Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2005-03-29

Vienas gimtadienis

Publikuota: Liudijimai

Dar buvo ne visai prašvitę, ir baltai pasipuošę medžiai lėtai
niro iš pilkšvos tamsos. Aš ėjau koja už kojos, labai norėjau kuo
ilgiau ištempti šį rytą, mačiau, jog baltą tylos
minutę net ąžuolai bijo pajudinti laiką, kad pirmas sniegtas
staiga nenukristų nuo iškeltų šakų.

- Garbė Dievui aukštybėse, o
žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms! - medžių
viršūnėse nuaidėjo skambus balsas, mažiausios šakelės šiek tiek
suvirpėjo ir saujelė baltų siego dulkių pažiro nuo jų lyg sidabrinės
menetos.

Tai buvo šimtą sykių girdėti žodžiai, o gal todėl, kad
buvo girdėti, mane jie patraukė prieiti arčiau. Už aukštos akmeninės
tvoros pamačiau didelę minią, kuri netilpo į vidų, stovėjo už durų ir
iš garsiakalbio klausėsi savo geriausios naujienos. Žmonių galvos buvo
pakeltos į viršų, o akys laukė stebuklo.

- Jis tikrai, tikrai
gimė dėl mūsų! - tikino balsas, keli vyrai nevalingai linčiojo
nudengtomis galvomis, o aš įsispraudžiau į tarpą.

Kažkas palietė
petį, tarsi norėtų praeiti, atsisukęs pamačiau vyrą baltais drabužiais.
Jis rankoje laikė pintą medinę lėkštę, kurioje voliojosi kelios
dešimkės ir metalinės monetos. Iškart supratau, kame reikalas, apimtas
gimtadienio džiaugsmo, ryžtingai atsisegiau pinginę, bet neradau
smulkesnių ir skaudama širdimi įdėjau 50 litų banknotą.

Vyras baltais drabužiais kelis sykius pagarbiai nusilenkė.

-
Oho, koks katalikas! - kažkas tyliai pagyrė už nugaros, ir buvo malonu
girdėti, kad tie pagyvenę žmonės, apsivilkę savo pačiais geriausiais,
bet pigiais šventiniais drabužėliais, mane laiko savu.

Dar pasitryniau tarp dorų katalikų, o po to patraukiau į kitą bažnyčią, kurią tais metais buvau pasirinkęs sava.


Atgal į: Vienas gimtadienis