BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ką valdo religija?

“O kaip tada žiūri į pragarą? - baikščiai paklausė vienas bevardis žmogus, išgąsdintas psichologinių eksperimentų su Kūčių fetišais. - Kaip manai, yra jis ar ne?”


Manau, kad jo reakcija natūrali ir žmogiška - juk prisiliesta prie stabų ir fetišų, kurie lipte sulipę su neaiškiais vaizdiniais ir baimėmis. Tiesiog neįmanoma, kad baimė nekiltų.


Mane truputėlį stebina kitas dalykas: kodėl vadinamųjų krikščionių baimės taip susiję su pragaro ir paskutiniojo teismo vaizdiniais? Kodėl jų fantazija gyvenimo pabaigai piešia būtent tuos dalykus?


Jeigu remsimės Gerąja naujiena (o juk visi katalikai, stačiatikiai ir protestantai remiasi būtent ja, ar ne?), tai juk nei paskutinis teismas, nei pragaras mums neturėtų būti aktualus. Jėzus žadėjo saviškius išsukti nuo teismo, prisiimdamas mūsų nuodėmes. Tai ko mums bijoti? Svarbu dar šiame gyvenime prasmukti į jo ganyklas, pasikliauti vieninteliu savo Ganytoju, ir esame saugūs.


Jėzaus vardas apskritai neturėtų būti susijęs su neaiškiais baisumais.


- Nebijokit, tai aš! - pasakė jis mokiniams, kai tie išsigandę palaikė jį šmėkla.


- Aš palieku jums savo ramybę, - pasakė vėliau atsisveikindamas.


Ne baimę - ramybę.


Tegu bijo tie, kurie garbina stabus, užsiima magija, burtais, astrologija, parsiduoda mamonai ir išsižada Mokytojo.


Nežiūrint į tai, religingų žmonių fantazija piešia siaubingus kito pasaulio vaizdus. Ten pilna raguotų velnių, kurie bado vargšus nusidėjėlius triražėmis šakėmis, kiša į verdančios smalos katilus, kūrena juos amžinybę…


Iš kur visa tai?


Gal žmonės širdies kamputyje jaučia, kad jie vis dėlto paklūsta ne Ganytojui, bet žemiškiems ganytojukams, garbina ne Tėvą, bet dvasinius tėvelius ir  mamoną, stabus bei fetišus? Kad užsiima magija, burtais ir kitaip nuolat laužo paties Dievo nurodymus? Gal stabmeldžių širdelės nujaučia, kad išsigynę Jėzaus jie nebeturi Teisme protekcijos, ir jų fantazija piešia visai galimą pragaro perspektyvą?


Manau, tai būtų per daug sudėtingas aiškinimas.


Viskas kur kas paprasčiau.


Pragaro vaizdiniai nėra kiekvieno religingo žmogaus spontaniškas fantazijos vaisius. Aišku, kiekvieno fantazija piešia “savą” pragarą, bet visi katalikų ar stačiatikių pragarai turi bendrų bruožų. Sakysim, jie visi kažkodėl įkurdinti po žeme, ten katiluose kunkuliuoja smala, juos kūrena raguoti velniai su uodegikėmis…


Tarsi vienas autorius judintų ranką, kai milijonai žmonių piešia pragaro vaizdą.


Kas tasai autorius?


Šėtonas?


Kam taip baisiai!


Yra labai žemiška, labai galinga pasaulio jėga, kuri nuolatos kontroliuoja mūsų fantazijas.


Tai religija.


Pasaulio politikai valdo ginklus, verslo magnatai - pinigus, o pasaulio bažnyčios valdo mūsų fantazijas. Ir nereikia manyti,  kad mūsų vaizduotė turi galių mažiau, nei pinigai ar ginklai. Antra vertus, užvaldyta žmonijos fantazija yra pinigų šaltinis, pasikinkiusi mūsų fantazijas ir užvaldžiusi baimes, bažnyčia ne kartą įstengė sušaukti tautas prie ginklų baisiausiems karams. Pasaulis turi tris banginius, kurie laiko tą pačią plokštumą.


Ateistai mėgsta piešti bažnyčią kaip sukčių kompanija, kuri dumia akis nieko dėtiems žmonėms. Tai - labai primityvus vaizdas. Nors religijos profesionalai naudojasi ir klasta, ir apgaule, bet religija nėra tik išoriška jėga. Ilgai apgaudinėsi tik tą, kuris pats ieško iliuzijų, pavergsi tą, kuris širdyje vergas. Ir fantaziją sukūrtė ne raligija - tai Dievo dovana kiekvienam žmogui, galingas gyvenimo įrankis, kurį daugelis nuneša į savo  bažnyčią ir padeda savo stabams po kojų.


Valdykite mus! Savo grėsmingom statulom, spalvingais paveikslais, margais šamanų drabužiais ir kvapniais smilkalais audrinkit mūsų fantaziją!


Kaip alkoholio vergas nueina į smuklę ir nusiperka šimtą gramų apgaulės, taip stabmeldys nueina į savo bažnyčią ir už kelis litus Kūčioms nusiperka Dievo kūno iliuziją.


Su plotkeliu jis parsineša į namus savo baimes, kurios visada buvo širdy, tik dabar “sutvarkytos”, supresuotos, įformintos, legalizuotos.


Tiesiog negražu nebijoti!

Rodyk draugams

Komentarai (5)

Anonymous2006-12-19 11:58

o buvo taip - gavau tokį kompaktinį diską, kuris man labai patiko ir aš jį padauginau keliems savo draugams. Diske buvo daugybė gražių dalykėlių - etnokultūriniai lietuvių tautos lobynai. Pasiskaitęs ir pažiūrėjęs gali atlikti žinių testą. Jei atsakai teisingai, iš kampo išlenda velniukas ir baisiai nusimena, jei neteisingai - velniukas apsidžiaugia ir verda tave smaloje. Viena taip pat etnokultūra besidominti moteris ant rytojaus man tą diską grąžino - sako negaliu namuose turėti tokio dalyko, širdis maskatuoja tą velnią pamačius. Moteris dirbo katalikiškoje mokykloje, jos vyras irgi. Giliai tikinti šeima… Man tie žmonės patinka - jie geraširdžiai, bet tuo pačiu ir skaudu, kad jų fantazijose įsikūręs krikščioniškos išvaizdos velnias neduoda ramiai gyventi :)

Anonymous2006-12-19 12:25

Geras dalykas tas gąsdinimas pragaru,kažkur -kažkada. Atseit, dabar aš gyvenu ir man viskas gerai, o kentėsiu vėliau. Man atrodo,kad mano paklydimai ir nuodėmės,nerimai ir baimės yra pragaras čia, dabar.Juk aš dabar gyvenu.Alkoholikui pragaro kančios yra pagirios;alkoholiko šeimai, kai jis parsiranda namo;narkomanui-abstinencija.Jei dvasinės ir kūniškosios kančios atidedamos iki kažkada, tai šiandieninės mano bėdos visai bereikšmės ir neskausmingos?Juk žadamas rojus irgi čia pat- jei aš gyvenu Ramybėje, ar gali būti geriau dar kažkada?

Nesieju plotkelės su stebuklu, velnio su pragaru…Bet suprantu,kad labai paranku gąsdinti nežinomybe arba ją žadėti nusipelniusiems…

aralzero

Anonymous2006-12-19 12:50

Nesuprantu, kodėl negalima Kūčioms parsinešti plotkelio? Argi Jėzus nelaužė duonos, nedalino mokiniams ir nesakė, kad tai jo kūnas?

Petras2006-12-19 14:34

Taip, Jėzus laužė duoną, dalijo ją savo mokiniams ir sakė, kad tai jo kūnas. Jis taip pat dalijo vyną ir sakė, kad tai jo kraujas.

Taigi jis dalijo duoną, o ne magiškais burtažodžiais paveiktą ir stabmeldiškais paveiksliukais išmargintą specialų plotkelį. Ir vyno nenešė į bažnyčią, kad jį užburtų kunigas.

O kodėl tu negali taip daryti - valgydamas Kūčių (ir ne tik Kūčių) vakarienę, laužyti duoną, dalyti ją artimiesiemes ir sakyti, kad ji - Jėzaus kūnas? Kodėl visada, valgydamas duoną, negali prisiminti Jėzaus, kaip jis to prašė atsisveikindamas su mokiniais ir prieš mirdamas už tave?

Ak taip, tu netiki, kad paprasta ir magiškais ritualais nepaveikta duona galėtų būti Jėzaus kūnas!

Štai kuo tiki - ne Jėzaus žodžiais, o magija.

Tau svarbu ne Jėzaus kūnas, bet iš kunigo nupirktas fetišas.

Ir ne Jėzaus kūną tu valgai, bet savo baimes ir magiją.

deimantukas2006-12-19 17:51

kai nebijai :-D .Juk yra toks posakis-dievobaimingas ar "pabijok Dievo".Koks absurdas!

Nepaprasta yra apsipančioti rožančiais,prietarais,tradicijų tradicijom,prisistatyt kryžių,kalbėt atmintinai išmoktą maldą,-nesvarbu,kad nesuprantama jos esmė arba nesvarbu,kad elgiesi visiškai priešingai,negu kalbi ar galvoji.Neduokdie,jei prie stalo bus pasielgta ne pagal ritualo programa,bus ištartas"netikėtas",nors nuoširdus žodis ar tekstas.Uuuuuhuuhhuhu.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras