Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2009-04-05

Piršlybų aktualija

Publikuota: Miniatiuros

Meilė ir Lietuva
Alius
Sakinis su tokia gyvnašle nuvažiavo prie jūros. Vėjas tą dieną buvo
visai nestipus, mažos bangelės vos teliuškavo į suplaktą smėlį. Iš
kažkur atsirado berniukas su šunimi. Šuo puolė prie vandens ir norėjo
atsikąsti gabaliuką bangos, purslai tiško jam į akis. Šuo sušlapo snukį
ir nusipurtė, tada įsiutęs puolė kitą  į krantą lekiančią vandens
juostą.

Berniukas stovėjo ir juokėsi.

Saulės spindulys bėgo per kopas.

- Graži mūsų Lietuva, - pasakė gyvnašlė, įtraukusi jūra kvepiančio oro.

- Nepriklausoma Lietuva, - pataisė Alius.

- Taip, graži mūsų nepriklausoma Lietuva, - pasitaisė ir ji.

- Europos Sąjunga, - įsijautė Alius. - Graži mūsų nepriklausoma Lietuva Europos Sąjungos sudėtyje.

- Taip, graži mūsų Europa, - lyg ir abejodama numykė gyvnašlė.

- Eurazija, - fantazavo toliau Alius. - Kai žiūriu į lūžtančią bangą, mėginu pagalvoti, koks gražus mūsų Eurazijos žemynas.

Gyvnašlė nebeatsakė. Pati nesuprato - kodėl, bet jos partriotinis jausmas buvo užgautas.

“Kaip aš gyvenčiau su tuo idiotu?” - staiga pagalvojo.

Alius pažiūrėjo į ją ir išsigando. Ji buvo daili, pakankamai apvali, bet viena mintis nugąsdino.

“Ką aš daryčiau su ja? - paklausė savęs ir nusipurtė. - Su nepriklausoma Lietuva?..”

Skonis ir aktualijos
Jiedu susipažino pažinčių klube.

- Norėčiau turėti žmogų, su kuriuo vakarais galėčiau aptarti dienos aktualijas, - prisipažino ji.

Alius
nedrįso išpažinti savo didžiausios svajonės, tai numykė kažką apie
aktualijas. Jis nelabai suprato, ką ji nori pasakyti, kai šneka apie
aktualijas, tai suniurnėjo nei šį, nei tą:

- Dabar aktualijų daug, ir visos labai aktualios asmeniniu aspektu.

“Oho, koks atsargus, - pagalvojo ji, ir jai tas patiko. - Nenori atskleisti kortų!”

-
Ką tu manai apie premjero ir prezidento santykius? - pklausė ji
tiesiai, ir Alius sutriko - jis nepažinojo nei premjero, nei
prezidento, o į jų tarpusavio santykius niekada nesikišo. Apskritai jis
nemėgo kaišioti nosies į svetimus reikalus.

- Na, aš manau, visada galima rasti konsensusą, - pareiškė Alius ir išsigando.

“O!.. Koks nuostabus politinis skonis! - apsidžiaugė ji. - Atrodo, radau!”

“Po velnių, kas tas konsensusas? - susirūpino Alius. - Atrodo, pataikiau!”


Žmonės ir žmonija
- Štai mes gulim ant smėlio ir lepinamės, o žmonės kenčia, - pasakė ji susirūpinusi.

- Kas? Kur? - išsigando Alius ir atsisėdo. - Nuskendo kas nors?

- Ne, Aliau, ne čia…

- Kur? Ten?..

Bet niekur nebuvo matyti, kad žmonės kentėtų - visi gulėjo išsitėškę ant kopų ir šildėsi saulėje.

- Ne čia, ne ten… - susierzino ji. - Aš kalbu plačiau, apskritai. Pagalvojau apie žmoniją…

- Et, žmonija!.. - numojo Alius ir vėl dribo ant smėlio. - O aš pagalvojau - žmonės!

Jis atrodė toks kvailas ir toks patenkintas, kad  žmonija jo galvai buvo per daug.

Malda ir pagalba
Vakarop jie išvažiavo atgal į namus. Pradėjo lyti.

- Štai mes sėdim šiltoje mašinoje, o daugybė žmonių stovi kelyje ir šąla, - pasakė ji svajingai.

- Taip, ne visi turi mašinas, - pritarė Alius.

- Aš visada pasimeldžiu už tuos, kurie kelyje, - prisipažino ji. - Už tuos, kurie sušalę, suvargę…

Alius tylėjo.

- O tu? - paklausė ji.

- Na, nežinau… - norėjo jis išsisukti.

- Aliau, tu nepasimeldi už kitus? - kamantinėjo ji.

-
Sykį mėginau… Buvom nuėję į seniūno laidotuves. Pradėjau poteriauti,
bet tas bubenimas vargonų fone mane užmigino. Kažkaip negražu miegoti
bažnyčioj. O kelyje būtų labai pavojinga…

- Aliau, tu nepasimeldi net už savo tėvus, už brolius, už kitus artmiausius žmones? - pasibaisėjo ji.

- Na, kaip čia pasakius, - norėjo jis išsisukti ir pradėjo stabdyti.

- Aliau, ką tu darai?

- Stabdau. Antai po tiltu stovi žmogus - pavešim.

- Aliau, baik! - išsigando ji.

- Ką baik?

- Artėja naktis… Ar nežinai, kokių yra žmonių? Labai pavojinga susidėti su nepažįstamais!

- Sakai - nudurs? - kažko nusijuokė Alius. - Aš visada pavežu, bet nuduria ne visada…

- Aliau!.. - ji įsikibo į ranką ir ėmė kaulyte kaulyti.

Jie privažiavo arčiau ir pamatė, kad tas žmogelis po tiltu girtas. Alius antras mėnuo negėrė ir nenorėjo degtinės kvapo.

- Tiek to, - nusileido jis ir vėl padidino greitį. - Šį sykį geriau pasimelsti!

Jie paliko žmogelį lietuj ir toliau važiavo tylėdami.

- Na, trauk savo maldaknygę, - paragino Alius.

Bet ji tylėjo ir nieko nedarė.

- Trauk maldakynygę, reikia tam žmogui padėti, - ragino jis atkakliau. - Pasimelsim abu - gal kas paveš?

- Baik! - staiga sucipo ji ir netikėtai pradėjo verkti: - Aliau, kam tu mane užsisėdai?

Tas pats pie tą patį
- Ką apie tai galvoji? - paklausė ji, kai jie buvo netoli Aliaus namų.

- Apie ką? - nesuprato jis.

- Na, apie tą patį…

-
Aha, supratau, apie tą patį! - sušuko Alius, nors buvo netikras ir
bijojo likti nesuprastas. - Jeigu atvirai, apie tuos dalykus galvoju
lygiai taip pat, kaip ir tu.

Ji netikėtai nuraudo.

“Fi, gyvulys, - pagalvojo nustebusi. - O gal pamėginti?..”

Patiko (0)


Atgal į: Piršlybų aktualija