjaurus iprotis kai pagalvoji ir manau vien jo atsikracius viskas butu zymiai paprasciau, gal ir koloriju nereiktu skaiciuoti

Egle, kalorijų skaičiavimas - tai aritmetika. Mieliauskienė savo knygoje nemoko nei daugybos, ne sudėties.

Bet gal tu tikrai nevark? Velniams tos prakeiktos kalorijos? Gal svoris nukris, kaip tu sakai, ir taip? :D

sveiki visi , labai idomiai perskaiciau jusu straipsnius, as va jau savaite ir sedziu ant dietos … gal galit kas papasakot kokiu zinot produktu kurie padeda liekneti zinau apie greipfrukta bet jis man ziauriai neskanus….

Ramune, nėra jokių stebuklingų produktų, jokių stebullingų žolelių ir sakramentų, kurie už tave numestų viršsvorį. Geriau tą visą magiją mesti ir galvos. Aišku, galima valgyti daugiau pektinų tyrinčiųs vaisius (pavyzdžiui, obuolius), naudoti sėmenų aliejaus ir valgomos druskos mišinį, kuris paleistų vidurius, bet juk negyvensi paleistais viduriais. Yra vienas vienintelis būdas atsikratyti taukų - jis atvirkščias tukimui. Būti sveikas gali tik sveikai valgydamas ir sveikai gyvendamas. Dirbant tokį svarbų darbą, labai svarbu sukoncentruoti visą dėmesį ir nesiblaškyti niekur kitur, neieškoti jokių galimybių išsisukti nuo jo.

Kaip matau temos autorius pilnas… (Išvalyta. Ši svetainė nėra skirta autorių svarstymui. - P.D.)

laikausi jau savaite ir numeciau virs triju kilogramu, labai sunku ypac pirmom dienom , ir sunku kai reik seimai daryti valgyt o taip atrodo viskas skaniai, bet daugiau kantrybes ir numesim tiek kiek norim:)

Taip, Ramune, įsivaizduoju, kaip turi būti sunku daryti maistą kitam, o pačiam nesmaližiauti. Reikėtų kokiu nors būdu atsiriboti nuo daromo maisto (nesuvokti jo kaip taikinio), bet neturiu tokios patirties - aš juk nesu šeimininkė. :)

Viena pažįstama ir labai gera šeimininkė, sėkmingai numetusi užsibrėžtus kilogramus, man pasakojo, kad ji sau darydavusi valgį atskirai, o dėl kitiems daromo laikėsi nuostatos “ne man”. Aš panašiai elgiuosi su vynu. Darau obuolių vyną, bet jį suvokiu ne kaip gėrimą, o kaip tokį skystį, kuris yra mano namuose ir kurį gers kažkas kitas, bet ne aš. Man niekada neužėjo noras jo išgerti, nes iš tiesų turiu labai stiprų norą būti blaivus ir sveiko proto. Gal kažkas panašaus padėtų ir lieknėjančioms šeimininkėms? O gal kas turi daugiau tokios patirties? Problema tikrai įdomi ir svarbi.

aciu uz patarima, bet manes savaitgali laukia baliukas jauciu reiks nusidet truputi:)na bet viena diena gal nieko tokio?

Taip, Ramune, nieko tokio. Vieną dieną savaitėje nusidėti yra netgi gerai. Kai mečiau svorį, buvau nusistatęs vieną “išeiginę”, kai atleisdavau save nuo dietos. Nauja griežta tvarka, kurią sau nusistatai, iš pradžių vargina. Tai vis dėlto stresas. Ta viena “išeiginė” atpalaiduoja psichologinę įtampą, o lieknėjimui nepakenkia. Per “išeiginę” mano svoris nepakildavo, jis tik nustodavo tą dieną mažėjęs.

Čia labai svarbus vienas momentas. “Išeiginė” turi būti griežtai suplanuotos gyvensenos dalis, o ne impulsyvus apsirijimas. Tai ne tas pats, kas vakare sėdint prie televizoriaus pasakyti vyrui: “Ai, gal šiandien atsinešam čipsų?..” Sėsti prie televizoriaus ir pradėti nevalingai kramtyti būtų grįžimas į ankstesnę nesąmoningą gyvenseną.

mmmmmm cipsai:)

labas, tikrai nuostabus straipsnis:) noreciau ir as pabandyti, bet niekaip nesuprantu kaloriju skaiciavimo, gal kas norit pagelbeti?

Kalorijų skaičiavimas yra paprasčiausia aritmetika. Ant maisto produktų pakuočių paprastai būna kalorijų kiekis 100 gr produkto. Gamindamas maistą, sveri tą produktą ir skaičiuoji, kiek jis turi kalorijų. Jeigu produktas neturi užrašo apie kaloringumą (tarkim, daržovės), reikia ieškoti internete - jame pilna kalorijų lentelių.

o kokia duona galima valgyti?nusipirkau septyniu grudu ar galima tokia valgyt laikantis dietos?

Galima, Ramune, valgyti ir septynių, ir aštuonių, ir dvidešimt devynių grūdų duoną. Ir mėsą, ir žuvį, ir lašinius… O kodėl negalėtumei, jeigu skaičiuoji kalorijas ir neviršiji nusistatyto jų kiekio?

na kiek girdejau baltos duonos negalima

Sveriu 115 ugis 190 internete radau kad mano dienos norma yra 3200kcal per diena ir 2200kcal butinu organizmo veiklai, ir tipo valgant 2200 organizmas degins lasinius, o cia visi kalba apie ~1000kcal, tai kiek man valgyt? :D

Nekvailiok, Ramune. Žiūrėk rimtai į rimtą dalyką arba nevargink savęs.

Stors, tavo ūgis nemažas, gal tau ir reikia 2200 kcal. O kur problema? Laikaisi 2200 kcal, o svoris nekrenta? Na, tada mažink.

Geras, per 3 dienas numeciau kilograma kazkur valgau ryzius darzoves ir truputi vistienos krutineliu vakare gaunasi ~1700kcal per diena

Puiku, Stors. Jeigu svoris krenta taip sparčiai, kalorijų kiekio gali ir nemažinti. Aš irgi mečiau po 300 gr vidutiniškai ir nejaučiau jokio silpnumo. Sakyčiau, optimalus tempas.

Kalorijų skaičiavimo rezultatas [IMG]http://i744.photobucket.com/albums/xx82/sciroccio/Desktop.jpg[/IMG]

labas petrai.tai va jau penkias dienas maitinuosi skaiciuodama kalorijas,nejauciu kad svoris kristu,nors jauciuosi gerai,lengvai,aisku ir alkana.dienai skaiciuoju iki 1100kcal.gal per daug?ar iskart su lig diena krenta svoris kai pradedi,ar turi kaskiek laiko praeiti?

Suvartoji tik 1100 kalorijų, ir svoris nekrenta? Keista… Tai gal tu labai smulkutė ir visai nejudi? Ir man, ir kitiems, su kuriais esu bendravęs, svoris pradeda kristi tą pačią dieną, kai suvalgai mažiau, negu sudegini. Tai - paprasčiausia fizika. 1100 kalorijų vidutinio sudėjimo žmogui būtų visai nedaug… Sakau, gal padarai aritmetikos klaidą beskaičiuodama? Pasitikrink. O jei klaidos nėra, turi mažinti kalorijų kiekį. Arba atsisakyti minties sulieknėti.

smulki tikrai nesu.gal tikiuosi greitu rezultatu,o penkios dienos tai labai mazai.didelis aciu kad atrasei.

Penkios dienos yra labai daug. Per tiek laiko galėjo nukristi pusantro kilogramo. Kažkas čia ne taip.

Kažkur esu skaičiusi, kad pakeitus mitybą kažkurį laiką (gal apie dvi savaites) svoris gali stovėti vietoje. Tik vėliau pradeda kristi.

Inga, ar tai nebuvo kas nors iš religinės literatūros? Žmogus nustojo valgyti, o svoris laikėsi iš Šventosios Dvasios… :D

Norint imtis esminių permainų, pirmiausia reikia gerai perprasti metodiką, patį jos mechanizmą. Daryti kažką ir netikėti, kad tai teisinga, nėra labai protinga. Jeigu žmogus neįstengia suvokti elementarios aritmetikos (malkinėje malkų daugėja tada, kai prineši daugiau, nei sukūreni, o mažėja tada, kai daugiau sudegini, nei prineši), apie sudėtingesnius dalykus kalbėti neverta.

Gali būti, pradėjęs laikytis dietos, žmogus dar nemoka skaičiuoti kalorijų, apgaudinėja pats save, ir svoris nekrenta. Bet nuo tos pačios dienos, kai žmogus ima eikvoti organizmo rezervus, tie rezervai ima mažėti.

Na ne, religinės literatūros aš neskaitau :).
Skaičiuoju kcal ir per savaite numetu 1,5 kg. Kitą savaitę nebeskaičiuoju ir + 1,5 kg atgal sugrižta. Tai reiškia, kad kai numesiu 10 kg. ir vos pradėsiu vėl daugiau valgyti tie 10 kg. sugriš atgal.. ir ko gero dar ir draugų atsives :(.
Išvada: Norint būti lieknam, reikia pastoviai skaičiuoti kcal.. . ?

krenta tikrai krenta svoris.nebeturiu jau 2kg.sunku net patiket.isigijau elektronines svarstykles,o ten grama i grama rodo.labai dziaugiuosi.

Monika, sveikinu!..

Ingą irgi galiu nuraminti: kalorijų skaičiavimas yra tik priemonė naujiems įgūdžiams išsiugdyti. Kai atsiranda nauji įgūdžiai ir susiformuoja nauji valgymo įpročiai, aritmetika pasidaro nebereikalinga. Aš jau seniai padėjau į šalį kalkuliatorių - normalią, sveiką porciją labai nesunkiai nustatau iš akies. Man atrodo, per ilgą laiką susitraukia ir skrandis. Bet, jei numetusi svorį grįši prie senų apsirijimo įpročių, viršsvoris labai greitai sugrįš. Apie tai esu rašęs čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/vieneri-metai-normalaus-svorio

Ilgainiui atsiranda gebėjimas skirti alkį ir neurotinį polinkį kramtyti ką nors, ryti. Tai nėra tas pats! Apie tai - čia: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/susigr%C4%85%C5%BEinkime-alk%C4%AF

Vaistinėje:
- Gal turite “Antinutukino”?
- Ne.
- O “Celiulitišnykino”?
- Ne.
- Tai gal “Svorispatsnukritano”?..
- Ponia, jums reikalingas “Mažiaurijinas”, “Daugiausubinpajudanas” ir “Pošaldytuvanelandžiojatas”.

GERAS JUOKELIS.SVEIKI CIA AS.DAR 3KG DINGO,TAI VA ISVIS 5KG.LABAI GERAI JAUCIUOSI IR SAVIM DZIAUGIUOSI.

Sveikinu, Monika! Kilogramas po kilogramo, ir nebeliks naštos. O paskui, žiūrėk, pasikeis ir mitybos įpročiai… Tada būsi sveika.
Labai gerai, kad turi motyvaciją, kad kasdien matai rezultatą. Vieną dieną per savaitę gali atsipūsti nuo dietos ir ramia sąžine pasmaguriauti - nieko blogo tikrai neatsitiks. Atsipūtus darbas vėl kaip iš pypkės!

Monika, kiek surenki kcal?

NUO 1000 IKI 1100KCAL,NORS SALOTOS IR ATSIBODO,BET KAS RYTA SAVE MATANT KITOKIA,JOS DAROSI TIK SKANESNES.PIRMOS KETURIOS DIENOS BUVO BAISIOS,O DABAR JAU GERAI.

O kodėl tik salotos?:) Pvz.: Galima būtų ir pusantro šokolado suvalgyti.. ir tai būtų dienos norma. Kažin ar kristų kg.? Mėgstu šokoladą.. niam, niam.. .
Artėja pavasaris, reikia keistis…, kad nieks nepažintų :).

Čia buvo toks Monikos komentaras, kurį netyčia ištryniau:

“tai zinoma kad ne tik salotos.pvz.as labai megstu grybus,jie turi mazai kcal.bulves,raugintas agurkas,daug ir skanu.zinok ir nuo sokolado krenta svoris,svarbu nevirsiti kcal.”

Labai atsiprašau.

O kiek kartų į dieną valgot Monika? 5,1,2 :)? Ir ar tam tikru metu?

tris kartus,pusryciai ir vakariene nu taip kukliai,o pietus jau sotesni gaunasi.as kiekviena vakara rasausi meniu kitai dienai.taiva ryte pasikabini ant saldytuvo ir zinai ka valgyti.kiek isbandziau patiekalu,tai geriausiai sriuba virti,gaunasi kiekis didesnis.pusryciai 10val.pietai 14val.vakariene 19val.stengiuos tuo paciu laiku.o tu daug nori numesti svorio?

Et.. noriu numesti daaaug 20 kg.
Šiandienos valgis - 2 cepelinai. Manau, kad tai ir viskas šiai dienai :(, nebent vakarop sudžiūvusios duonos maža žiauberė :( :).

man tai dar bent 30 kg.reiktu numesti.bet as net neisivaizduoju,jeigu man pavyks,tai as busiu pats laimingiausias zmogus pasaulyje,kazkas nerealaus vyksta.ir esu labai dekinga straipsnio autoriui,turbut ir dabar tebebuciau rijus,ir saves gaileciausi.sunku,bet imanoma.

O dar prašau pasakykit kokias svarstykles turite? Mano el. svarstykles kažkokias nesamones rodo. Galvoju pirkti OMRON bf 508. Noriu tikslių svarstyklių. Kas galėtų patart?

as turiu camry elektronines,tai lyg nieko.o maistui tai nera pavadinimo,paprastos tokios.

Jeigu svarstyklės rodo nesąmones, gali kaltos būti visai ne svarstyklės. Prietaisai nežiūri šeimininko lūkesčių ir kartais parodo labai nemalonią tiesą. Ypač - kelio pradžioje, kai dar nėra įgūdžių nei patirties, kada paprasčiausiai atrodo, kad valgei šitiek mažai, ir svarstyklės turėtų būti ne tokios žiaurios.
Ateina laikas, išsiugdo įgūdžiai, dienos normą nusistatai iš akies. Iš akies gali pasakyti, kiek sversi šį rytą (daugiau ar mažiau?), o svarstyklės jau niekada “nebekvailioja”.

TAI VA,SENDIEN YRA LYGIAI MENUO KAI MAITINUOSI SKAICIUODAMA KCAL.NUMECIAU 9KG.GALVOJU KAD LABAI GERAI.TUREJAU VIENA APSIVALGYMA,BUVO GAN BLOGAI,LABAI GAILA TOS DIENOS.JAU SAKIAU MENESIO PROGA KEPSIU VISTOS KULSIS,NU VALGYSIU,BET TIKRAI TAIP NEDARYSIU.SENDIEN BUS DARZOVIU DIENA.TIKIUOSI KAD IR TOLIAU MAN TAIP KRIS SVORIS.DAR KARTA DIDELIS ACIU.

Šaunuolė, Monika, smagu girdėt. Pavasarį pasitiksi graži :). O aš pradėjau skaičiuot nuo savaitės pradžios, bet vakar jau viską “susiskaičiavusi” dadėjau dėžę ledų :(. Šiandien ryte +0,5 gr. Tai va. Nereikia savęs apgaudinėt.. akivaizdu.
O Jūs ponas Petrai esat teisus, vis tik svarstyklės šiaipsau nekvailioja.. :).

LABAS INGA.ATEIS LAIKAS IR TU NUMESI SVORI,TIK ATEINA TAS LAIKAS VIENIEM ANKSCIAU KITIEM VELIAU.MAN TAS LAIKAS ATEJO DABAR,TURIU KEISTIS.ESU 29METU,TURIU DVI DUKRYTES,SVERIAU 121KG.VYRAS JAU NEBETAIP ZIUREJO,SVEIKATA SLUBUOT PRADEJO.BAISU,GYVENIMAS GRIUVA.TAI VA NETYCIA SIS STRAIPSNIS,AHA GALIMA KASKA PADARYTI.TAI VA,O KIEK AS TAIP ILGAI NEZINAU.KAI NORIU VALGYTI SKAITAU SI STRAIPSNI,MOKESIU TUOJAU ATMINTINAI,BET TAI PADEDA.JEI SIANDIEN TAU NEPAVYKO,BANDYK RYTOJ,JUK IR TU GALI.PAVASARI BUTUMEM ABI GRAZIOS.NEREIKIA NUKABINTI NOSIES.

Pirmas žingsnis į svorio numetimą turėtų būti senų įpročių keitimas naujais. Kalbu apie mitybos įpročius. Juk papilnėjame ne per dieną ar dvi.

Pirmas žingsnis - pakeisti įpročius… :) Viens du, ir žengei pirmą žingsnį! Ate, senieji iįročoiai! :)
Kodėl žmonės negalvoja kalbėdami ir rašydami, iš kur jų galvose tiek abstrakčių nesąmonių, kurios gali dar ir kitus supainioti?
Ir pirmieji, ir antrieji žingsniai būna konkretūs - nusiperki svarstykles (o ne keiti įpročius), pasiskaičioji kalorijas (o ne kaiti įpročius), kasdien sveriesi ir seki kalorijų kiekį bei svorio kaitą (o ne keiti įpročius).
Įpročiai nėra kepurė ar batai, kuriuos galėtumei viens du ir pakeisti. Pakeisti mitybos įpročius - tai jau galutinis tikslas, kuris ateis labai pamažu, žingsnis po žingsnio. Kai pasikeis vertybės (išnyks maisto kultas), kai maistas bus tik maistas (o ne pramoga, nusiraminimo priemonė ar prestižo šaltinis), kai po daugelio metų sugrįš malonus alkio pojūtis ir nebegąsdins, tada būsim pasveikę ir niekas nebeprivers ryti be reikalo. Panašiai yra su buvusiais alkoholikais ir su buvusiais narkomanais - kada kvaišalai nustoja buvę Dievo krauju ar kokia kita vertybe, tada buvusiam alkoholikui nė už ką nebesinori imti nuodų į burną.
Štai Monika žengia labai ryžtingai, jos motyvacija aiški, ji suvokia nelaimės (nutukimo) vienintelę priežastį ir šalina ją. Svarbu, kad nepavargtų. Jos tempas yra geras, bet tai - ne badavimas, todėl nekyla grėsmės išprovokuoti dar didesnio nutukimo (taip baigiasi visi badavimai - jie paskatina organizmą dar atkakliau kaupti atsargas). Aš visgi patarčiau jai pasidaryti “išeiginių” - tokių dienų, kai nereikia laikytis dietos ir galima valgyti viską be sąžinės graužimo. Per vieną dieną neprarandi tempo, bet tai - labai gerai psichologinė priemonė. Atminkit - poilsis reikalingas ne tik raumenims, jis reikalingas ir psichikai! Štai kodėl visiems siūlau ( beje, ne tik aš, bet ir kai kurie medikai) iš anksto susiplanuoti “išeigines” ir bent sykį savaitėje pailsėti nuo labai didelio ir reikalingo darbo.
Visiems - kuo geriausios sėkmės!