Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2006-07-05

Nuodėmė – ne nusidėjėlis

Publikuota: Liudijimai

      -         Kaip tu manai, kas tai yra alkoholikas? – paklausiau vieno jaunesnio kolegos.


-         Na, mes juos vadinam chroniais, - atsakė tas.


-         Ir kas tai yra?


-         Chronius ir yra chronius, - patraukė pečiais bendradarbis.


-         Tai toks drebantis, pamėlęs, apdriskęs, rytais prašinėjantis kelių litų “ant citramono”?.. – pasufleravau.


-         Taip, taip, labai tiksliai…


-         O jei pasakysiu, kad aš esu alkoholikas?


-         Jūs ką? Rimtai? – kažko išsigando jaunasis kolega. – Juk negeriat…


-         Todėl ir negeriu, kad esu alkoholikas.


-         Aha, tai štai! – sušuko jis ir kažko susigėdo. – Apie tai nepagalvojau…


Jaunuoliui koją pakišo iš aplinkos perimta religinė nuostata, kad nuodėmė sugadina žmogų ir jo prigimtį, todėl pagal nuodėmę galima spręsti apie nusidėjėlį.


Tikrai yra drebančių, pamėlusių, apdriskusių, pinigėlių elgetaujančių mano likimo draugų, bet tie patys žmonės gali būti ir visai kitokie – nusiprausę, švariai apsirengę, sveiki, gerbiantys save, negeriantys.


Liga labai mažai sako apie ligonį, nuodėmė – apie nusidėjėlį. Tačiau religinė mąstysena tuos dalykus sutapatina, ir religingam žmogui pasidaro sunku suvokti pasaulį bei Evangeliją.


Kai kritikuoju stabmeldystę, davatkiškumą ir tokį parazitinį verslą kaip kunigystę, mane apipuola davatkos ir kartoja tarsi papūgos vieną mintinai išmoktą frazę: “Neteisk ir nebūsi teisiamas”.


Tarsi aš teisčiau stabmeldžius, davatkas ir kunigus!


Jeigu turi ką nors prieš konkretų kunigą – prašom, varyk, - mėgino ganytojiškai patarti vienas katalikas. – Bet negi visi blogi?”


Nežinau, ar žmogelis įstengė suprasti, kad visi kunigai man yra puikiausi žmonės ir nieko konkretaus neturiu prieš jokį kunigą. Aš kritikuoju ne kunigus, o kunigystę, kuri po Jėzaus aukos tapo absurdiška ir parazitinė. Visi katalikai yra puikiausi žmonės, nė vieno iš jų nenorėčiau perdaryti, bet niekada nepritarsiu jų stabams ir stabmeldystei, netgi davatkos norėdamos galėtų išsivaduoti iš davatkiškumo.


Pasikeisti šitiems žmonėms nereikėtų – užtektų pakeisti tik elgseną, kaip ir alkoholikui, kuris meta gerti ir tarsi akyse pasikeičia. Juk iš tiesų tai tas pats žmogus, kuris dar pernai gėrė ir visas drebėjo, o šiandien sveikas eina į darbą ir duoda išmaldą elgetaujantiems savo likimo draugams.


Tas pats žmogus gali su įsiurbimais atsiklaupęs bučiuoti savo stabus, garbinti sutanuotus “šventuosius tėvus”, bet gali nusispjauti į nuodėmę, atsistoti ir nubėgti pas savo vienintelį Tėvą.


Jeigu patikėtų, kad Tėvas laukia.


Jeigu patikėtų, žinoma…


Religija prieš Jėzų


Atgal į: Nuodėmė – ne nusidėjėlis