BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Trys žingsniai iki Karalystės. Antrasis

Kai vieną dieną suvokiam savo tikėjimą ir sąmoningai pasirenkam kelią, mes privalom tuoj pat apie jį pranešti kitiems. Slaptas tikėjimas laisvų žmonių karalystei netinka.

Ir kūnas tampa žodžiu

- Sekmadienį buvau kapuose. Juk tėvo diena.

- Tavo tėvas gyvena kapinėse? - nustebau.

- Juk žinai, mano tėvas miręs. Aš jį turiu prisiminti.

- Mano tėvo irgi nebėra. Aš jį geriausiai prisimenu jo statytoj sodyboj. Kartais atrodo, kad jis čia vaikšto kažkur ir raukosi, jeigu laiku nenupjaunu žolės. Arba gal patenkintas, kai priskaldau žiemai daug malkų.

- Aš irgi tėvą geriausiai prisimenu namuose, ypač - ūkiniame pastate. Atsimenu, kaip jis atsikėlęs mėgdavo eiti ten ir krapštytis. Tarsi jis ten tebebūtų…

- Na štai, tėvas tarsi gyvena ūkiniame, o tu eini į kapines…

- Taip, tu teisus, - atsakė ji paglvojusi. - Bet jei nenueičiau, manęs nesuprastų.

Ką reiškia jos ėjimas į kapines? Ką ji išreiškia tokiu savo veiksmu: pagarbą tėvui, kuris jos atmintyje niekaip nesusijęs su kapinėmis, ar aplinkos baimę, aklą paklusimą tradicijai?

Vienas mano kolega nusprendė daugiau nebegerti. Jis pajuto pareigą ateiti ir pranešti man apie tai. Jis kalbėjo tvirtai, visi žodžiai skambėjo ryžtingai, todėl man trodė, kad jis tvirtai apsisprendęs. Kitą dieną bendradarbiai ėmė svarstyti, kuo - alumi ar brendžiu pažymėti spaudos dieną. Ir savo, ir apsisprendusio kolegos vardu prie visų pasakiau, kad mums, metusiems gerti, būtų geriausia grynas spiritas. Vieni nusijuokė, kiti nustebo, kad ir kabineto draugą “užverbavau į blaivininkus”.

- Aš maniau, kad tu patikimas žmogus, - pasikvietęs mane į šalį, ėmė priekaištauti kolega. - Nemaniau, kad tu išpliurpsi visiems.

Pasirodo, jis nusprendė negerti… slapta, niekam apie tai nesakydamas, o prisipažindamas tik man vienam.

Kurį laiką jis iš tiesų mėgino laikytis savo slapto “apsisprendimo”, o man būdavo gaila žiūrėti, kaip jis kavinėje arba vakarėliuose išsisukinėja, meluoja apie “sustreikavusį skrandį”, apie tai, kad jis “už vairo”…  Neatsimenu, kiek jis kankinosi - gal dvi savaites, gal mėnesį. Kaip ir turėjo būti, netrukus jis grįžo į seną vagą.

Keletas mano pažįstamų mėgino slapta mesti rūkyti arba slapta sulieknėti. Keisčiausia, jog taip daryti kartais pataria ir kai kurie medikai. Girdi, nesireklamuodamas apie savo apsisprendimą, išvengsi aplikos spaudimo ir nepatirsi baimės apsijuokti. Žinoma, pasislėpęs spaudimo patirsi mažiau, bet iš kur “baimė apsijuokti”? Ar ji nerodo, kad žmogus pats abejoja, t. y. kad jis dar neapsiprendęs? Vietoj to, kad paskatinę sustiprinti tikėjimą savo keliu, tokie patarėjai pasiūlo abejoti toliau.

Štai mes turime du atvejus, kai žmonės neįstengia išreikšti savęs arba išreiškia klaidingai ir sukelia savyje sumaištį. Ir “slapto apisprendimo”, ir “netikro demonstravimo” atveju žmogus tarsi susidvejima. Viena jo dalis pasidaro tarsi skirta viešumai, o kita - sau pačiam. Žmogus slapta apsisprendžia negerti, nerūkyti, lieknėti, o viešumoje nori būti ir geriantis, ir rūkantis, ir apsirijėlis. Arba eina ir viešai atlieka ”iškilmingus”, “šventus” ritualus, nors širdyje nejaučia nei šventumo, nei iškilmės, tik baimę ir pareigą daryti taip, kaip visi.

Yra žmonių, kurie “slapta tiki” Jėzumi, bet nedrįsta apie tai prasižioti. Yra ir tokių, kurie kiekvieną sekmadienį stropiai atlieka visus Jėzaus garbinimo ritualus, bet nėra atsivertę Evangelijos ir nė nenutuokia, ką sakė Jėzus, ko jisai mokė, kas ir už ką jį nužudė.

Ką gali duoti šitoks “tikėjimas”?

“Aš jums sakau: kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, tą Žmogaus Sūnus išpažins Dievo angelų akivaizdoje.  O kas manęs išsigins žmonių akivaizdoje, to bus išsiginta Dievo angelų akivaizdoje,” - perspėjo Mokytojas. Lk 12,8 - 9

Daugelį metų negalėjau tų eilučių suprasti. “Kodėl taip griežtai?” - sukdavau galvą. Man netgi atrodė, kad Jėzus užlenkė žiauriai, negailestingai.

Dabar žinau - nei griežtai, nei žiauriai.

Ar verta žemės traukos dėsnį vadinti žiauriu? O juk žmonės krenta žemyn, susižeidžia. Negirdėjau, kad išcentrinės jėgos dėsnį kas nors vadintų griežtu, bet vairuodami automobilį ties kiekvienu posūkiu jį prisimenam ir sumažinam greitį. Kas nepaklūsta - lekia į griovį.

Gyvenimo dėsniai yra tokie pat.

“Ir žodis tapo kūnu”, - sakoma Jono evangelijoje. O mes kiekvieną dieną matome, kad ir kūnas tampa žodžiu - alkanas vaikas pravirksta, piktas žmogus pratrūksta keiksmais, bailus ima plepėti apie išsigalvotus pavojus… Matom ir kitą stebuklą - žodis sužeidžia, žodis išgąsdina, nuo išgirsto žodžio gali pakilti kraujo spaudimas, į kraują gali plūstelti adrenalino, bet žodis gali ir nuraminti, švelnus žodis gali sukelti erekciją, monotoniškas žodis migina geriau už migdomųjų piliulę…

Nežinau, ar kas būtų nuneigęs žodžio ryšį su kūnu, Žodžio - su Visata.

Gal todėl mums teks atsakyti už kiekvieną tuščiai pasakytą žodį. Ne po mirties kažkur pragare, ne kažkada vėliau - mes atsakom už ištartą žodį čia pat, tuojau pat, vos jį ištarę. Arba - už neištartą, kurį reikėjo ištarti.

Neištarti žodžiai sprogdina mus iš vidaus, neišreiktas tikėjimas žūva kaip nepadėtas grūdas.

Suvokei, apsisprendei ir pasakei - žengei žingsnį link Karalystės. Antrą didelį žingsnį.

Tu jau čia pat prie didžiųjų Jėzaus ganyklų.

Liko dar vienas, ir būsi pabėgęs iš aptvaro.

Šia tema dar:

Trys žingsniai iki Karalystės. Pirmasis

 

Rodyk draugams

Komentarai (20)

Anonymous2007-06-04 11:59

Žodis gali sukelti erekciją - liuks! Man tai patinka. Kas ryšis nuginčyti tokį argumentą? :)))))

Anonymous2007-06-04 12:16

Jeigu nuspręsiu mesti svorį, turėsiu apie tai pranešti visam pasauliui? Man tai atrodo nelogiška.

Petras2007-06-04 12:31

Nemanau, kad reikėtų pirkti laikraščio plotą ir dėti skelbimą, kad meti svoriui. Gali būti, pasauliui ne taip svarbu, ką tu nusprendei. :)

Bet jei nusprendęs tuoj pat dėsi į krūmus - irgi nieko gero nebus.

Man kažkada atrodė keistas pasiūlymas visiems siūlantiems "šimtą gramų" atvirai pasakyti, kad esu alkoholikas. Netrukus pamačiau, kokia jėga yra tokiuose žodžiuose. Pirmiausia, ji nutildo visus įkyruolius - juk diabetuikui niekas nepirš cukraus, o aklajam niekas nesiūlys nueiti į kiną…

Antra vertus, toks išpažinimas paveikia tave patį, padeda naujai suvokti save, savo apsisprendimo kintančią tapatybę. Vakar buvau geriantis, šiandien - nebe, vakar mane už virvučių tampė žalingi potraukiai, šiandien aš jau sąmoningai pats valdau situaciją.

Anonymous2007-06-04 15:38

Eilinis puikus straipsnis.Apsisprendimo išreiškimas kalba ar kitaip aplinkiniams-labai gerai.Pamėgink važiuodamas automobiliu sukti ir nerodyt posūkio(neskelbti apie savo apsisprendimą)-vieną,kitą kartą gal prasmuksi,bet galų gale taip vieną kartą žiebs,kad kitą kartą ne tik posūkį įjungsi,bet ir ranka parodysi :-)))

Magda2007-06-04 18:28

tai yra tiesa.

be to, kai apsisprendi daryti kažką kitaip, jei atvirai tai prisipažįsti, tai kiek žinau, atitinkamai veiki ir informacinį lauką, ir šiap visą aplinką, ir tada viskas būna dar tikriau.

beje, pajutau poreikį pasakyti, mano vardas iš tiesų yra Karina, o Magda šiaip visur vadinuos.

Petras2007-06-04 20:39

Labai sąmojingas ir taiklus Deimantuko palyginimas. Tikrai, nepranešęs apie savo posūkį, gali ir kitą kliudyti, ir pats gauti į skudurus… :)

Nors ir nežinau, kas yra "informacinis laukas", bet džiaugiuosi, kad Karina panoro pranešti savo tikrąjį vardą. Nebūtina iškart pranešti savo pavardę, adresą - neprivalu viską pasiekti per dieną. Svarbu, kad teisinga kryptis, pats procesas, Kelias, kaip sakydavo Mokytojas.

TD2007-06-07 02:45

Turiu vieną klausimą. Prašau nesuprasti klaidingai, tikėjimas labai gražus dalykas, bet iš kur žinoti, kad tikėjimas būtent Jėzumi yra tikrasis tikėjimas? Ar aš turiu savo mintyse ir žodžiuose minėti būtent Jėzų? Kuom skiriasi tiesiog tikėjimas Aukštesne Jėga ir tikėjimas Jėzumi?

Petras2007-06-07 14:35

Labai geras TD klausimas, aš jam visiškai pritariu. Tik religijos fanatikai tvirtina, kad jų tikėjimas yra vienintelis ir pats teisingiausias.

Ar tikėsi konkrečiai Jėzumi, ar kažkokia "aukštesne Jėga", manau, nebus didelio skirtumo. Ta "aukštesnė Jėga" ir yra Dievas, o kaip jį pavadinsi - tavo reikalas. Pavyzdžiui, anoniminiai alkoholikai sako "teesie tavo valia", bet kieno tai valia, kiekvienas įsivaizduoja savaip: man tai labai konkterus, prieš 2000 metų gyvenęs Jėzus, kitam Jahvė, trečiam Kosmosas, Gamta arba Aukštesnioji Jėga apskritai. Svarbu, kad ta Jėga padeda.

Aš tikiu Jėzumi visai ne dėl to, kad mane kūdikį tatalikų burtininkas atsiprašant "pakrikštijo" ar kad būtų tokia mada. Man Jėzus padėjo labai konkrečiose situacijose ir dabar labai padeda (apie tai nemažai prirašiau), be to, man priimtinas jo mokymas. Jėzaus mokymą laikau Išmintimi ir aptinku, kad po 2000 metų psichologai iš naujo atradinėja tai, ką Jėzus pasakė prieš 2000 metų. Taigi mano pasirinkimas gana racionalus, mano tikėjimas davė ir duoda man praktinę naudą. Be jo seniai būčiau buvęs šiukšlių duobėje.

O Išmintis visur Išmintis. Nesvarbu, ar Jėzaus, ar Budos sakyta, bet Išmintis yra išmintis, tarp didžiųjų pranašų skelbiamų tiesų nerasite kažkokių prieštaravimų.

Tačiau yra ir netikrų, suklastotų tikėjimų. Pavyzdžiui, katalikų ir stačiatikių bažnytininkai tvirtina, kad jie vadovaujasi Biblija, bet iš tiesų garbina Biblijos Dievo draudžiamus stabus, užsiima magija, daro atvirkščiai, nei mokė Jėzus. Tai labai žalinga ir pavojinga veikla, nes žmonės supainiojami ir suklaidinami - jie mano seką Jėzumi, bet iš tiesų seka į priešingą pusę einančiais šėtono juodaskverniais.

Bet jeigu katalikų bažnytininkai atvirai pasakytų, kad jie kovoja prieš Jėzų ir jo mokymą, kaip tai daro satanistai, aš imčiau juos gerbti.

Taigi jei tikėjimus vertinsim moraliniu požiūriu, tai yra atviri tikėjimai (pavyzdžiui, indusai atvirai garbina stabus, o musulmonai atvirai piktinasi stabais), yra ir sukti, apgaulingi tikėjimai (pavyzdžiui, stabų garbintojai katalikai ir stačiatikiai meluoja, kad jie remiasi Biblija ir seka Jėzumi).

Karina2007-06-11 11:43

straipsnis delfyje ir geri jo komentarai

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=13479160

Petras2007-06-11 12:42

Užmečiau akį į tą straipsnį, bet nesupratau problemos. Nei aš, nei mano vaikai neturime probelmo dėl jokių sakramentų ir kitų burtų. Nei aš verčiau vaikus vasarą eiti į kažkokius kvailus bažnyčios kursus, nei pats susidedu su sakramentų burtais. Kam reikalingi magiški patepimai ir pašlakstymai, tegu atsisako atostogų.

Kaltinėniškiai kaimynai kartais pasiguodžia, kad kunigas juos verčia aukoti ir aukoti. Aš jų irgi nesupranti. Manęs tai neverčia! Nei jis ateina pas mane, nei kaulija pinigų. Ateitų - pasiūlyčiau užsidirbti. Turiu prisivežęs krūvas malkų, nerandu, kas jas supjaustytų…

Mano supratimu, kalbama apie vidines žmogaus problemas, kurias jis mėgina perkelti į "socialinį konfliktą". Žmogus niekaip neįstengia apsispręsti ir pasirinkti: jis norėtų būti ir stabmeldys, ir netarnauti stabams, ir burtų vaikus išmokyti, ir apsieiti be burtų mokymo, ir būti "doras katalikas", ir nešokti pagal klebono muziką…

Apsispręstų ir pasirinktų - nebereikėtų ieškoti kažkur kitur išeities. Štai aš pasirinkau Jėzų, gyvenu Jo malonėje, ir man seniai nebereikia jokių šarlatanų tarpininbkų bei jų apsiprašant sakramentų. Viena mano artima giminaitė pasirinko tarnystę kunigijai ir tarnauja nepurkštaudama. Jai irgi nekyla pasirinkimo problemų - susimoka už "Jėzaus kūną", pauosto smilkalų ir laiminga.

plahcisas2007-06-11 15:23

..laisvas zmogaus apsisprendimas.."…neteisk ir nebusi teisiamas"…bet koks noras kazka pakeisti,sveikintinas…..ateis laikas,ir jis pasakys garsiai..vadinas dar nelaikas.

Petras2007-06-11 20:06

Visgi ne bet koks noras ką nors keisti pagal Evangeliją yra sveikintinas. Pavyzdžiui, Jėzus draudė kaitalioti žmonas. :)

Karina2007-06-11 20:56

bažnyčioje daug komercijos.

iš esmės tai verslas. pastatau pastatą, pasakau kad jame vyksta kažkas ypatingo, ir viskas vyksta savaime.

plahcisas2007-06-11 22:11

Jei panagrinejus Naujaji Testamenta…..10 Dievo isakymu..tai pagrindines zmogaus tiesos,padedancios gyventi…net nezinau kaip lietuviskai pasakyti…"pravd mnogo,a istina odna"…tai tie 10 Dievo isakymu,ir yra"istina"….tai galima sumoderninti ir pasakyti kitaip,bet esme vis tiek islieka ta pati.Todel manau..kiekvienas is musu turi ta,kazka ko nenori skelbti garsiai,todel…viskam savas laikas.

Petras2007-06-11 22:37

Mano galva, ir Karina, ir Plahcisas yra visiškai teisūs. Karina teisi - yra paskelbta, kad bažnyčioje vyksta kažkas svarbaus. Bažnyčia gyvoja tol, kol žmonės tiki stebuklinga bažnyčios galia. Kažkada šis tikėjimas buvo absoliutus, ir bažnyčios galia buvo absoliuti, ji net galėjo teisti, kankinti ir žudyti nekaltus žmones. Nuo XIX a. žmonių tikėjimas bažnyčios galia silpsta, ir mūsų akyse tikėjimas bažnyčios stebukladariais vis dar nyksta, todėl senka ir bažnyčios turtai. O žemė ir toliau sėkmingai sukasi…

Panašiai yra ir su politine valdžia. Tarkim, keliuose yra tvarka ne todėl, kad krūmuose psislėpę ją saugo policininkai. Iš tiesų policininkai nieko nesaugo - tvarkos susitarę laikosi patys žmonės, vykdydami bent pačius būtiniausius eismo taisyklių reikalavimus. Neliktų tokio susitarimo - neliktų keliuose tvarkos.

Beje, be visuomenės palaikymo neliktų ir galingosios policijos galios. Tikriausiai prisimenate, kas vyko Irake, kai žmonėse dingo Sadamo baimė, ir jie sudaužė ne tik diktatoriaus stabus, bet ir visą politinę sistemą bei viešąją tvarką. Po antrojo pasaulinio karo panašų dalyką Indijoje suorganizavo Gandis. Jis pamokė visą tautą "taikiai" nebepaklusti okupantams anglams, nebendradarbiausti su jais, ignoruoti jų įstatymus bei nurodymus, ir okupantų galia supliuško kaip prakiurusi padanga.

Teisus ir Plahcisas, kai sako, kad 10 Dievo įsakymų yra didžiulė tiesa. Taip, tie įsakymai, papildyti Jėzaus nurodymais, galėtų būti naujos žmonių bendrijos - Dievo karalystės - juridinis pagrindas. Visa problema, kad žmonės kaip susitarę jų nesilaiko, o tam juos labiausiai sukursto bažnyčia, griaudama patį pirmąjį, pamatinį Dievo įsakymą nedaryti ir negarbinti stabų. Pasukusi paskui stabus, stabmeldžių minia neišvengiamai nusisuka nuo vienatinio Dievo ir patraukia paskui kitus dievus, pirmiausia, aišku, Mamoną. Kas išdrįsta savo akimis paskaityti Gerąją naujiną, tas pirmiausia pašiurpsta iš nuostabos - juk viskas, ko mokė Jėzus, bažnyčioje daroma atvirkščiai!

plahcisas2007-06-12 23:55

..baznycia,religija ir tikejimas…yra visiskai skirtingi dalykai.

Petras2007-06-13 00:47

Taip, Plahcisai, baznycia, religija ir tikėjimas yra visiškai skirtingi dalykai. Jėzus vertino tikėjimą, šaipėsi iš religijos, o apie kokią nors religinę organizaciją (bažnyčią) nekalbėjo. Organizacija atsirado po Jėzaus, vėliau jų kūrėsi vis naujų, šiomis dienomis jos veisiasi kaip triušiai.

Bažnyčia užsiima dvasiniu minios valdymu, pasinaudodama individuliu žmogaus tikėjimu. Istorijoje jos valdžia yra buvusi ne ką menkesnė už politikų valdžią, kartais už ją būdavo ir didesnė (pavyzdžiui, karaliai paklusdavo popiežiui). Nors bažnyčia esant progai pasinaudoja ir politinės valdžios priemonėmis (ginklais, šnipinėjimu, teismais ir pan.), nespjauna į pinigų galią, bet vis dėlto specifinė jos sritis yra sąmoningos ir pasąmoninės žmogaus baimės, troškimai, instinktai.

Šiandien dvasiniu visuomenės valdymu užsiima ne tik bažnyčia, bet ir jos konkurentės - politinė ideologija, reklama, pavieniai šarlatanai, žiniasklaida, o ypač - televizija. Šių laikų "vidutinis žmogus" daugiausia laiko praleidžia ne prieš namų altorėlį, bet prieš televizorių. Šiandien ne kunigai, bet televizijos režisieriai suplanuoja, kuo žmogui rūpintis, kuo džiaugtis, dėl ko nervintis ir ko jam norėti.

Pats žmogus, deja, dar sprendžia mažai, nes labai sunkiai vaduojasi iš pašalinių įtakų. Paklusti yra patogiau, negu priimti Jėzaus nešamą laisvę ir pasijusti atsakingu.

Anonymous2007-06-13 21:31

O kas čia blogo, kad žmonija valdoma? Negi žmonės turi būti chaotiškas masė, judanti be tvarkos visomis kryptimis?

Petras2007-06-14 10:58

Taip, žmonės neturi būti chaotiška masė.

Visa problema - kas, kokiu būdu ir kur veda.

Galima žmogų priversti eiti kur nors, panaudojant fizinę prievartą, ginklus, inkvizicijos stakles ir kryžiuočių oradas, galima naudoti ir psichologinį smurtą, gąsdinti jį amžinosiomis bausmėmis ir manipuliuoti kitopmis baimėmis, galima žmogų vilioti garbės titulais, saldumynais ir papirkti pinigais.

Tačiau galima žmogui įdėti į širdį Tiesos ilgesį, ir jis patrauks link horizonto. Žmogus labai greit pamatys, kad horizontas kiekvieną dieną pasislenka tiek, kiek jis vakar nuėjo, o prieš akis - vis nauji, niekada nesapnuoti toliai. Iš pradžių galbūt nusivils, kad horizonto niekada nepasieksieks, bet vieną rytą supras, kad Tiesa niekada nesibaigia, ir jis viską paliks - savo namus, santaupas, titulus, savo tėvus, vaikus, žmoną ir visus kitus, kurie pasiliks šalia kelio.

Tada jis supras, kad gyvenimas - Kelias, o Kelias visada laisvas kaip grožis.

deimantukas2007-06-14 13:33

miela skaityti :-)))

Rašyti komentarą

Tavo komentaras