BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Jeigu kažką darai: nesėkmės baimė

Mes nuėjom prie naujosios vėjo jėgainės. Mašina atrodė gražiai, bet vėjo nebuvo, ir ji stovėjo kaipo negyva.

- Iš kur tu žinai, kad ji būtinai suksis? - paklausė ji.

- Ne, aš nežinau.

Turbina
buvo naujos kostrukcijos, aš ją pamačiau internete ir atkūriau pagal
matytą vaizdą. Nežinau, ar ji apskritai gali suktis.

- O jei nesisuks? - neatstojo ji.

- Nesisuks, tai nesisuks… Tada žiūrėsiu.

- Ir tu nebijai?

Tas
klausimas pasirodė keistas, bet netrukus supratau, kad jis atskleidė
sąstingio mechnizmą. Daugybė žmonių per visą savo gyvenimėlį nesukuria
nieko visai ne todėl, kad būtų kvaili ar neturėtų ryškesnių gabumų. Jie
įsikala į galvą, kad būtinai turi sektis, o po to ima bijoti, kad
nepasiseks. Baimė būna tokia stipri, kad jie negali žengti nė žingsnio.
Sunku ir įsivaizduoti, kokias kūrybines galias visi išvaduotume, jeigu
įveiktume siaubą.

Jai pasidarė įdomu, kaip aš nugaliu baimę. Juk
daug ką pakeičiau savo gyvenime, be to, darau naujų dalykų, kurių
aplinkiniai bijo. Kada keičiau kai kuriuos savo įpročius, tarkim,
mečiau gerti, rūkyti, susidūriau su labai stipriu aplinkinių
pasipriešinimu. Daugelis juokėsi ir į akis sakė, kad nieko iš to nebus.
Žodžiu, aplinka darė viską, kad man nepasisektų.

- Bet kaip tau pasiseka? - kamantinėjo ji. - Tu imiesi kažko, darai ir padarai… Yra kažkokia metodika?

Niekada
nesukau galvos, ar yra kokia metodika. Kartais su pažįstamais
pasvarstydavome, kodėl vieni alkoholikai įstengia mesti gerti, o kiti
kažkodėl ne. Meta tie, kurie turi valios? O kas ta valia? Kai imi
ieškoti atsakymo, netrunki pamatyti, kad valia - tokia pat mistinė
sąvoka, kaip ir siela, dvasia, angelai, dangaus karalienė Marija arba
švenčiausia Trejybė. Nedaug kas paaiškės, jeigu vieną paslaptį aiškinsi
kita, dar didesne paslaptimi.

Tačiau kažkoks patyrimas, aišku, yra. Jis atsiranda dirbant, kaip ir mokėjimas važiuoti dviračiu.

- Sakyk, gal norėčiau ir aš…


jai pažadėjau pagalvoti. Begalvodamas supratau įdomų dalyką: nesėkmės
baimė nėra galutinis atsakymas. Iš kur ji atsiranda? Logiškai
galvojant, pati nesėkmė neturėtų mūsų nei labai stebinti, nei labai
gąsdinti. Jei taikai į ką nors - pataikysi arba nepataikysi, prašai -
gausi arba negausi, perki - tau pasiseks arba nusipirksi broką. Nesėkmė
yra natskiriama mūsų gyvenimo dalis, ji tokia pat neišvengiama, kaip ir
dūmai, šaltis, tamsa, liga… Viskas priklauso nuo to, kaip mes
reaguojame į tokį paprastą ir natūralų dalyką, kaip nesėkmė.

Reaguojame taip, kaip esame išmokyti.

Mūsų
kultūra smerkia už nesėkmę ir garbina tiktrai tuos, kuriems sekasi.
Štai kodėl mums ima daužytis širdis, kai reikia išeiti į sceną,
pasakyti užstalės tostą, apginti diplominį darbą, prisistatyti
nepažįstamam žmogui. Juk mus nušvilps, išjuoks, įšbrokuos, atstums…
Taip ir bus, jeigu susikirsime.

Nekurkim iliuzijų - jeigu ištiks
nesėkmė, mus pasmerks visa aplinka. Prarasite aukštas pareigas - jums į
akis spjaudys vakarykščiai draugai, mėginsite imtis naujo dalyko,
tarkim, pradėsite varslą ir bankrutuoseite, pražudydamas šeimos
santautas - artimiausi žmonės jums prikaišios už tai visą gyvenimą.
Mėginsit sukurti ką nors, tarkim, parašyti knygą ar disertaciją, bet
neišdegs - iš jūsų kvatosis ir pravardžiuos rašytoju arba profesoriu.

Iš jūsų juoksis netgi tada, kai paslysit ant apelsino žievės ir griūsit žemėn.

Ir tegu juokiasi.

Patikėkit:
jie gali juoktis, o jūs galit toliau daryti, ką daręs. Aplinkos pašaipa
ir neapykanta jūsų pastangas gali netgi sutiprinti. Bet apie tai - kitą sykį.

[Image] Nesukit galvos - niekas jos nenusuks. Tai, kas jus gąsdina, gali būti paprasčiausia iliuzija.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (3)

Fotografas2009-05-08 15:12

Nebijok!
Išgirdes šį žodį vaikas pradeda dairytis aplinkui ir verkti. Kodėl? Todėl, kad kažkas šalia pasakė ,,nebijok", bet… nepaskė ko nebijoti. Tuomet natūraliai pradeda veikti visos vaiko savisaugos funkcijos ir ieškoma ko bijoti, o kai nežinoma konkrečiai, tikriausiai darosi tikrai baisu. Todėl prieš fotografuodamas mažus vaikus, visuomet stengavausiu įspėti suaugusius, kad jokiu būdu neištartų šį žodį vaikui girdint, nes vaikas bijos ir nebus galima jį fotografuoti kol nenurims.
Pasistengkim visi kuo rečiau vartoti šį žodį ir gal nebus taip baisu, o ji tegul sukasi net ir nuo mažiausio vėjelio dvelksmo.
P.S. Esu pora kartų buves Kaltinėnų apylinkėse: I kartą dar buvo medinė bažnyčia, o II kartą, jau net ir ant kalnelio esantis kryžius, buvo gelžbetoniniai… Vėjo malūnų nepastebėjau.

Petras2009-05-08 15:35

Įdomus pastebėjimas. Komanda "Nebijok!" suveikia kaip baimės kodas.

Zunda2009-06-06 11:23

Sveika baimės dozė turi būti žmoguje. Ne, ne baimės būti išjuoktam ar nesuprastam, o kaip savisaugos instinkto sudedamoji dalis. Gali man 100 kartų sakyt tą žodelį - nebijok, bet aš vistiek bijosiu, pvz, iššokti iš lėktuvo su parašiutu. Bijau, nes žinau kuo tai gali baigtis man. Bijau pasekmių ir su tuo susijusių nei man nei mano artimiesiems nereikalingų problemų.
Mesti rūkyti ar gerti, sugalvoti ir pastatyti vėjo jėgainę - tuo tu nepakenksi nei sau, nei kitiems. Aplinkinių pašaipos, kad tau nepavyks tik paskatina veikti.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras