BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vietoj mankštos

Vaikystėje tikėjau Kalėdų Seneliu.
Kalėdų Senelis yra pasaka.
Biblijoje yra pasakų.
Ar pasaka - melas?

Ką daro pasaka:
Ar ji siekia apgauti, ar nori kažką perduoti?

Jei pasaka perduoda tiesą, kaip ji tai daro?
Koduoja simboliais ir metaforomis?
Kodėl?
Ar negalėtų pasakyti tiesiai, paprastais, aiškiais žodžiais?
Jei kalba neaiškiai, gal pati tiesa neaiški?
Ji tokia didelė, kad negaliu matyti visos?

Kuo aš turiu tikėti, kai klausausi pasakos?
Kad tikrai iš Laplandijos atvažiuoja Kalėdų Senelis ir įlenda pro mano kaminą?
Kad tikrai yra tokia žuvis, kuri prarijo Joną, ir Jona pilve tris dienas nenumirė?
O gal man užtenka tikėti, kad gėris yra, ir mes jį pavadinam vardu?
Kad gėris amžinas?
Kad jis visur - ir žuvies pilve, iš kur jis gali ištraukti?

Kam leidžiamos pasakų knygos?
Kad galėtum užmušti musę, kad būtų gražūs viršeliai?
Kad knygoje tilptų daug raidžių, kad žmonės iš raidžių dėliotų žodžius?
Kad ją paprasčiausiai pirktų?

O gal visos raidės, žodžiai, metaforos sako kažką?
Jūs tai žinot ar tikit?


Rodyk draugams

Komentarai (7)

deimantukas2008-06-19 06:59

Vaikystėje skaičiau labai daug pasakų.Matyt patikėjau jomis tiek,kad pradėjus pačiam gyventi savo gyvenimą,teko nusivilti.

Petras2008-06-19 19:06

Nusivylei pasaka apie gražųjį princą ir varlę? Pabučiavai varlę, ir ji netapo princese?

eklipas2008-06-20 02:17

Nuostabu.. Kaip gaila, kad daugelis žmonių į metaforą žiūri kaip į receptų knygą ar traukinių tvarkaraštį ir nenori matyti tai kokia yra tikroji žinia.

Petras2008-06-20 06:26

Tikrai taip, Eklipai. Pavyzdžiui, jie labai įdomiai suprimityvina kryžiaus nešimo metaforą - susikala statmenai du pagalius ir nešioja apie bažnyčią. Tas pagalaitis yra jų naštos.

Petras2008-06-20 07:06

Ačiū, Eklipai, tu man padėjai pastebėti prieštaringą reiškinį, kurio iki tol nematydavau.

Prietaringi žmonės, tarkime, įsitikinę katalikai, suprimityvina (net sudaiktina) metaforas ir labai tiesmukai supranta Biblijos įvaizdžius bei pasakas, bet kai išgirsta labai aiškius ir griežtus Dievo nurodymus (tarkim, negarbinti stabų, nesimelsti viešose vietose, neprisiekti, nieko žemėje nevadinti tėvais ir pan.), jų suvokimas staiga pasidaro miglotas, tarsi klausytų simbolinės pasakos.

Ačiū, Eklipai, tikrai įdomūs prietaro vingiai - kuo toliau į miglą, kuo tolyn nuo aiškaus pažinimo.

Petras2008-06-20 07:58

Atrodo, Deimantukui reikia paaiškinti, ką sako mataforos. Tarkim, varlė karalaitė ir bjaurusius ančiukas.

Visi berniukai vaikystėje buvo bjaurieji ančiukai, bet užaugo, išskėtė sparnus ir tapo stipriais gulbinais. Kiti gal netapo ir liko nebrendilos. Be tai - išimtis.

Visos mergaitės buvo bjauriosios varlės, bet užteko jas sykį pabučiuoti, ir jos tapo sekso partnerėmis… Atsiprašau, gražuolėmis. Arba netapo ir liko piktomis sermergėmis, kitos gal pabėgo nuo gyvenimo kur nors į vienuolyną.

Taip kaip? Pasakos sako tiesą ar meluoja?

Bei jeigu manai, kad pievoje tarp žolių tikrai rasi tokią keturkoję varlę… Tada tau geriau tikėti Biblijos pasaka apie žmogų prarijusią žuvį ir bobučių bei kunigų pasaką apie Šiluvos Marijos vaiduoklį.

eklipas2008-06-20 23:27

netikėtai įdomūs logikos vingiai :))

Rašyti komentarą

Tavo komentaras