Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2005-07-21

Pasaulis dar statomas

Publikuota: Liudijimai

Kelias akimirkas negalėjau suvokti, kur esu ir koks dabar
metas. Ten, kur buvau, tvyrojo prietema, o rytais mano kambariuke
šviesu - saulė nuo septintos braunasi pro užuolaidas ir vilioja į
lauką. Visgi tai tas pats kambarys, tik truputį kitoks - užuolaidos
atitrauktos, o iš lauko trykšta blausi šviesa kartu su girdėtu garsu,
tarsi lašėtų kranas. O taip, juk tai lietus!
Pirmas toks rytas mano gyvenime.
Martyno dar negirdėti - jis miega, ant močiutės susikėlęs kojas. Vakar
jis man išdėstė visą naujojo namo projektą. Tai bus mūrinis namas, bet
kažkodėl apkaltas lentomis ir nudažyrtas geltona spalva. Jame bus
vandentiekis, elektra, kanalizacija ir kaminas. Ir dar toks kabliukas
pasikabinti kepurei.
Man tas naujasis namas pasirodė labai panašus
į dabartinį, bet kažkoks truputėlį kitoks - gal ryškesnis ir
artimesnis… Kažkokia labai jauki šviesi trobelė…
- Einu mas močiutę, o tu knark toliau, - pajudinęs mane, pasakė Martynas ir išsiruopštė iš lovos. Taip mes atsisveikinom.
Kieme, pasislėpęs už žolių, manęs tykojo Murzius. Pernai šis kvailas
miesto padaras bijojo kielių, kregždžių, pelių ir rasos, o šiemet tai
jau kiemo galiūnas, aplinkinių medžių ir krūmų šeimininkas. Vakar po
kiemą šokinėjo keturios kielės, o širyt beliko trys. Matyt, vieną
surijo tasai begėdis.
Vakar ir svogūnai stovėjo stati, o širyt
suguldyti ant žemės. Lietaus būta kaip reikiant. Pro debesis pašvietė
saulė, ir pamačiau, kaip nuo daržo kyla pilkšvas garas.
Atidžiau
pažiūrėjus, kiekvienas svogūnas vis kitoks. Vienas su trimis laiškais,
o kitas su keturiais arba penkiais. Yra sakoma, kad net antro tokio pat
lapo nerasi. Man tai nesuprantama. Esu matęs dagybę daiktų, sykį buvau
vienoje gamykloje, ir man akys apraibo, pamačius šitiek butelio
kamštelių. Jų buvo prikrauti didžiuliai konteineriai, viename
sandėlyšje mačiau krūvą lyg piramidę, bet visi kamšteliai buvo vienodi.
O svogūno laiškų kūrėjas savo darbų netiražuoja, kiekvieną svogūno
laišką jis daro kitokį, ir kvailą katiną kiekvieną kitokį, ir antro
Martyno tokio nėra, ir manęs kito tikriausiai nebus…
Nustebęs
žiūriu, kaip greitai plaikstosi debesys. O taip, antro ryto tokio dar
niekada nėra buvę - šita diena pradėta iš naujo. Ir namas Martyno
pradėtas, o taip, jis vakar prinešė plytų, apmozojo jas moliu, bet
kažkodėl paliko gulėti ant žemės.
- Man neišeina namas, - pasiguodė
statytojas, kada susėdom už stalo, ir aš jam įdėjau svogūnų su
grietine. - Aš dedu plytas, dedu, o jos griūva atgal.
- Ir tegu griūva, - nuraminau vaiką.
- Kodėl? - susidomėjo anūkas.
- Svarbu ne namas, o tai, kad jį statai, - paaiškinau tai, ką pats
dabar supratau. - Namą turi, yra kur gyventi, tai namas tau nesvarbu.
Bet turi plytų, molio, gali statyti, statyti, statyti…
- Tikrai? - Martyno akys išsprogo, ir buvo matyti, kad jo galvoje vyksta kažkokie didžiuliai dalykai.
- Žinoma! - staiga sušuko nesibaigiančių projektų autorius. - Svarbu ne namas, o darbas! Aš turiu darbo!
Jam taip patiko nauja idėja, kad pašoko nuo kėdės, nubėgo pas močiutę ir išdėstė jai visą kūrybos paslaptį:
- Svarbu yra darbas, o ne… O ne… - vaikas pamiršo ankstesnį sakinį ir pridėjo šį tą nuo savęs: - O ne visokios nesąmonės!
- Žinoma, - pritarė močiutė, bet nelabai suprato, apie ką ši filosofija.
Martynas grįžo atgal ir pasakė dar vieną paslaptį:
- Tu žinai, statysiu namą su priestatu. Man reikės daug laidų elektrai,
ar galėsiu imti tavo laidus? Ir vamzdžių reikės daugiau, ar galėsiu
imti tavo vamzdžius?
- Žinoma, - pritariau. - Koks priestatas be elektros ir be vandentiekio?
Jis dar įsigeidė ruletės, gulsčiuko ir tušinuko. Nežinau, kam statyboje
tušinukas, bet statytojas žino geriau. Be to, man laikas į darbą - nėra
kada studijuoiti viso projekto.
Išvažiuodamas dar sykį užmečiau
akį  į kiemą. Kielės buvo išlaksčiusios, o Murzius sėdėjo žolėj ir
kantriai laukė kažko. Sunku įsivaizduoti, kiek čia Martynas pritemps
plytgalių, senų laidų ir vamzdagalių.
Kregždė lyg naikintuvas
pralėkė Murziui virš galvos, šis sumosavo letena ir įsižeidęs švaria
žole nuėjo į daržinę. Būtų gerai įsiminti tą vaizdą - juk matau
paskutinį kartą.
O taip, vakare bus kas kita.
Aš nemanau, kad kiemas išliks švarus ir tvarkingas, bet galime būti tikri - mažasis kūrėjas čia daug ką pakeis.
- Tai dirbu! - pareiškė statybininkas ir pamojavo ranka, o aš užkūriau golfuką.


Atgal į: Pasaulis dar statomas