Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2007-12-19

Kunigų nuosavybė

Publikuota: Kita

Draugas rekomendavo savo kolegoms mano puslapį. Tie atsivertė, pamatė pavadinimą “Liudijo Jėzų”, tuoj pat išjungė ir ėmė muojuoti rankomis:

- Ne, ne, nenoriu turėti reikalų su jokiais fanatikais ir jokia religija!

Tai buvo gana apsiskaitę žmonės. Bet apie Jėzų jie yra girdėję tik iš fanatikų ir profesionalių bažnytininkų, prekiaujančių Jėzaus vardu. Jėzaus, kurio mokymas kaip tik nukreiptas prieš kunigus, Rašto aiškintojus ir visą manipuliatorių šutvę…

Absurdiška situacija.

Knygų knygą monopolizavo tie, kurie iš jos niekada nesimokys.

Tie, kuriems ji skirta, atsiversti bijo.

Rita papasakojo kitą istoriją.

Tai graudoka istorija apie jos giminaitę:

- Tai merginai dvidešimt vieneri, ji
atvažiavo pas mane pabūti, nes turi rimtų problemų - psichologinių,
kurios jai jau pereina į kūno ligas. Kai mes ilgai kalbėjomės, kas gali
jai padėti, pasakiau, kad Dievas, Jėzus, jo besąlygiška meilė. Kaip
stojosi piestu tas man brangus žmogutis, kai paminėjau Dievo vardą.
Nors ne kartą kartojau, kad kalbu ne apie bažnyčią, ji tiesiog šiurpo.
Supratau, kaip tas vaikas yra išgąsdintas bažnyčios ir fariziejų, jeigu
net Dievo vardas jai kelia pasidygėjimą. Kai pasiūliau skaityti Bibliją
- vienintelį tikrą dvasios vadovą, ji man atšovė, kad net nežinia, kas
tą Bibliją parašė ir kaip galima tikėti tuo, ko negali pačiupinėti.
Nusviro rankos, aš pasijutau silpnesnė už
fariziejus, kurie sugebėjo tokioje jaunoje širdyje įskiepyti baimę
Dievui.

Kaip jie tai daro? Sąmoningai, ar jiems tai išeina netyčia?

Atsakymą galima rasti patarime, kurį man parašė viena susierzinusi Raštų aiškintoja:

- Kuklus patarimas: pereiti į naują etapą ir Jėzų priimti kaip Dievo
Sūnų, o ne pomėgį.

Tai štai: Dievo Sūnus ir pomėgis - nesuderinami dalykai. Jėzus negali būti mėgstamas, jo mokymas negali būti pomėgis.

Ar reikia aiškiau?


Atgal į: Kunigų nuosavybė