BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Du bendraautoriai

Mano senutis jau buvo senas, ir visi sakė, kad jis greitai mirs.
- Kada tu  mirsi? – neiškentęs paklausiau jo paties. - Visi sako, kad žiemą. Tikrai?
- Žiemą – jokiu būdu! – pasipurtė senutis. - Žemė įšalusi, sunku duobę iškasti.
- Pavasarį?
- Ar aš kvailas, kad mirčiau pavasarį? Paukštukai parkelia, pražysta sodas, sužaliuoja miškas – kaip aš mirsiu tokiu laiku?
- Tai vasarą?
- Vasarą laiko nebus. Kada atšyla, man nebeskauda kojos. Mudu turėsim eiti už miško ieškoti laimės šalies.
- Dabar žinau! Tu mirsi rudenį.
- Rudenį tavo tėvai turi daug darbo. Aš negaliu jų trukdyti…
- Tai kada tu mirsi, jei vis negali ir negali?
- Tai
bus toks laikas, kai dar ne žiema ir jau ne ruduo, - pagalvojęs atsakė
senutis. - Žemė dar neįšalusi, o rudens darbai pabaigti. Pirmas sniegas
iškris – aš ir iškeliauju…
Vieną dieną senučiui pasidarė blogiau. Mama pasiuntė mus pas kaimyną, kad tas skubiai atvežtų daktarą.
Mes, keturi vaikai, bėgom pradėjusiais šalti arimo grumstais.
Pradėjo snigti. Didelės baltos snaigės nedrąsiai iš dangaus ėmė tūpti ant žemės.
Mama
ėmė šaukti kažką. Atsigręžę pamatėm, kad ji išbėgo į kiemą ir 
mojuoja rankomis tarsi vėjo malūnas. Mes negirdėjom, ką ji šaukė, bet
staiga supratau, kad laikas grįžti atgal.
Baltas sniegas pasakė, kad senutis ką tik iškeliavo ir dabar lekia su snaigėm tolyn.
Ilgai negalėjau šito suprasti.
Juk mums pasakyta: nežinai dienos ir valandos. Kodėl senučiui įvyko tarsi prieš Dievo valią?
Vieną sykį Dievas atsakė:
- Man patiko tavo senučio istorija. Jai betrūko gražios pabaigos.
Aha!..
Mano gyvenimą kuria du autoriai.
Vienas iš jų esu aš.

Rodyk draugams

Komentarai (3)

Anonimas2005-04-21 11:35

As irgi nermanau, kad zmogus savo likimo kalvis. Zmogus tik bendraautorius.

Anonimas2005-04-21 18:25

Grazi ir zaisminga istorija. Man patinka tai, kad esi zaidziantis zmogus.

Linas

rainny2005-04-25 12:13

niekas negali pasirinktikada mirti.. galima tiketi dievu,galima tiketi likimu…bet gyvenimas tiesiog bega savo vaga nepriklausomau nuo to ar mes isvis kuonors tikime… tiesiog,kad vienas gimtu,kitas turi mirti…tai amzinas ratas…tai gyvenimas…ir nesvarbu,kad mes save laikome pasaulio centru…jis nesisuka apie mus…jis sukasi aplink savo asy , omums tik lemta kovot arba susitaikyti… kartais susitaikymas yra daugiausiai jegu reikalaujanti kova…

Rašyti komentarą

Tavo komentaras