BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Dievas: čia ir dabar ar ten kažkada?

Po internetą klajoja Jėzaus vardu kažkieno parašytas “laiškas nuo draugo“, žmonės jį platina vienas kitam, nė neįtardami, kiek daug tokiu būdu pasako apie savo dvasinę būseną.

Pagrindinė laiško mintis - Jėzus kviečia į pasimatymą, o tu neateini, nors turėtum atsikelti ir eiti.

Tačiau kur?

Kur Dievas gyvena, kur Jo namai?

Tarkime, mano tėvui toks klausimas nė nekildavo. Jis puikiai žinojo, kad Dievas gyvena medinėje Kaltinėnų bažnyčioje, dar kapinių koplyčioje… Dievą jis dar sutikdavo kur nors Šiluvoje per atlaidus, buvo nuvažiavęs pas Jį į Kryžių kalną. O jeigu būtų galėjęs nuvažiuoti į Romą, jam tai būtų buvusi pati didžiausia laimė.

Bet nenuvažiavo…

Įdomu tai, kad religingas žmogus labai nesikišdavo į mūsų įsitikinimus. Jam rūpėjo, kad retkarčiais nueitume į bažnyčią, o du kartus metuose atliktume išpažinties ritualą. Kaip ir kiti mano pažįstami katalikai, jis niekada nebuvo atsivertęs Šventojo Rašto, o kasdieniniuose pokalbiuose tikėjimo temų neliesdavo. Jos buvo paliekamos kitam laikui - sekmadieniui, tam buvo nustatyta speciali vieta kažkur ten - bažnyčioje.

Vaikai labai greitai pastebėjome, kad visą savaitę gali likti laisvas nuo Dievo - svarbu nueiti sekmadienį ir atbūti nustatytą laiką.

Suprantama, visą savaitę pasaulis be Dievo negalėjo būti - jis būtų atrodęs per daug chaotiškas, tuščias, gąsdinantis. Dievo trupinių tėvas parsinešdavo su šventintos duonos pluta, Dievo galių turėjo už švento paveikslo užkišta šventinta kadugio šakelė, stalčiuje padėta juoda knygelė su kryželiu, šventinta žvakė, dar keli katalikiški fetišai. Turėjo žmogus ir rožinį, bet nemačiau, kad būtų kalbėjęs tokią gausybę poterių.

Tai buvo užimtas, tvarkingas žmogus, kuris laiku atlikdavo visas prievoles, įskaitant religiją.

Būdamas šalia tokio žmogaus, viduje lieki laisvas. Svarbu, kad paklustum išoriškai - nueitum, atbūtum, atliktum. Tokį žmogų lengva vedžioti už nosies - varomas nueinį į bažnyčią, sukandęs dantis atklūpi, o jis laiko tave tvarkingu kataliku. Paaugęs taip ir darydavau, kol atsibodo.

O ar toks “išoriškas” žmogus pats yra laisvas?

Daugybė mano pažįstamų katalikų, kaimynų ir giminių, iš pirmo žvilgsnio atrodo gana laisvi nuo religijos. Jų gyvenime Dievui skirta tam tikra vieta ir laikas, o visa kita - tavo paties valioje. Išėjęs iš bažnyčios, jis gali šaipytis iš kunigo ir net pasakoti anekdotus apie Dievą. Bet dažniausiai to nedaro - paprasčiausiai gyvena savo gyvenimą tarp nuosavų gyvulių, padargų, laukų, vaikų ir kitų rūpesčių. Visą savaitę iki sekmadienio jis turi kuo užsiimti.

Bet štai vėlų varakarą prieina pakelės kryžių ir susigūžia iš baimės. Pamato medinį dievuką ir nusilenkia žemai, pagarbiai nusiima nuo galvos kepurę. Tai, ką jis atėmė iš savęs ir sukėlė į išorę, kažkokiu paslaptingu būdu sulipo į mažą stabuką, į stebukligos duonos kriaukšlę, į plastmasinių rutuliukų vėrinį… Jo baimė, viltis, tikėjimas, bejėgiškumas dabar tikri kaip alavinis dievukas ir valdo iš TEN.

Ir dabar valdo, o KAŽKADA visai užvaldys…

Stabų link

Rodyk draugams

Komentarai (10)

Anonymous2006-07-26 16:42

Na, Jėzus sakė: ateikite pas mane visi, kurie alkstate ir esate prislėgti ar kažką panašaus… Aiškiai parašyta, kad reikia eiti. Namuose tarp puodų pasilieka tie, kuriems Dievas nereikalingas. Tikintys žino, kur jiems eiti.

2ra2006-07-26 20:14

Kadangi mano tėvai manęs vaikystėje į bažnyčią nevedžiojo, tai ir šindien Dievo ten nieškau. Mama kartą pasakė, kad dievo Ten ten nėra. Dievas gyvena kiekviename iš mūsų, ir jo yra tiek, kiek savyje nešiojiesi.

Gavau ir aš laišką su kvietimu ateiti. Pagalvojau: ale žiūrėk tu man, koks modernus nūnai Jėzus tapo - internetu naudojasi. Anksčiau, žiūrėk, tai per sapną, tai per mintį, jausmą ar nuojautą, per ženklą kelio dulkėse, medžio rievėje ar debesio pakraštį…O dabar - o-ba-na, tiesiai į pašto dėžutę.

Žinau, kad ne Jėzaus pirštas klavišus spaudė. Norėjau tam kažkam nurašyti: nešnekėk Jo vardu, jis pats man viską pasakys, kaip visados pasako, laikui atėjus. Bet…atgalinio adreso nebuvo. O siųsti tą laišką ratui draugų Jėzaus vardu - tai įžūlus svetimo vardo pasisavinimas. Nedrįstu kalbėti Jėzaus vardu. Turbūt todėl, kad vaikystėje į bažnyčią mama nevedžiojo.

Anonymous2006-07-27 14:41

Išėjęs iš bažnyčios, jis gali šaipytis iš kunigo ir net pasakoti anekdotus apie Dievą

Petras ir nenuejes i baznyciua ta pati daro, tik apie tuos, kurie eina - a didelis skirtums?-:)

Petras2006-07-27 16:12

Taip, anonime, aš manau, kad tarp davatkos, kuri bažnyčioje laižo stabus, ir Dievo yra šioks toks skirtumas.

deimantukas2006-08-01 10:32

Kelis kartus buvau baznycioje,bet ne savo noru:krikstynos,prie kompanijos…Niekada i ja neinu,nes man,kazkaip ,nereikia.As meldziuosi visur,kur tuo metu esu,kai man reikia melstis.Meldziuosi,ne kaip "reikia",ne kaip daro visi,ne pagal komanda,bet, kaip sako mano sirdis,kaip as suprantu malda,kaip tuo metu jauciuosi.Tai mano supratimas apie malda.Man tai labai padeda.Nezinau,ar galeciau susikaupti tarp daugelio zmoniu.Ir juolab melstis tada,"kada jau reikia".Tiesa,as ir valgau,kada uzsinoriu,o ne kada atejo laikas.Beje ir tustinuosi,kada noriu,o ne kada reikia.

Kaip sakoma,kiekvienam savo.

deimantukas2006-08-01 11:21

Ir dar.Man tai asocijuojasi taip.As esu kazkokios automobiliu markes megejas,myletojas ar galu gale-fanas.Tokiu,kaip as yra ir daugiau.Kazkas sukuria ar suburia siu myletoju kluba.Parengiami,be abejo,istatai,renkamas mokestis,buriami suvaziavimai ir t.t.Kasmetiniai,kasmenesiniai ir panasiai.Esu pakvieciamas ir as.Nes myliu tos pacios markes automobili,kaip ir klubo nariai.As sakau,kad nenoriu istoti i jusu kluba,nes,nes nematau prasmes,o ir myleti tos markes automobili as galiu ir be ju klubo.Ir turbut myliu ne maziau.Man patinka myleti bunant vienam ir tyliai,o ne saukiant:paziurekit kiek musu daug klube ir kaip mes visi stipriai mylim sia automobilio marke.

Raskit ,na 10 skirtumu,kuo skiriasi vaiksciojimas i si kluba ir i baznycia.

Anonymous2006-08-02 05:59

Nesulauksi, Deimantuk, kad religingas žmogus savo svarbiausiąjį stabą sulygintų su paprasčiausiu klubu. Jam, nesvarbu, ar tai būtų katalikas, ar protestantas, bažnyčia yra sukonkretintas Dievo pakaitalas. Tai gali būti blizgučiais išpuošta katalikų stabmeldykla arba daug kuklesnė sektantų susirinkimų vieta - religingas žmogus su Dievu gali bendrauti tik čia, minioje, į Dievą jis gali kreiptis tiktai per tarpininkus. Kaip jis vienas su Tėvu užsidarys kambarėlyje, jeigu ir save jis suvokia tik kaip minios dalį, kaip "mes" o ne "aš" ir nieko taip nebijo, kaip atsiskirti nuo bandos?

Tai tu, normali asmenybė, suvoki savo pomėgį kažkuriai automobilio markei. O minios žmogus be klubo pats vienas nieko kaip ir nesuvokia, jo paties pomėgiai ir antipatijos tarsi nieko nereiškia ir vertę įgauna tik tokiu atveju, jeigu visas būrys myli arba neapkenčia. Jeigu pastebėjai, ir mano puslapyje "drąsiausiai" reiškiasi anoniminės davatkos - jos nedrįsta ne tik prisistatyti kaip save gerbiantys žmonės, bet ir pasirašyti kokiu nors išsigalvotu vardu. Tik minioje šitie žmonės gali spardyti suklupusį žmogų, o dvikova akis į akį juos gąsdina. Tik minioje jie gali klausytis muzikos, krypuoti į taktą ir rėkti beždžionių balsais. Todel be fanų klubo jie negali garbinti nė "Žalgirio", nė "Ferario", nė kokio nors kito dievo.

Neturėkim vilties, kad jie ras 10 kažkokių racionalių "skirtumų" tarp bažnyčios ir klubo arba neradę priims mūsų požiūrį. Mes jau nežiūrėsim į pasaulį bandos akimis, nes turime savo akis ir galvą, o jie bent kol kas nepažvelgs savosiomis, nes tokių kol kas neturi.

Norint suvokti save kaip asmenybę, neužtenka žinoti, kad kiekvienas esame nepakartojamas individas, - tokiu individu dar reikia BŪTI.

Pats žinai, minioje tai nelengva.

Petras

Redagavo Petras 2006-08-02 06:08

deimantukas2006-08-02 10:14

Kazi kas atsitiktu su tais stabmeldziais,jei staiga,tarkim ,zemes drebejimas nusluotu nuo zemes pavirsiaus viska,tame tarpe ir baznycias.Kur ir kaip jie tada melstusi?O ir subegt i viena kruva neuztektu-juk baznycios tai nera.O gal ir "dirigento" nebutu!Va tai tada jau sakes.

Deepblue2006-08-04 01:24

Na man kitas klausimas kyla: vis pagalvoju kazin jei kunigai pries 2000 metu butu jezu nenukryziave o pakore arba paskendine su akmeniu po kaklu, ar siu laiku davatkos sliauziotu ir garbintu kartuves??? ar nesiotu po kaklu prisesege akmeni ir laizytu ji???

deimantukas2006-08-04 07:55

,gerbiamas Deepblue?Nesiplesiu,bet visiskai galejo buti ir taip.Paziurek,sako arteja pasaulio pabaiga.O kas gi jei ne patys zmones ja artina.Tiesiog reikia pastebeti,kiek daug iskrypimu.Na,gal tai tik mano akim ziurint.Bet matau ju labai daug.As ir pats ilga laika gyvenau pagal tas prakeiktas mandagumo,etiketo,stiliaus,"kaip visi","ka pagalvos" normas,kol atsitrenkiau i dugna.Ir aciu Dievui,kad atsitrenkiau.Nesigailiu del savo praeities ir savo klaidu antraip nebuciau praregejes.Dabar ir gi daug klystu,bet stengiuos pripazinti klaidas.

Galejo buti mano pabaiga,kaip ir dabar kalbama apie pasaulio,jei paimsim ji,kaip vienalyte mase,pabaiga.Ir kuo daugiau masiskumo,masisku susiburimu ir vienybiu pries kaskoki garbinima,tuo ta pabaiga arciau.Man tai nesunku pastebeti.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras