BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Visos priesaikos – demonui

Niekaip negalėjau suprasti, kam Jėzus uždraudė priesaikas. Man šis draudimas atrodė beprasmiškas. Ir štai skaitau:


“Deividas Kastevensas iš “Dalaso ryto naujienų” pasakoja istoriją apie Franką Šimanskį, 1940 metų “Noterdamo” centro puolėją, kuris buvo pakviestas liudyti civilinėje byloje Pietų Bende.


-         Aš šiais metais jūs žaidžiate “Noterdamo” futbolo komandoje? – paklausė teisėjas.


-         Taip, Jūsų kilnybe.


-         Ar jūs geras centro puolėjas?


Šimanskis pasimuistė kėdėje, bet atsakė tvirtai:


-         Sere, “Noterdame” aš geriausias centro puolėjas, koks kada nors ten yra buvęs.


Treneris Frankas Leahy, sėdėjęs teismo salėje, labai nustebo. Šimanskis buvo kuklus ir romus žmogus. Todėl po šio proceso pasikvietė jį į šalį ir paklausė, kodėl jis taip kalbėjo. Šimanskis išraudo.


-         Aš to visai nenorėjau, treneri, - pasakė ji. – Bet, šiaip ar taip, aš buvau davęs priesaiką.”


Knygoje “Atgaiva sielai” (Leidykla “Gardenija”, 2001, p 78) ši istorija pateikta kaip puikus tiesos sakymo pavyzdys ir pavadinta “Nieko, išskyrus tiesą”, o aš ją dabar pavadinčiau “Nieko, išskyrus prievartą”.


Nieko, išskyrus prievartą, priesaika duoti negali.


Prievartos presas net iš kukliausio žmogaus išspaudžia tai, ko jis nenorėtų sakyti.


Žmogus nenorėjo, tačiau buvo privertas.


Kariai nenori žudyti žmonių, bet yra priversti. Juos verčia ne tik vadų įsakymai, bet ir širdį pavergusi priesaika.


“O aš jums sakau: išvis neprisiekite nei dangumi, nes jis – Dievo sostas, nei žeme, nes ji – jo pakojis, nei Jeruzale, nes ji – didžiojo Karaliaus miestas. Neprisiek nei galva, nes negali nė vieno plauko padaryti balto ar juodo. Verčiau jūs sakykite: “Taip”, jei taip, “Ne”, jei ne, o kas viršaus, tai iš piktojo”, - perspėja Jėzus (Mt 8: 34-37), tačiau iš visų krikščionybės deklaruotojų tik kelios jų sektos mėgino pasipriešinti pasaulio primetamoms priesaikoms.


Bene labiausiai dėl to nuo valstybių nukentėjo baptistai, nes priesaikos nedavę jaunuoliai netinka kariuomenei, o visi kiti vadinamieji krikščionys nusileido piktojo išmonei ir žmones saikdina net savo bažnyčiose ar cerkvėse.


Žmogus prisiekdamas deda ranką ant knygos, kurioje parašyta: “Išvis neprisiekite…”


Jis duoda priesaiką Dievui, kuris uždraudė priesaikas.


“Taip, Dievas uždraudė priesaikas, bet jei yra svarbus reikalas…” – laužyti Dievo žodį internete moko katalikų kunigas.


Priklausomo žmogaus elgsena visada prieštaringa. Jo kairė ranka nesutaria su dešiniąja, širdis prieštarauja protui, o vienas ištartas žodis nubraukia kitą.


Kodėl Jėzui reikėjo laisvo žmogaus?


Jis mokė mylėti Dievą visomis jėgomis, o savo artimą – kaip patį save.


Tačiau mylėti gali tik laisvas. Tik laisvas žmogus gali kaskart apsispręsti ir pasirinkti Meilę.


“Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!” – atšovė piktajam jo gundomas Jėzus. (Mt 6: 10)


Dievui tarnauti tegali laisvas žmogus.


Tik laisvas žmogus pasirenka Tiesą.


Visi kiti – priversti.


Jie priversti piktojo.


 


Yra daugiau


Priklausomybės. Į katalogo pradžią


Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras