Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2005-12-27

Dėdulė grįžo per Kalėdas

Publikuota: Kita

Ką tik supylė šaltą kapą mano mielam dėdulei. Atrodo, dar vakar, šiltą vasaros dieną, jis mokė mane su Vincu mūryti židinį, tūpinėjo aplink ir šmaikštavo, o dabar ausyse niekaip nenutyla laidotuvių giesmė.


Akyse – didžiulė procesija.


Atrodo, išeina pats mažiausias kaimo žmogus, kažkoks Aleksandras Dargevičius, o atsisveikinti prisirinko beveik pilna bažnyčia. “Pats būsi geras, ir visi žmonės bus geri”, - mėgo sakyti dėdulė. Per savo amželį jis pastebėjo, kad tie, kurie amžinai pikti, aplink mato tik pyktį. O kurie draugiški, tie visur mato draugus.


Šiandien speigiukas žnaibė ausis, bet neatbaidė dėdulės draugų. Visi dar norėjo pabūti Voliesiaus (jį taip vadino) draugijoj.


Ir kunigas pastebėjo, kad tai būta žmogaus, kuris traukė. “Pozityvus mąstymas yra ilgaamžiškumo paslaptis”, - sakė kunigas. Ilgas dėdulės amžius – ne tik 92 metai, bet ir šviesi galva, sklerozės nepaliestas protas. Ar ne dovana?


Numirti ramiai – dviguba dovana.


Vakare dėdei pasidarė šiek tiek blogiau, jis pasiguodė seselei, ta suleido vaistų, žmogus nuėjo atgal į palatą ir ramiai užmigo. Kūčių naktį amžinybėj ištirpo jo sapnas.


Sūnui buvo žadėjęs Kalėdoms grįžti namo.


Kalėdų rytą sūnus sukalė stalą šarvojimui.


Tėvas sugrįžo. Kitu statusu, bet žodį išlaikė.


Dabar mūsų eilė prie amžinybės.


Atgal į: Dėdulė grįžo per Kalėdas