BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Globali stogo skylė

Nuėjęs į malkinę, Alius Sakinis rado prakiurusį stogą. Vėjas buvo nuplėšęs vieną šiferio lapą.

- Velniai nematė, - pagalvojo jis. - Pavasarį, kada atšils, užkalsiu.

Šaltą dieną jis tingėjo lipti ant stogo.

Tačiau ta stogo skylė jam vis sukosi galvoje. O jeigu bus lietinga žiema? Kas tada? Juk malkos gali sušlapti, pradėti pūti…

Nuėjo
su kaimynais pasitarti, kokia turėtų būti žiema - šalta ar lietinga?
Vienas tvirtino laikraštyje skaitęs, kad pagal kiaulės blužnį senieji
išminčiai nustatė, jog žiema bus gili ir šalta, kitas sakė per
televizorių matęs, kad pagal barsuko taukus medžiotojai išpranašavo
labai šiltą ir trumpą žiemą, trečiam kortų būrėja išbūrusi dar
kažkaip…

- Nuspėti dabar neįmanoma, - pagaliau nusprendė visi. - Viskas yra susimaišę, žiemų nebėra, vasarų - irgi…

-
Tai velnias! - išsigando Alius Sakinis ir parašė laišką į televiziją.
Ar tikrai viskas taip susimaišė, kad niekas nebegali pasakyti, kas bus
rytoj?

Po savaitės jam paskambino ir pakvietė atvažiuoti.

Alius Sakinis apsivilko juodą kostiumą ir išvažiavo.

- Dar jų paklausk, ar kitais metais derės žirniai, - išlydėdama paprašė kaimynė.

Studijoj buvo daugybė žmonių, jie sutiko Alių plojimais lyg kokią žvaigždę.

Kai
Aliaus akys priprato prie nežmoniškos lempų šviesos, jis suprato, su
kuo turi reikalą. Visi jo pašnekovai buvo profesoriai ir
habilituoti gydytojai - kažkokie daktarai.

- Štai paprastas kaimo žmogus susidomėjo
globaliais dalykais - jam rūpi artimiausia mūsų planetos ateitis, -
pristatė jiems Alių laidos vedėjas. - Tai va, paprastas kaimo žmogau
Aliau Sakini, koks jūsų klausimas apie globalius procesus?

- Na,
man prakiuro malkinės stogas, norėčiau žinoti, kokia bus žiema, bet
niekas negali to pasakyti, visi sako, kad nuspėti nebeįmanoma, - 
išbubeno paprastas kaimo žmogus.

Pirmasis prabilo barzdotas
filosofas, jis pareiškė, kad Alius Sakinis yra puikus pavyzdys, kaip
konkretybė, paprastas konkretus kaimo žmogus, šiandien yra susietas su
bendrybe - globaliais žmonijos procesais.

- Akivaizdu, kad ozono
skylė, kuri grėsmingai didėja, paprastam kaimo žmogui reiškiasi stogo
skylės grėsme, - paaiškino jis dar mokyčiau. - Akivaizdu, kad paprasto
kaimo žmogaus malkos dabar priklausys nuo orų, o tie gali pasikeisti
kartu su globaliais klimato pokyčiais. Jeigu ledymai ir toliau tirps
tokiu tempu, klimatas šils dar labiau, ir nebeliks jokio skirtumo tarp
žiemos ir rudens. Akivaizdu, kad pasikeis ne tik malkos, bet ir visa kaimiečio būtis.

Šalia
filosofo sėdėjęs ekonomistas padarė pastabą, kad paprasto kaimo žmogaus
malkų problema gali būti susijusi su globalia ekonomikos krize. Malkų
kaina yra tik dalis globalių reiškinių, todėl kurį laiką ji kilo, o
dabar ženkliai krito. Pirmiausia malkų kaina atsilieps gamintojams, o paskui
kirs per kišenę ir vartotojams. Štai kodėl malkų nuostolis paprastam
kaimo žmogui gali būti kur kas skaudesnis, negu dabar atrodo.

Ekonomistą
netikėtai nutraukė ekologas - jis replikavo, kad gamintojai miško ir
taip kerta per daug, dėl to kenčia žaliasis planetos rūbas, didėja
užteršto oro sluoksnis, šiltnamio efektas smarkėja, o klimato atšilimas
darosi neišvengiamas. Tokioje situacijoje sukti galvą dėl malkų esą
juokinga - netoli laikas, kai nebeliks miškų, nebebus ko kirsti, ir nebereiks rūpintis, ar nesupus malkos.

Ir nuo lempų, ir nuo kalbų apie atšilimą Alių Sakinį išmušė prakaitas.

Galiausiai įsikišo psichologas ir pareiškė, kad visa tai tėra viso labo televizijos bei spaudos sukelta masinė psichozė. Jo kolegos yra suskaičiavę, kad žmogui per
parą vidutiniškai kyla 66000 minčių, iš kurių du trečdaliai priskirtini
prie negatyvių. Iš pastarųjų, kaip sakė psichologas, 40% yra susijusios su dalykais, kurie niekada
neatsitiks, 30% - su praeities įvykiais, 12% - su nepagrįstais
pergyvenimais dėl sveikatos, 10% - su įvairiais nereikšmingais
rūpesčiais ir tik 8 % - su pagrįstais rūpesčiais.

-
Tik aštuoni procentai jūsų baimių turi realų pagrindą, visa kita -
muilo burbulas, - juokėsi jis, rodydamas pirštu į filosofą, ekonomistą ir ekologą,
paskui atsisuko į Alių Sakinį ir patarė: - O tu, paprastas kaimo
žmogau, geriau atsipalaiduok, pažiūrėk gerą filmą, nuvažiuok į Palangą,
arba užeik į mūsų kliniką, ir mes išsklaidysime  fobijas.

Išgirdęs
apie muilo burbulą, ekonomistas paleido žodį į psichologą, ekonomistą už miško kirtimą toliau
skalbė ekologas, o filosofas pylė žibalą ant jų visų. Per
patį įdomumą, kai jau atrodė, kad turi kažkas gauti į snukį, laidos
vedėjas paskelbė reklaminę pauzę.

Iš studijos Alius Sakinis išėjo labai nusivylęs.

- Kaip ten bus su orais? - namuose klausinėjo kaimynai.

- Ar kitais metais turėtų derėti žirniai? - teiravosi kaimynė.

- Patys matėt! - numojo ranka Alius Sakinis, susirado plaktuką, vinių ir nuėjo į malkinę.

Po visų svarstymų ir globalių diskusijų stogo skylė nebuvo nė kiek sumažėjusi.

Alius pasidėjo kopėčias ir pūškėdamas ėmė ruopštis aukštyn link ozono skylės.

Tfu, link stogo skylės!

Rodyk draugams

Komentarai (2)

deimantukas2008-12-12 21:13

Aha,skyle užtaisyti.Tai juk darbas,kurį reik dirbti.Geriau ir lengviau surast priežastį,kaip to nedaryti, pavyzdžiui,pasielfti, kaip pasielgė apysakos herojus. Arba dabar yra labai paplitęs būdas internetu aiškintis ir tartis, kaip tai padaryti- visokie forumai.

Petras2008-12-13 09:54

Aš irgi pastebėjau - nevykėlių forumai yra puiki vieta imituoti įsivaizduojamą veiksmą. Nuėjęs į kai kuriuos forumus, gali pasijusti, tarsi būtumei atsidūręs tarp labai veiklių ir dalykiškų žmonių - visi ką nors svarsto, skaičiuoja, tariasi, planuoja, o svarbiausia - RENGIASI kažką daryti. Deja, toliau pasirengimo paprastai nenueina nė vienas.

Tokie forumai keistu būdu pasiglemžia vieną esminę religijos funkciją - bėgdami nuo gąsdinančios realybės, svajotojai užsidaro fantazijų rūmuose. Katalikybės atveju tai labai realūs žmonių rankomis pastatyti, statulų ir paveikslų kimšte prikimšti bažnyčių pastatai, internete - virtualios susitikimų ir fantazijų vietos.

Gal tai geriau, negu sėdėti prie stalo tarsi paralyžiuotam arba gulėti lovoje pakirstam depresijos, tačiau neišsprendžia problemos. Žmogus ir toliau tarsi nieko negali, nors mintyse jis galėtų viską.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras