BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Juodųjų skvernų prigimtis

Musė užrėpliojo ant rankos. Susierzinęs norėčiau nutrėkšti, bet nespėju - ji pakyla anksčiau, nei mano ranka trenkia per ranką.

Plekšt!..

Tas mažas vabaliukas taip gerai padarytas! Šimtus metų žmonės mėgino nukopijuoti jos skrydį, kol pagaliau pavyko pagaminti šiokį tokį į musę panašų plastnojantį aparatą. Bet tas varganas mechanizmas nė iš toli neprilygsta tobulam Dievo (Gamtos) kūriniui.

Musės taip lengvai nepagausi.

Aš turiu treniruotis ir galiu ją sumedžioti. Aš daug gudresnis už ją. Aš galiu suvokti, kas vyksta, galiu ne tik sumedžioti - aš galiu atsisakyti medžioklės. Aš laisvas, mano galva - ištisas kosmosas.

Žmogus - didžiausias Kūrėjo (Gamtos arba Dievo, kaip norit) šedevras. Ką jūs matėte dar tobulesnio?

Prieina žmogus juodais drabužiais ir sako:

- Ne, žmogus nėra tobulas.

Kodėl?

- Jis blogas!

Kas jame padaryta blogai?

Juodaskvernis teologas dėsto:

- Jo blogi instinktai, žemi potraukiai, jis turi nešvarių organų, tokių, kaip penis, makštis, užpakalis… Visas jo kūnas nuo juosmens į apačią yra bjaurus!

Bet papuasai mano kitaip, jie nedalija kūno į blogus ir gerus, o indusai net garbina penį, penio stabui neša gėlių…

- Žmogus klysta, jis daro blogus darbus! - pagaliau sušunka teologas ir atskleidžia savo mąstymo klaidą. Pasirodo, jis veiksmą painioja su veikėju, ligą - su ligoniu. Tų dalykų nuo pasaulio pradžios jis neįtengia arba tyčia nenori atskirti.

Skaitau: snaiperis nušovė žmogų. Ar blogas šautuvas, kuriuo buvo nušautas žmogus? Automobilis įvirto į griovį - ar tikrai blogas automobilis? Peilis perdūrė nekalto žmogaus širdį - ar blogas peilis? Kompiuteris apskaičiavo neteisingą prognozę - ar tikrai sugedęs pompiuteris?

Ištyrę tuos daiktus, ekspertai nustatė, kad snaiperio šautuvas labai gerai padarytas, ir tik tokiu galima kliudyti taikinį už kelių kilometrų. Dėl avarijos kaltas ne automobilis, nes jame nebuvo jokio gedimo, peilis aštrus ir tinka pjaustyti mėsą, o kompiuteris nėra sugedęs.

Išvada - šitie daiktai geri, jų taisyti nereikia.

Bet jie gali daryti žalą. Arba duoti naudos.

Kai šitais daiktais padaromi nusikaltimai, jie tampa nusikaltimo įkalčiais. Bet kitą dieną jais galima nudirbti neblogą darbą.

Žmogus būna girtuoklis, bet tik tada, kai girtauja. Kai jis nustoja girtavęs, ar ir tada girtuoklis? Ir kai liaujasi vogęs - ar ir tada vagis? Kam smerkti žmogų, jeigu užtenka pasmerkti negerą darbą? Kam išmesti kompiuterį, jeigu galima jam įdėti teisingą programą?

- Nieko nebus, - sako teologas.

Kodėl?

Pasiknisęs jis pagaliau randa atsakymą senoje bažnyčios žiurkių apgraužtoje knygoje:

- Jo prigimtis bloga.

Ak taip, prigimtis!.. Vadinasi, viskas beviltiška?

- Neprarask virties! - atkunta teologas. - Tave išgelbėtų krikštas, švenčiausias sakramentas, išpažinties, sutvirtinimo ir kiti sakramentai… Dar šventintas vanduo, smilkalai, šventieji paveikslai ir statulėlių galia…

Iš kur aš juos gausiu? Maksimoj šito nėra!

- Turiu aš! Galiu padaryti paslaugą, - pasisiūlo teologas ir iš po juodo skverno jam išlenda paauksuotas kryželis. Pasirodo, tai - kunigas, profesionalus sielų ganytojas!

- Pradėsim nuo krikšto…

Ak štai! Esu tiek sugadintas, kad be bažnyčios meistrų neapsieisiu. Pats Dievas prie manęs nagų nebekiš - su tokiu šliužu kaip aš jis net nebendraus, kreiptis į jį galiu tik per tarpininką - parapijos kunigėlį.  Virš jo dar yra visa piramidė tarpininkaujančių darbuotojų: vyskupai, kardinolai ir, žinoma, popiežius, paties Dievo įgaliotasis vietininkas.

Ir kas po to? Kai visi tie burtai su manimi bus atlikti? Ar jau negirtausiu, nevogsiu, nepaleistuvausiu ir nedarysiu kitų klaidų?

- Ne, - sako kunigaujantis teologas. - Tu darysi klaidas ir vis eisi pas mane išsigelbėti, o aš tau atleisiu savo šefo, atsiprašau, Dievo, vardu. Svarbu priklausyti mūsų bašnyčiai.

Bet aš noriu mesti girtavęs, man gėda vogti, norėčiau gyventi kitą gyvenimą!

- Tai jau puikybė, - sako juodaskvernis. - Be to, tai beviltiška. Juk tavo prigimtis sugadinta.

Žodžiu, be jo ir be jo kontoros man šakės.

Daug kas tiki tuo gudručiu ir žaidžia jo pasiūlytą keistą žaidimą. Žudo ir bažnyčioje plaunasi kraują, vagia ir bažnyčioje nuskrato kaltės, girtauja ir bažnyčioje išsiblaivo… Tikrai išsipagirioja po šventųjų sakramentų?

Oi ne,. blaivytis geriau neurologiniame skyriuje, tai žino ir kai kurie kunigai.

Girtavimas - keista yda, nuo kurios bažnyčia padėti negali. Net kunigams, kai po savaitės ar mėnesio ištinsta jų veidas. Bažnyčia gali išklausyti išpažinties, pašerti užburtais plotlekiais, apšlakstyti šventintu vandeniu, pakvėpinti smilkalais, bet kas iš to? Pagirios lieka!

Pasirodo, girtavimas - ne tik yda. Tai dar ir liga!

Nuo jos neišgysi, bet gali mesti girtavęs. Sakramentai čia nepadės - turi  liautis būti girtuoklis. Turi pasikeisti, turi būti tarsi kitas žmogus. Tada išvengsi kančių.

Ar tai iš tiesų įmanoma?

Šis klausimas kamuoja milijonus alkoholikų, narkomanų ir kitų nelaimingųjų.

- Ne, žmogus laisvas būti negali, - sako juodasvernių agentas. - Jis arba priklausys nuo kvaišalų, arba nuo mūsų bažnyčios. Mes galim pasiūlyti gerų smilkalų…

Ar tik vėl nemeluoji, dvasiškas tėve?

Milijonai alkoholikų, narkomanų atgimsta be tavo užburto vandens ir atsikrato ydos. Milijonai nusikaltėlių be tavo sakramentų apsisprendžia gyventi kitaip ir daugiau jie - ne nusikaltėliai.

Pažiūrėk, kunigėli, ką sako vienas Mokytojas, kurio vardą pasivogė tavo kontora:

- Jūs turite gimti iš naujo. Jeigu neatgimsite ir netapsite  tarsi vaikai, jūs nematysit gyvenimo.

Tai va, mes galim atgimti! Mes galim atgimti realiai, o ne žaisti kvailus žaidimus tavo bažnyčioj ir po to vėl girtauti, vogti, žudyti bei veidmainiauti. Mes iš tiesų galim nustoti vogę, girtavę bei veidmainiavę, ir tai įrodė milijonai žmonių.

Štai keturiolika metų nebegeriu, ir niekas iš aplinkinių manęs nebelaiko girtuokliu. Kodėl aš ne girtuoklis? Todėl, kad nebegeriu!

Pasirodo, tai, ką bažnyčios profesionalai vadina “prigimtimi”, tėra socialinės etiketės. Pasikeitė veiksmas - pasikeitė etiketė. Kol kunigas švaistosi krapyla ir užsiima burtais - tol jis kunigėlis. O jeigu atsikvošėtų ir liautųsi?..

Ate, dvasiškasis tėveli, matau, tu lieki prie savo. Laiminu tave abrakadabra, tegu tave globoja Kalėdų Senelis, Snieguolė, Ali Baba ir 40 dvisparnių angelų bei arkangelų!..

Kitas gyvenimas

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (15)

Tvėrėjas2009-11-20 10:47

Viskas kai visada taikliai ir tiksliai. Tik kuo toliau, tuo daugiau rašiniuose randu minčių, anksčiau užtiktų satan.lt (su satanistais ir šėtono garbinimu jie nieko bendro neturi)puslapyje. Ar tik nebūsi Petrai pasistudijavęs ir pasisėmęs minčių iš jų antireliginės rašliavos (ten jie “kala” religiją ir jos “gerus darbus” tiesiai švieisiai, net ant to pačio Mokytojo ir, atrodo labai įtikinamai)…

Petras2009-11-20 11:08

Ačiū, Tvėrėjau, už komplimentą, bet jaučiuosi nepagrįstai įtariamas kažkokių “satanistų” ar kaip jie ten, kopijavimu. Tiesą sakant, nežinau, kas tai per puslapis - reikės paskaityti. Bet netvirtinu, kad jie skaito mano puslapį ir mane kopijuoja (atrodo, kažkas iš satan puslapio čia buvo užklydęs) - visai gali būti, kad mintis eina lygegriečiai. Jeigu faktas tikras, jį gali svarankiškai pastebėti keli žurnalistai, jeigu Amerika tikrai yra, ją galėjo atrasti Kolumbas ir kokie nors eskimai.

Iš tiesų mano minčių variklis yra Jėzaus mokymas, kurį patvirtina mano paties patirtis. O ginčai su juodaskverniais teologais - puikiausias dopingas.

2nde2009-11-20 11:29

Oi, prajuokinote, skambiu Tvėrėjo vardu pasivadinęs žmogau …Petras- satanistas.va čia tai visiška nesąmonė.
O man patiko straipsnis.Kam man reikalingas tarpininkas tarp Dievo ir manęs, jei aš esu toks pats kūrinys ,kaip ir tas tarpininkas, reiškia mes abu vienodai tobuli irvienodai svarbūs … Dar net galima pasiginčyti,kuris iš mudviejų su kunigu yra mažiau” sugedęs”…

deimantukas2009-11-20 11:36

Gerai parašei. Beje, man irgi pavyko mesti gerti be jokių abrų kadabrų. Ir jau virš 6-erių metų mokausi gyventi naujai. Netikiu aš tais bažnyčių pamokslais ir jų burtavimais. Mečiau gerti sau, o ne kažkam: mamai, darbui, šeimai ar dar kam nors. Mečiau, kai gyventi pasidarė labai sunku. Kai buvau kryžkelėj. Kai meldžiausi pats, tą baisų rytą vos pakilęs iš lovos ir vos atsisėdęs ant jos krašto, meldžiausi ne kažkokioj statulų bažnyčioj, o Jam, esančiam šalia manęs.
Ir nei tu, Petrai, straipsnyje esi per griežtas, nei dar kažkoks- parašei taip, kaip yra apie tą bažnyčią.

Petras2009-11-20 11:49

Naujiesiems inkvizitoriams nebūčiau toks griežtas, jeigu jie neklaidintų žmonių ir netrukdytų atgimti. Šamanai, arba kunigai, pavojingi tiek pat, kaip ir arkotikų prekeiviai ar pilstuko taškų laikytojai, tik jie nebaudžiami valstybės. Jie baudžia patys save. Pažiūrėkiot, kiek toje šutvėje iškrypėliu, psichinių liginių, o dabar jau aiškėja - ir beviltiškų alkoholikų.

Tvėrėjas2009-11-20 13:28

Ats 2dei: smagu kai juokiasi žmogus, - aš Petro neįvardinau kaip satanisto, jei sugebėjai teisingai perskaityt mano pirmąjį post’ą (kuom abejoju)…tiesiog tame saite yra daug įdomios informacijos griaunančios visus religinius fokusus (kas kliedinčioms davatkoms sukelia įvairaus, dažniausiai mirtinus priepuolius:)), kuri labai panaši į Petro skleidžiamą (ne identiška, kitaip perteikta, - Petras viską pateikia labai literatūriškai, o tenais - tiesiai šviesiai), išskyrus, kad Petras liudija Jėzaus mokymą o ten paneigia Dievą ir jo tvarinijąkaip visko pradžios pradžią (tarp kitko remiamasi gausiais moksliniais faktais, o ne įtikėtomis tiesomis) o visko pagrindu laiko evoliuciją (nežinau kuo pačiam 2ndei evoliucija ir mokslas siejasi su satanizmu)…

Tvėrėjas2009-11-20 14:23

…ir dar (nu pasijuokit dar jei kas jau pradėjot) - velnias ar dievas nekaltas, kad jį sukūrė žmogaus vaizduotė…

Apokalypsis2009-11-22 01:25

Žmogaus tobulumas sąlyginis. Jūs viską taip suabsoliutinate, jog ima atrodyti, kad žmogus neklystantis, nesikeičiantis ir nenykstantis - juk jis tobulas.
Manau, kad jau vien tas faktas, kad žmogus tobulėja, tai yra SIEKIA TOBULUMO, įrodo žmogų esant netobulą.
Ir šitoks fakto pripažinimas visai nereiškia, kad kažką menkinu, nors žinoma, kiekvienam atrodo savaip.

Petras2009-11-22 06:41

Apokalipsiau, kada krikščioniui ima rodytis, jis turi žegnotis arba melstis švenčiausios mergelės Marijos paveikslo kopijai.

Gali būti, kad tu, kaip ir visi kiti bažnytininkai, taip ir neišmoksi skirti veikėjo ir veiksmo, ligos ir ligonio. Taip yra ne todėl, kad kad turėtumėt nepakankamai smegenų arba jūsų smegenys būtų blogai padarytos. Ne, dalį jūsų proto paprasčiausiai blokuoja tikėjimas.

Jeigu automobilis gerai padarytas, tai dar nereiškia, kad juo nepadarysi avarijos. Tai gali suprasti kiekvienas bažnyčios smilkalų neprisiuostęs žmogus.

Visgi tu pikžodžiauji, kada sakai, jog nėra neklystančikų žmonių - tavo bažnyčios Šventasis Tėvas Romos Popiežius yra oficialiai laikomas neklystančiu. Ir jeigu “tobulas” pagal tavo tikėjimą reikškia “neklystantis”, tai tavo bažnyčios galva yra oficiali tobulybė.

Tau inplantuotu bažnytininkų supratimu, tobulas katinas turi niekada neapsirinti ir visada pagauti pelę, o tobula pelė niekada nesuklysti ir nepakliūti į nagus tobulam katinui. Tačiau tokia neklystanti tobulybė - tai tik tobuias teologų kliedesys apie įsivaizduojamą rojų. Svaičioti apie tokias vietoves, kur niekas neklysta, būtų tas pats, kas ir svarstyti apie angelų savybes, šventinto vandens pokyčius arba šventųjų sakramentų poveikį mirusiųjų pasauliui. Šiomis temomis tau būtų geriau po šventųjų mišių paplepėti su parapijos kunigu arba pastoriumi.

Petras2009-11-22 09:58

Tiems, kurie skaitote mano puslapį ir įstengiate skirti ligonį ir ligą, veikėją ir jo atliekamą vaidnenį, televizijos diktorių ir žinią, kurią tas diktorius praneša, noriu pridurti keletą žodžių, kaip tai svarbu.

Jeigu jau suvokiate, kad talentingas artistas gali tobulai suvaidinti ir didvyrio, ir kokio niekšelio, tarkim, inkvizitoriaus ar esesininko vaidmenį, tikriausiai sutiksite, kad nuo inkvizitoriaus vaidmens nesuprastėjo artisto talentas. Sveiko proto žmogus nesunkiai supras, kad lėtai dirbantis ir stringantis kompiuteris gali būti visai geras - tereikia įdėti tinkamą programą. O mokslininko padaryta klaida - toli gražu ne jo kvailumo ar netobulumo požymis. Tai gali būti paskutinis žingsnis iki šlovės - ištaisęs ją, mokslininkas gali padaryti nepaprastą atradimą. Gebėjimas rizikuoti ir nebijoti klaidų - būtina kūrybinio talento sąlyga. Taigi klaida ir veikėjo vaidmuo dar nieko nesako apie patį veikėją.

Tie, kurie skiriate veikėją ir veiksmą, pranešėją ir jo pasakytą žinią, jau turite savo rankose svarbų kodą, kuriuo galite perprasti, ko mokė vienas labai įžvalgus žmogus, vardu Jėzus. Taip, būtent - žmogus, o ne kunigų išgalvotas vaiduoklis.

O būtent - jums taps aišku, kodėl Jėzus smerkė nuodėmę, bet nesmerkė nusidėjėlio. Jis sakė: meskit darę kvailystes, ir būsite visai kiti. Tai puikiai žino visi išsivadavę alkoholikai: meti gerti, ir tu jau nebe girtuoklis. Tu tarsi kitas (atgimęs) žmogus, bet iš tiesų tu tebesi tas pats, tik dabar pakeitei vaidmenį. Tavęs niekas neperdirbo - tik tu pertvarkei savo gyvenseną.

Tai gali padaryti kiekvienas, tik jis turi išsivaduoti iš bažnytininkų hipnozės ir nebetapatinti savęs nei su girtavimu, nei su vagiliavimu, nei su žudymu ar kitu jo paties darytu blogių. Deja, žmonės yra linkę tapatinti save ir su skurdu, ir su nelaimėmis, tarsi skurdas ir nelaimėsd eitų iš jų pačių, iš jų “prigimties”. Liūdniausia, kai žmogus ima tapatintis su nesėkmėmis ir laikyti save “nevykėliu”.

Tokia religinė nuostata tapatintis pačiam ir kitus tapatinti su blogiu yra didžiausia kliūtis atgimti ir pradėti kitą gyvenseną, Jėzaus žodžiais sakant, atgimti ir išsivaduoti iš nuodėmės. Kunigų apkvailinti žmonės tiki, kad tai neįmanoma, nes yra iš prigimties “blogi”.

Dabar tikriausiai aišku, kodėl bažnyčia kovoja ne su blogiu, o su nusidėjėliais - savo viešpatavimo metais juos netgi naikino žvėriškomis bausmėmis. Bažnyčia taip daro todėl, kad vadovaujasi klaidinga nuostata.

Įdomumo dėlėi pridursiu, kad žiloje senovje, kai abstraktus mąstymas dar buvo netoli pažengęs, žmonės žudydavo blogą žinią pranešusį šauklį - jie šauklį tapatindavo su pranešimu ir tikėdavosi šauklio nužudymu nužudyti ir pačią blogąją žinią. Tokio mąstymo atavizmų yra ir kiekvieno iš mūsų sąmonėje - juk paprastai pyktelim ant žmogaus, kai jis pasako ką nors nemalonaus, tarkime, praneša, kad šefas jus žada išmesti iš darbo. Bažnytiniai plepalai apie “sugadintą prigimtį” - ta pati urvinių žmonių mąstysena.

liudas2010-01-11 14:36

Sveiki visi. Matau užvyrė gičas apie žmogaus prigimti. O jinai iš tikro ir yra pagadinta. Žmogs pats iš savęs negali nieko gero daryti ir jaigu padaro ka , tai tik savęs išaukštinimui ir savireklamai. Argi kas iš Jūsū matote, kad pasaulis gerėja- jis eina į blogą. Nesenai šventėm kalėdas, kitaip Jėzaus Kristaus gimtadieni. Kažin ar Dievas būtų siuntęs Savo Sūnų į šią žemę, kad vėliau Jis mirtu ant kryžiaus, jaigu mes galėtume patys išsikapanoti iš blogybių. Aš nesakau, kad žmogus negali savo valia pakeisti kažkokiu įpročių. Meta žmonės ir gerti, rukyti, gal dar kaip nors kas gali gerėti, bet jo mastymas siekiai vis tiek lieka muodėmingi. Štai ką pasakė vienam žmogeliui Jėzus: “Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jai kas negims iš naujo, negalės regėti Dievo karalystės” Nikodemas paklausė: “Bet kaip gali gimti žmogus būdamas senas? Argi jis gali antra karta įeiti i savo motinos įsčias ir gimti?” Jėzus atsakė: “Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas negims iš vandens ir Dvasios, negalės įeiti į Dievo karalysrę. Kas gimė iš kūno, yra kūnas, o kas gimė iš Dvasios yra dvasia. Nesistebėk jai pasakiau jums būtina gimti iš naujo.” Kai gimstame į šį pasauli, tėvai mums duoda pradžia. Bet Jėzus rekalauja antra karta gimti iš Dvasios. Matome žodį “Dvasios” parašyta iš didžiosios raidės. Tai ne mano išmone, tai Šv. Raštas. Iš Dievo Dvasios gali atgimdyti tiktai Dievas ir tai nutinka, kai mes suprantame ir išpažįstame, kad Jėzus Kristus iš tikro yra Dievo Sūnus ir Jis mirė ant kryžiaus praliedamas Savo Krauja už mūsų nuodėmes ir kaltes, ir trečia diena prisikėlė. Tada mūsų prigimtis buna pakeista ir Dievas mus priima į Savo Šeima. Tampame Dievo vaikais. Bet mes dar buname maži dvasioje. Reikia toliau augti, stiprėti; skaityti rašta,vaikščioti į bažnyčia, žinoma atgailauti ,nes nusižengimų ir nuodėmių darysime. Štai prigimtis ir pakeista ir laukia Dievo karalystė-Dangus, kur nėra ašarų, kur tikroji Meilė, ramybė ir džiaugsmas. Kaip gera, ar ne?

Petras2010-01-11 16:00

Taip, Liudai, aš sutinku: galima sakyti ir taip. Bet galima sakyti ir kitaip: jeigu žmonės blūtų blogai padaryti, tai negi Karlsonas būtų gyvenęs ant stogo ir linksminęs jų vaikus? Tai negi Snieguolė su Kalėdų Seneliu atvyktų per kiekvinas Kalėdas?..

O jeigu šnekėsime rimčiau, tai Jėzus visai nemokė “vaikščioti į bažnyčią”, kaip tu čia mokai, jis kaip tik liepė nesimelsti “sinagogose ir gatvių kampuose”, jis liepė melstis savam kambarėly, ten užsirakimus (!) akis į akį be jokių šarlatanų tarpininkų bendrauti su Tėvu. Ir nedaugiažodžiauti, kaip tavo kunigai ir davatkos bei kiti pagonys, bet kalbėti iš esmės, be to kvailo bubenimo.

Tačiau kas atsitiktų antikristų bažnyčioms, jeigu žmonės imtų elgtis pagal Jėzaus mokymą? Iš ko gyventų apsišaukėliai “ganyojai”, kurių Jėzus mokė nelaikyti jokiais ganytojais, kas garbintų popiežių ir kitus šarlatanus “dvasios tėvus”, jeigu Jėzus liepė nieko nelaikyti savo tėvais, išskyrus Tėvą?..

Visi tie bažnytininkų tauzalai apie žmogaus “blogumą” prasideda nuo to, kad pikčiausieji Jėzaus priešai bažnytininkai moko kitus ir patys elgiasi priešingai Jėzui. Neliks apsišaukėlių tarpinikų - nutils ir jų mėgiamos kalbos apie Dievo broką (žmogaus blogumą).

Visa laimė, dabar Vatikano pabaisa yra pažabota ir nebegali laužyti žmonėms kaulų inkvizicijos įrankiais. Pagaliau galima kalbėti tiesą - apie tai, ko mokė Jėzus ir ko moko jo priešų bažnyčia. Aš visgi tikiu, kad tiesa nugalės - juk bažnyčios tamsybininkai jau nemažai pralaimėjo, ir mes sužinojome, kad žemė apvali…

Etonas2010-01-12 19:09

vaikuciai negrazu, o ir netikslinga kivircytis religine, politine tematika…..
kazi kaip siuo metu keistai atrodo, it bobos be papu (vietoj ju burokai pupso) kazi kaip atrodytu?, a???

maryo2010-12-05 01:34

love the way u put the problem, the spot on the i!

Rašyti komentarą

Tavo komentaras