BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ar švenčia tauta Valstybės dieną?

Ar švenčiate Vasario 16-ąją? Su tokiu klausimu išvykau į Šilalės rajono kaimus ir miestelius. Klausiau pirmų sutiktų žmonių, nežiūrėdamas amžiaus, lyties, išsilavinimo. Žodžiu, tai atsitiktinė mini apklausa be pavardžių, konkrečių pareigų ir nuotraukų - mano pašnekovai, išskyrus vieną, atsisakė viešinti tokius duomenis.

Audronė, pardavėja:
- Ar švenčiu Vasario 16-ąją? Kaip čia pasakius… Per šventes mes dažniausiai dirbame, pardavėjoms švenčių nėra, bet jeigu pasitaiko išeiginė, tai, žinoma, gerai. Galiu pabūti ramybėje, ilgiau pasėdėti prie televizoriaus. Išeiginė, kaip visos… Šeimoje švenčiame Kalėdas, Naujuosius metus, Velykas, gimtadienius. Vasario 16-osios - ne. Dabar išvis švęsti sunkiau, labai neįsilinksminsi.

Aldona, mokytoja:
- Vasario 16-oji švenčiama mokykloje, tai labiau šventė vaikams. O šeimoje nešvenčiame, nėra tokios tradicijos. Nežinau - kodėl, bet ir mūsų pažįstami nešvenčia. Sakyčiau, tai tokia valstybės, valdžios, oficialiojo gyvenimo, bet ne liaudies šventė. Nuo kitų išeiginių ji skiriasi tuo, kad per Lietuvos televiziją būna šventinių laidų, o štai kitos televizijos jai net neskiria didelio dėmesio.

Vytautas, stalius:
- Vasario 16-ąją gerbiu, nes tai sena šventė, sovietmečiu ji draudžiama buvo, todėl atrodė tokia pavojinga. Dabar niekas nedraudžia, bet nežinau, ar kas iš mano pažįstamų švenčia. Mes - ne. Nei aš ką sveikinu su ta švente, nei mane kas sveikina. O kad politikai sveikina, man tai nerūpi. O štai Kovo 11-osios visai nelaikau švente. Jeigu ji kam nors ir šventė, tai tik valdžiai. Tai - dabartinės valdžios šventė, tos pačios, kuri taip nualino Lietuvą.
Anksčiau valdžia sakė: išmirs mūsiškė, sovietinė kartą, užaugs nauja, štai tada bus tvarka. Nė velnio! Kuo tolyn, tuo korupcija eina smarkyn, tuo mažiau tvarkos ir apačiose. Štai mano sūnus mato: sąžiningai mokėdamas mokesčius negaliu išlaikyti šeimos, pradėjau sukčiauti - šeimai atlieka kąsnis. Tai negi sūnus iš manęs nesimokys, kaip išgyventi?
O baisiausia, kad aš nieko jam nepaliksiu. Nors mūsų tėvams sunkūs laikai buvo, bet jie dėl mūsų kažką sukaupė. O aš jo negalėsiu išleisti netgi į mokslus. Ir tu dabar manęs klausi, ar aš švenčiu valstybės šventes? Kam valstybė gera, tie ir tegu švenčia. O aš nesu tikras, ar ji neprašvilps mano uždirbtų pinigų ir nepaliks manęs be pensijos. Jeigu kas nors pasakytų, kad man beliko gyventi koks mienuo, žinai, ką padaryčiau? Pasiskolinčiau kur nors pinigų, prisipirkčiau sprogmenų, apsidėčiau jais kaip koks musulmonų savižudis ir pamėginčiau prasmukti į valdžios rūmus. Va, tada tai jiems padaryčiau šventę!..

Asta, draudėja:
- Vaslstybinių švenčių nešvenčiau ir nešvęsiu. Nei Vasario 16-oasios, nei Kovo 11-osios. Miestuose žmonės gal ir švenčia, nes ten būna visokių šventinių koncertų, kitokių renginių, o kaime tai - paprasčiausia išeiginė. Kalėdos, Velykos - kas kita. Dar Motinos, Tėvo diena, Vėlinės… Mes šeimoje tebešvenčiame Kovo 8-ąją. Tai puiki šventė, labai džiaugiuosi, jei vyras nuskina kokią gėlę… Aš jį pavaišinu. Be reikalo tą šventę stumia šalin, juk tai ne tarybinė, o tarptautinį šventė. O jei šventė svetima, nieko nepriversi švęsti. Sakyčiau, tegu valstybės šventes švenčia valstybės vyrai. Ko gero, jiems tai didelė šventė.

Genovaitė, pardavėja:
- Man irgi gaila, kad išstumia Kovo 8-ąją. Labai džiaugiuosi, jei vyras parneša gėlę. Aš jį tuoj vaišnu, ir šeimoje - šventė. O Vasakrio 16-oji… Ne, niekada. Tikrai įdomus klausimas: kodėl nešvenčiame valstybinių švenčių? Niekada apie tai nepagalvojau. Gal naujos šventės, nėra tradicijų? Bet juk Valentino diena irgi nauja, o jaunimas jau švenčia… Ir Tėvo diena nauja, o žiūrėk, kaip prigijo. Atsimenu, nenorėdavom švęsti Gegužės 1-osios, nes tai buvo kažkokia priverstinė, labai valdiška šventė. Dabar panašiai su Vasario 16-ąją. Per televizorių gąsdina, kad iškeltume vėliavas, nes gali nubausti. Jeigu negąsdintų, tai nežinau, ar tas vėliavas kas labai keltų. Dabar viskas, kas susiję su valdžia ir valstybe, žmones erzina. Valstybė - sau, žmonės - sau. Paprasti žmonės valdžios švenčių nešvenčia. Mano pažįstami - tai jau tikrai.

Vytalijus Daunoras, Kaltinėnų A. Stulginskio gimnazijos mokytojas:
- Vasario 16-ją švenčiu su visa šeima, o jei būtų kokios demonstracijos, kaip kad tarybinais laikais, tai tikrai eičiau. Kalbu visai rimtai: eičiau į tokią demonstraciją, neščiausi vėliavą. Norėčiau būti su visais, švęsti kartu, paklausyti mūsų Prezidentės. Kitų - nežinau, bet Prezidentės tokią dieną tikrai norėčiau paklausyti. Aš manau, kad Vasario 16-oji yra ne valdžios, bet nacionalinė, tai yra, lietuvių, paprastų žmonių šventė.
Tai ir mūsų šeimos šventė. Mes ją švenčiame taip pat rimtai, kaip ir Kalėdas, Naujuosius metus, Velykas, Tėvo, Motinos dieną, Vėlines, gimtadienius… Sveikiname vienas kitą. Aš sveikinu tėvus, jie sveikina mane, mano vaikai - irgi. Mes visi sveikiname vienas kitą. Ko gero, išmokau iš savo tėvų. Jie labai gerbia Vasario 16-ąją. Kiti, žinau, nešvenčia, bet tikriausiai todėl, kad jiems ta šventė atrodo”valdiška”. Aš nemanau, kad tai - tik valdžios šventė.

Loreta, pardavėja:
- Man Vasario 16-oji - pati paprasčiausia diena. Gera ji tuo, kad vaikams būna atostogos, taigi namai pilnesni, gyvesni. Aš labai branginu savo vaikus ir šeimą, vos jų nepraradau, nes kažkada gėriau juodai, nežiūrėdama - šventė ar ne. Dėl jų mečiau gerti, labai džiaugiuosi, kad pavyko atsistoti ant kojų. Vyras - irgi. Dabar mūsų šventės - kitos, mes švenčiame blaivūs, mūsų šventės labai paprastos, tikros: nusiperkame torčiuką, išsiverdame kavos pasidedame saldumynų…

Tai tokios labai asmeniškos šventės: gimtadieniai, Kalėdos, Naujieji metai, Velykos. Labai didelė šventė Vėlinės, Motinos, Tėvo diena. Mano tėveliai mirę, tai lankome juos kapuose, vaikai mus sveikina namuose. Vasario 16-osios savo švente nelaime. Tai kažkokia labai oficiali, valdiška šventė, ji kažkur už mūsų šeimos ribų. Per televizorių sveikina valstybės vadovai, bet nepasakyčiau, kad man tai pakelia nuotaiką. Politika nelabai domiuosi, bet imu pastebėti, kad matydama per televizorių tuos patenkintus veidus, imu nervintis. Anksčiau taip nebūdavo, o dabar susinervinu. Mes turime savo šventes, jie - savo.


Viešumoje Vasario 16-oji minima labai iškilmingai ir įspūdingai, o buityje, pasirodo, ji švenčiama labai retai.

Kitas gyvenimas

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (2)

laisvaslaikas2010-02-16 11:56

Per šitas šventes visada paskambinu tėvams ir pasveikinu. Jei to nedaryčiau, likčiau nesuprastas ir gaučiau barti:) Jiems tai tikra šventė, mama iš vakaro išlygina vėliavą, visą dieną žiūri minėjimus, koncertus ir mišias per TV. O man, tai, gal irgi graži šventė, ne vien eilinė išeiginė.

deimantukas2010-02-16 21:58

Kažkada, apie 1987 metus, kai net nekvepėjo nepriklausoma Lietuva, su vienu draugeliu naktimis rengdavom reidus po naktinį Vilnių ir ne tik. Aerozoliniais balionėliais piešdavom gediminaičių stulpus ant sienų, uždažydavom rusiškus gatvių, stotelių pavadinimus, parduotuvių rusiškus užrašus. Buvo baugu. Tada jautėmės tikrais patrijotais.
Kitą dieną troleibusai pravažiuodavom pro tas vietas ir stebėdavom, kaip dažai yra valomi, slepiami, uždažomi draudžiami tada gediminaičių stulpai. Labai buvo įdomu stebėti šalia esančių žmonių reakciją. Tais laikais net buvom sekami KGB. Ačiū Dievui nepakliuvom.
Dabar ta prasme jaučiuosi visiškai nusivylęs. Galima sakyti ištryniau iš smegeninės patrijotizmą. Mano supratimu-tas patrijotizmas man dabar trukdo, kaip liga. Kai tais laikais net rusiškai iš principo nekalbėdavau, dabar supratau, kad toks mano elgesys dabar tik sunkina mano paties gyvenimą.
Buvo laikas,kada ko gero padariau ir elgiausi Lietuvai taip, kaip tuo metu turėjo elgtis tikras patrijotas. Žinoma, ne viską padariau- galėjau nušokti nuo katedros varpinės rėkdamas “laisvę Lietuvai”. Bet matyt to nepadariau, nes buvau per menkas patrijotas. Dabar visai nesigailiu, kad esu gyvas.
Jau kelis pastaruosius metus tokias ir panašias valstybės šventes švenčiu savo garaže prie automobilio ar kur kitur tvarkau savo asmeninius reikalus ir labai džiaugiuosi, kad turiu laisvų dienų.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras