BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Trys žingsniai į laisvę: lemiamas

Vis prisimenu, kaip viena kolegė panoro numesti svorio ir atėjo pas mane patarimo. Aš jau buvau numetęs savąjį ir jos akyse buvau didelis autoritetas. Kaip ir kitiems storuliams, kurie norėtų būti lengvi kaip plunksnos, bet patyliukais svajoja ryti kaip riję. Buvo atsibodę diskutuoti su jais, tai paprasčiausiai pasakiau, ką ji turėtų daryti - nusipirkti metodikos knygą “Valgau ir lieknėju”.

- Et, aš tą knygą turiu! - išsiviepė ji nusivylusi.

- O kur ją laikai? - paklausiau.

- Sekcijoj ant lentynos - kur ją laikysi?

- Sekcijoj - negerai. Reikia laikyti po pagalve - tada ji suveiks geriau.

Atsimenu, kaip mudu prisijuokėm. Moteris nebuvo kvaila ir puikiai suprato, kad tokios knygos - ne pasiskaitymui, metodika - vykdymui, o ne žinojimui. Dabar ji puikiai suvokia savo problemą ir žino, kaip ją galėtų išspręsti, bet vis tokia pat stora.

Knyga po pagalve nepadeda.

Mintinai išmokti irgi neužteks.

Dar reikia kažko.

Lemiamo žingsnio! Apsisprendimo.

Pranas seniai ruošėsi mesti gerti. Jis suvokė savo problemą: buteliais grįstas kelias veda į amžinas pagirias, o kelias iš pagirių pragaro yra vienas vienintelis - tai naujas gyvenimas be alkoholio
lašo.

Pranas ne tik suprato - daug kartų jis pasižadėjo ir netgi prisiekė mesti gerti. Nuo pirmadienio, nuo naujų metų ir net nuo rytojaus.

Užsispirs ir mes - juk jis kietas žemaitis, o žemaitis, pagal jo susikurtą legendą - tai atkaklumo ženklas.

Niekas seniai tuo netikėjo, o jis vis žadėjo mesti.

Pasikorė vonioj, taip ir nežengęs žingsnio.

Žinojo, suprato - apsispręsti nedrįso.

Apsisprendimas - kas tai yra? Tvirtai pasakytas žodis, priesaika ar kažkas kita?

Marija nesižudė - jos gyvenimas nuvyto lėtai, tarsi sena gėlė. Sykį prasitarė, kad vyrų tikrų nėra. O kažkada svajojo apie nuostabų riterį. Tas jos svajonių žmogus buvo ne mažesnis kaip 180 centimetro ūgio, mėlynų akių tamsiaplaukis, išsilavinęs, mandagus, nerūkantis, negeriantis ir nesikeikiantis džentelmenas. Jis net grojo gitara ir taip linksmai, užkrečiamai kvatojosi…

Kažkada autobusų stotyje ji matė labai panašų gražuolį. Galėjo prieiti, paklausti, kaip čia tiesiau nuvažiuoti į Kaltinėnus… Bet nedrįso, paliko stovėti ir nepamatė, kokios jo akys. Gal tai buvo tos akys, kurios laukė Marijos? Juk ji buvo jauna, graži mergina…

Dabar Marija nei jauna, nei graži. Bet vis mergina.

Prakeiktas apsisprendimas - kaip jį sunku pasiekti!

Ir štai vieną dieną storulė kolegė atėjo į mano kabinetą linksma ir ryžtinga.

- Petrai, aš apsisprendžiau!

Ji iš tiesų kalbėjo be galo tvirtai.

- Viską žinau - turiu apsispręsti. Dabar apsisprendžiau, o tu man turi padėti. Ką aš turiu daryti?

- Kelis litus turi?

- Žinoma!

- Eik į prekybcentrį ir nusipirk dvejas svarstykles. Vienas - maistui, o kitas - kuinui. Paskui užsuk į knygyną ir išsirink storesnį sąsiuvinuką - jis bus dienynui. Grįši - parodysiu, kaip jį turėsi pildyti. Žygiuok!

- Dabar? - nustebo storulė. - Tuoj pat?

- Jei apsisprendei - ko laukti?

Ji stovėjo ir abejojo.

- Aš sakiau, kad apsisprendžiau, bet nesakiau, kad dabar pat!..

- Puiku, tad nuo rytoj. Arba nuo pirmadienio… Ne, geriau - nuo sausio pirmosios!

Ji vos neprunkštelėjo, bet staiga papūtė lūpas.

- Petrai, koks tu kategoriškas! - pareiškė griežtai ir išėjo.

Ji nesuprato esminio dalyko: apsisprendimas - tai jau ne žodis, ne pasižadėjimas, netgi ne priesaika.

Apsisprendimas - tai lemiamas žingsnis.

Lemiamas žingsnis, kurį tu žengi arba ne.

Nežengi žingsnio, vadinasi, neapsisprendei.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (2)

cinamonoKrautuvele2009-10-03 11:47

man tas pats yra su rūkymu. vis pasižadu, vis apsisprendžiu, bet taip ir nieko nedarau :(

Petras2009-10-03 21:19

Jei neveiki, vadinasi, neapsisprendi. Apsisprendimas - tai jau veiksmo pradžia. O tu tebestovi kyžkelėje. Galvoji teisingai - reikėtų apssipręsti ir mesti rūkyti, bet tai - dar ne apsisprendimas. Problemos suvokimas yra, apsisprendimo - dar ne.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras