Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2007-04-04

Yra ir toks pasirinkimas

Publikuota: Liudijimai

Kai sutinkame nusiminusį žmogų, mums pirmiausia šauna į galvą mintis, kad jam atsitiko kas nors blogo. Kitam gali kilti užuojautos ar net kaltės jausmas, noras kuo nors padėti.
Ar visada ši mūsų reakcija teisinga? Ar ji niekada neapgauna?
Neseniai, skaitinėdamas internautų samprotavimus, aptikau vieną mintį, kuri gerokai nustebino:
“Ir liūdesys, ir džiaugsmas yra gyvenimo dalis ir vienodai svarbūs. Verčiau matyt tik liūdesį ir mokėti suprasti jo grožį, negu matyt tik džiaugsmą ir būti apmulkintu…”
Taigi kai sutiksite nusiminusį žmogų, neskubėkite nusiminti kartu su juo arba reikšti užuojautos. Galimas daiktas, žmogus savo noru pasirinko tik liūdesį ir dabar slapta džiaugiasi jo grožiu.
Pažįstu nemažai žmonių, kurių gyvenimo strategija - matyti ir kalbėti tik apie blogybes, apie tai, kaip jiems blogai ir kaip jiems sunku, bet kad žmogus taip atvirai išpažintų savo meilę blogiui…
Kaip elgtis su šitais liūdnojo vaizdo riteriais, kurie dar vadinami dvasiniais vampyrais?
Jeigu esate lengvai sujaudinamas, jus kamuoja nerimas, turite polikį į depresiją, tokių žmonių geriausia vengti. Tačiau, paprasčiausiai atstumdami užuojautos siekiantį žmogų, mes rizikuotume pasilikti sau abejonę: ar tas žmogus tikrai pats
pasirinko liūdesį ir dabar kvailina mus, reikalaudamas mūsų dėmesio? O gal jam iš tiesų reikalinga pagalba?
Labai nesunku nustatyti keletą labai svarbių aplinkybių.
1. Pirmiausia pasidomėkite, ar tam žmogui atsitiko kokia nors konkreti nelaimė, ar jam “apskritai blogas” gyvenimas? Konkreti problema yra įveikiama, ir jūs tikriausiai galėtumėt padėti. Abstraktus blogis - savanoriškas nelaimėlio pasirinkimas. Jeigu žmogus pats pasirinko liūdėti, ko jam trukdyti?
Tokiu būdu galite patikrinti ir save. Jeigu apima bloga nuotaika, galite paklausiti savęs: ar man kas atsitiko, ar šiaip bloga diena? Jeigu “šiaip bloga diena”, pasidarykit geresnę dieną, pradžiugindami save kokiu nors geru dalyku, tarkim, pasidarydami pramogą arba galvodami ir kalbėdami apie ką nors malonaus.
2. Pasitenkit prisiminti, kaip dažnai pašnekovą matote nusiminusį. Ar liūdnas jo veidas - įprastas vaizdas, ar kažkas netikėto? Nuolatos liūdinčiajam nereiklėtų trukdyti džiaugtis liūdesiu.
3. Jeigu nelaimėlis kalba apie konkrečią bėdą, pasidomėkit, kaip ją žada įveikti. Gal ir jūs galėsite prisidėti. Bet jeigu žmogus nieko nesiruošia daryti, nes “viskas beprasmiška”, tai žinokit, kad ir mėginti padėti - beprasmiška. Tegu nelaimėlis pats vienas smaginasi liūdesiu.
4. Jeigu matote, kad tariamasis nelaimėlis iš tiesų yra paprasčiausiais niurzgalius, siekiantis jūsų užuojautos, bet jūs neįstengiate atsispirti ir visgi bendraujate su juo, gadindami savo nuotaiką, derėtų atkreipti dėmesį į save ir sąžinigai paklausti savęs: negi širdies kertelėje nejaučiu slapto malonumo, kada girdžiu kalbant apie tokius lūdnus, blogus ar net baisius dalykus? O jeigu ir pats mėgstu blogybes bei liūdesį, tai ko meluoju sau, kad tai nepatinka?
Šia tema dar:

Renkuosi laimę

Išsigalvotos baimės


Atgal į: Yra ir toks pasirinkimas