Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2012-03-06

Kaip aš apgyniau katalikybę

Publikuota: Kita

Mirtina grėsmė mano tikėjimuji buvo iškilusi paskutinę darbo dieną prieš pat atostogas. Patenkintas ėjau Šiaulių bulvaru, kai prie manęs prisvilo du zombiai juodais kostiumais ir tomis kvailomis savo knygomis - skiriamaisiais mormonų ženklais. Į vaikinus panašūs pragaro pasiuntiniai minkštu švelniu akcentu pasakė, kad norėtų pakalbėti apie mano tikėjimą.

Buvau gerai nusiteikęs, ėjau nusipirkti ledų ir knygyne pasiieškoti kokios knygos laisvalaikiui, tai juokaudamas jiems atsakiau, kad esu karštas katalikas ir man užtenka vieno vienintelio Šventojo Tėvo, kuris palaiko tiesioginį ryšį su Jėzumi Kristumi. Maniau tokiu būdu atsikratyti prielipų, bet jie mano pokštą palaikė už gryną pinigą, ėmė atkalbinėti mane nuo katalikybės, aiškinti kažkokias popiežiaus klaitas ir tokiu būdu vilioti mane link pragaro vartų. Eidami jie apstojo mane iš abiejų pusių lyg du vilkai paklydusį aviną, jie buvo daug aukštesni, perpus jaunesni ir daug lygesnėmis kelnėmis, taigi mūsų trijulė labai šauniai atrodė ir patraukė pasauliečių praeivių akį.

Turiu pripažinti kaip senas ir užkietėjęs redaktorius, kad pamokslaujantiems robotams į procesosrius buvo įdiegta taisyklinga gramatika, lietuviškai jiedu kalbėjo visai neblogai, bet labai greit pamačiau, kad mormonų bažnyčios operatoriai jiems į atmintį nesukėlė pačių svarbiausių lietuviškų žodžių. Kai atėjo laikas sukti man į knygyną, o tiedu kvailiai pakankamai atsibodo, aš jiems atvirai išpažinau savo tikėjimą, kuris tilpo į vieną lakonišką frazę:

- Pochuj man popiežius ir pochuj mormonai.

Galėjom isiskirti gražiuoju lyg du traukiniai vandenyne, išpažinę kiekvienas savo tikėjimą, bet vienas iš zombių savo minkštu balsu pasiteiravo:

- O kias tiai yria pochui popiešius ir pochui mormonai?”

Aš jiems gryna lietuvių kalba paaiškinau, kad bybį dėjau ir ant popiežiaus, ir ant mormonų. Jie - vėl:

- O kias tiai yra pypį tėjau ant popiešiaus ir kias tiai yra pypį tėjau ant mormonų?

- Na, chujnia popiežius, chujnia mormonai! - patikinau juos, bet jiems pasidarė įdomu, ką tai reiškia “chujnia”.

Situacija pasidarė nebviltiška. Kokie tik žodžiai man atėjo į galvą, jie nežinojo nė vieno, netgi tokių kaip “šūdas”. Galiausiai prisiminiau, kad robotai pagaminti Amerikoje ir parodžiau jiems iškalbingą amerikonišką ženklą didžiuoju pirštu, tardamas tokius žodžius:

- Štai jums popiežius, štai jums mormonai!

Abu mormonų zombiai skubiai įsižeidė, pasakė “Viso kero!”, kariškai apsisuko ir nužygiavo ieškoti kitos aukos.

Paskui juos dar matydavau bulvare, bet jie visada pereidavo į kitą pusę ir daugiau nemėgino atvesti manęs į patį tikriausią savo tikėkėjimą. Taip aš išsaugojau katalikybę ir likau senmergės Marijos globotinis. Tikiu į šventąjį tėvą, į megelę Mariją, kuriai vaiką įtaisė šventoji dvasia, į jos sūnų Karlsoną, kuris gyvena ant stogo, į dievą tėvą, nemokantį jiems alimentų, į pomirtinį seksą ir mirusiųjų puvimą. Pragaro vartai Vatikano nenukonkuruos!

Kitas gyvenimas

Patiko (0)


Atgal į: Kaip aš apgyniau katalikybę