Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2007-07-21

Jėzaus mokymas - ne išrinktiesiems

Publikuota: Straipsniai

- Petrai, man įdomus tavo tikėjimas, kuris neturi kontakto su
oficialiąja bažnyčia. Norėčiau paklausti, iš kur visa tai, su kokia
organizacija tu susijęs? Gal su Pakylėtaisiais Valdovais, kurie kalba
kažką panašaus? - klausia pažįstamas, paskaitęs mano liudijimus ir
pridėdamas “Pakylėtųjų Valdovų” nuorodą.

Žmogui įdomus mano tikėjimas, nesusijęs su jokia organizacija, todėl
jis norėtų žinoti, su kokia organizacija aš susijęs… Akivaizdus
vidinis prieštaravimas išduoda mąstymo klaidą, kuri religijos
paveiktoje aplinkoje ne tokia reta. Manęs iš tiesų gana dažnai klausia,
kokiai priklausau sektai, kokią organizaciją žadu kurti, kartais man
netgi siūloma steigti kokią nors instituciją ir ten sakyti pamokslus
apie… laisvą tikėjimą.

Ką atsakyti žmonėms, kurie siūlo kažką panašaus į nepartinių partiją?

Apie “Pakylėtus Valdovus” visgi turėčiau šį tą pasakyti.

Iš jų titulinio puslapio gali susidaryti įspūdis, kad jų kalbos kažkuo panašios į Jėzaus mokymą.

“Visais laikais, visų religijų viduje buvo žmonės, stovintys nuošaliai nuo
oficialios bažnyčios valdžios. Atsiskyrėliai, jogai, pranašai, mistikai…

Su kai kurių iš jų autoritetu skaitydavosi oficiali bažnyčia, bet dažniau juos
persekiodavo, ar netgi atimdavo gyvybę. Kiekvienos religijos viduje yra
2 keliai: išorinis kelias- sekimas tam tikromis dogmomis ir ritualais ir vidinis
kelias- ieškojimas tiesioginio, asmeninio ryšio su Dievu.

Pirmu keliu eina 90 procentų tikinčiųjų. Antru keliu mažai kas rizikuoja eiti.
Tai- įšventinimų kelias, slaptų žinių ir asmeninės mistinės patirties kelias
“, - rašo “valdovė” Tatjana Mikušina.

Tikrai, pagal Jėzaus mokymą yra išorinis - ritualų,
tradicijų, taisyklių, veidmainystės - kelias ir pats Jėzus, kuris yra
kelias, bet jau vidinis, nulemtas ne išorinių jėgų ar burtų (”mane
tėvai kaprikštijo kataliku, tai ir esu katalikas”), bet laisvo
apsisprendimo, paklūstantis ne išorinėms taisyklėms ir žmonių susikurtoms tradicijoms bei išsigalvotiems mokymams (”visi taip daro, kaip radom, taip ir paliksim, kiti žino geriau”), bet vidinio poreikio
paklusti vieninteliam Viešpačiui.

Jėzus mokė eiti ne pro didžiuosius vartus, kuriuos
taip mėgsta neatsakinga minia, bet pasistengti prasmukti pro mažuosius
vartelius, kurie skirti asmeniškai tau.

Tiesa ir tai, kad Jėzus mokė melstis ne sinagogose
ir gatvių kampuose, kaip tai daro pagonys, bet užsidaryti kambarėlyje
ir ieškoti vidinio kontakto su Dievu.

Išeitų, kad tie naujieji “valdovai” labai artimi Jėzui?

Na, jeigu tai kažkokie “valdovai”, tai jie
niekaip negali būti artimi Jėzui, kuris sakosi esąs vienintelis
Valdovas (Viešpats, Ganytojas, Mokytojas), todėl jokių kitų valdovų,
ganytojų, mokytojų šalia Jėzaus negali būti.  Netgi  tėvais  (nei
“šventaisiais”, nei  “dvasiškaisiais”) Jėzaus mokinys nieko neturėtų
vadinti, tik  Tėvą.  O jeigu  į tą vietą ima pretenduoti kas nors kitas, tai
jau  taiko į konkurentus, o  ne į padėjėjus. Iš esmės tai tokie pat
tarpininkai, kaip ir savo laikus atgyvenę bet vis dar gyvuojantys
kunigų profesijos apsišaukėliai.

Ką siūlo į “valdovus” pasikėlę naujieji tarpininkai? Kalbėdami apie asmeninį kontaktą su
Dievu, jie visgi prasitaria apie “įšventinimus” ir “slaptas žinias”,
kurias žino tik jie, ir kurias jie, ir tik jie gali suteikti. Taip ir
katalikų kunigai tvirtina, kad jie ir tik jie turi magiškas sakramentų
galias ir visus dangaus vartų raktus.

Žodžiu, ieškokite asmeninio kontakto su Dievu, bet tik per “pakylėtus valdovus”…

Tai iš tiesų kažkas panašaus į nepartinių partiją!

O dėl “slaptų žinių” reikia pasakyti, kad Jėzus
atėjo į žemę ne paslėpti ką nors, o pranešti Gerąją Naujieną, t.y.
kvietimą grįžti atgal pas mylintį Tėvą, kuris laukia kiekvieno sūnaus
paklydėlio, nesvarbu, ar jam duos tokį leidimą apsišaukėlių tarpininkų
organizacijos, ar neduos. Problema yra ne tai, kad žinios kažkieno
“paslėptos”, ne, Jėzus jas pasakė labai aiškiai ir suprantamai, be to,
tai sakė ne kažkokiems “išrinktiesiems”, teisiesiems, o nusidėjėliams,
kurių ir atėjo šaukti.

Nežinojimo problema atsiranda dėl to, kad religijos
apkvailinti žmonės žinių paprasčiausiai nenori girdėti. Kartais kokiam
nors šių laikų fariziejui parodau kurią nors Evangelijos eilutę,
prieštaraujančią “šventam” jo bažnyčios mokymui, ir paprašau balsu ją
perskaityti, bet nė vienas bažnyčios apsėstas žmogus dar neįstengė man
to padaryti. Beje, viena arši katalikė perskaitė patylomis eilutes,
draudžiančias melstis viešumoje, po to trenkė Naująjį Testamentą ant
stalo ir pareiškė, kad tai kažkokia “ateistų biblija”…

Šitų žmonių neįstengė įtikinti pats Jėzus - kaip
įtikinsim mes? “Žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite, girdėti girdėsite,
bet nesuprasite”, - sakė jis religijos vergams. Kodėl vieni išgirsta, o
kiti ne? Man tai kol kas paslaptis.

Noras turėti “slaptų žinių” ir kažkokių ypatingų
“šventinimų”, t.y. išskirtinių galių, kurie suteiktų išskirtinę
socialinę padėtį, visada buvo būdingas pretendentams į tarpininkus.
Šiandien sunku ir patikėti, kad “šventoji” katalikų kunigų bei vienuolių artelė slėpė
nuo žmonių Evangeliją, draudė skaityti ir žudė tuos, kurie nepakluso
“Evangelijos monopolistų” draudimui ir ryžosi patys skaityti Dievo
Žodį. Šiandien tai gali skambėti kaip protestantų šmeižtas, bet iš
tiesų tai istorijos faktas - tik reformacija įveikė bažnytininkų luomo
monopolį ir išvertė Bibliją į nacionalines kalbas. Aš dar prisimenu,
kad mano vaikystėje katalikų kunigas keli šimtai metų po reformacijos magiškus mišių ritualus vis dar atlikdavo
paprastiems mirtingiesiems nesuprantama “išskirtine” lotynų kalba…

Galimas daiktas, šiuolaikinio žmogaus nesugebėjimas
žiūrint matyti ir girdint suprasti - tai šimtmečius trukusio žmonių
kvailinimo ir Dievo Žodžio klastojimo pasekmė. Vadinasi, dalis
atsakomybės už dvasinę apkvailintų žmonių negalią turėtų tekti
apsišaukėliams tarpininkams, nesvarbu, kuo jie nesiskelbtų - ar
“šventaisiais tėvais”, ar “pakylėtais valdovais”…

O jeigu grįšim prie asmeniško klausimo man, tai
visiems atsakau, kad turiu vieną vienintelį Mokytoją ir man per akis jo
vieno vienintelio mokymo. Tai toks didelis Mokymas, kad vieno gyvenimo
jį sukramtyti man tikrai neužteks.

Kas žino, gal kada nors vėliau, jeigu atsiras pačio mažiausio naujoko vietelė Gyvenime?..




Atgal į: Jėzaus mokymas - ne išrinktiesiems