BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Tėvo Stanislovo celė paversta tualetu

IŠNIEKINTAS TĖVO STANISLOVO ATMINIMAS
Rita ŽADEIKYTĖ
Dotnuvos vienuolyno celėje, kur Tėvas Stanislovas, neskirstydamas į turtingus ir vargšus, raudonus ar žalius priėmė ir stiprino iš visos Lietuvos plūdusius žmones, naujasis Dotnuvos klebonas Gražvydas Geresionis atlieka gamtinius reikalus.
Tualetas Tėvo Stanislovo celėje įrengtas ne be Bažnyčios hierarchų žinios. Taip ganytojai atsiteisė su praėjusią vasarą Amžinybėn išėjusiu Tėvu Stanislovu už jo nepaklusnumą bažnyčios doktrinai ir neregėtą žmonių meilę.


Tėvui Stanislovui Dotnuvos celėje užteko vieno kuklaus staliuko, lovos senais mediniais galais, knygų lentynos, geležinės krosnelės. Dabar šioje vietoje naujieji vienuolyno valdytojai įrengė tualetą.    Giedriaus BARANAUSKO nuotr.



Tualetas – celėje
Jaunasis Dotnuvos klebonas Gražvydas Geresionis kviečia pasikalbėti į raštinę. Dotnuvoje jis beveik ketverius metus. Tarnybą perėmė iš Tėvo Stanislovo, pavertusio Dotnuvą dvasios atgaivos centru.
Pokalbį su klebonu Gražvydu Geresioniu pradėjome apie gamtinius reikalus ir Bažnyčios įstatymus:
– Kodėl tualetą įsirengėte būtent Tėvo Stanislovo celėje, juk vienuolynas toks didelis, o jame gyvenate vienas?
– Sakyti, kad žmogus gyveno toj ar kitoj celėj, būtų neteisinga. Žmogus gyveno vienuolyne. Dabar pastatai perėję klebonijos, parapijos žinion. Vienuolynas pritaikomas pagal dabartinės parapijos poreikius: kur buvo virtuvė, dabar – parapijos salytė. Kur dabar yra raštinė, buvo bliūdų prikrauta. O Tėvo Stanislovo celėje yra daroma klebonija, kad kunigai galėtų atvažiuoti ir gyventi, nes vienuolyno čia nebebus. Vienuolynas – istorija. Vienuolynas pats atsisakė šitų pastatų, nes nebėra pašaukimo į kapucinų vienuoliją – viskas.
Čia ne taip viskas paprasta. Visi galvoja, kad paėmė ir išniekino, padarė… Čia nebe mano, čia arkivyskupo ir vienuolių reikalas.
– O tualetą kas rengė?
– Aš. Gal turiu teisę turėti šiltą vandenį?
– Tėvas Stanislovas altorių susikūrė žmonių širdyse. Žmonės plūdo pas jį. Celėje žmonės paliko savo slapčiausius išgyvenimus, nuoskaudas ir džiaugsmus. O dabar naujasis klebonas toje celėje kakoja. Kaip Jums atrodo, tai normalu?
– Su Tėveliu draugavau nė kiek ne mažiau, negu visa Lietuva. Tėvas Stanislovas matė tą…, sakė: “Tvarkykis, vaikeli, kaip tau išeina”.
Kai Tėvas išvažiavo į Paberžę, niekam ta jo celė nebuvo įdomi. Tai tiesiog buvo gyvenamoji vieta. Tiesiog vandentiekio, nuotėkų trasa eina kaip tik toje vietoje. Kad nereikėtų derinti su paveldosaugininkais įrengiant naujas vandentiekio ir nuotėkų trasas, nes vienuolyno ansamblis – architektūros paminklas, ten ir padarėme.
– Ar nesiruošiate naikinti tualetą dabar, kai jo atsiradimo faktas iškilo viešumon?
– Jeigu kas nors duos lėšų… Viskas kainuoja.
Man per daug nervų kainavo paskutinės savaitės, todėl nepyk, būsiu ciniškas ir pragmatiškas.
Man tenka teisintis ir aiškintis dėl to, ko aš nesu padaręs.


Paklūsta arkivyskupui S.Tamkevičiui
– Tai buvo daroma su bažnyčios hierarchų žinia?
– Arkivyskupijos įsakymas, nuostata buvo, kad patalpos būtų pritaikomos šiandieninės parapijos bendruomenės sampratai. Kad tarnautų bendruomenei pagal dabartinį mūsų įsivaizdavimą.
– Vadinasi ne be hierarchų žinios įrenginėjote išvietę celėje?
– Aš paklūstu arkivyskupui S. Tamkevičiui savo valia ir savo noru. Baigiau Kauno kunigų seminariją ir daviau įžadus, kad savo vyskupą gerbsiu ir jam būsiu paklusnus.
– Gal Bažnyčios hierarchai taip suvedė sąskaitas su nepaklusniu pavaldiniu, bet žmonių labai mylimu kunigu?
– Tai prie ko čia aš?!.. Neverskit manęs atsakinėti į tokius klausimus, – nulenkęs galvą tyliai sako klebonas Gražvydas.


Gėda parodyti
– Gal galėtumėme pamatyti, kaip atrodo tualetas, padarytas iš Tėvo Stanislovo celės?
– Aš jums patvirtinu, kad ten tikrai yra padarytos prausyklos, tualetas, sandėliukas. Faktą patvirtinu, ko jums dar reikia.
Jklebonas G. Geresionis į naują mūro sieną įsistatęs naujas duris, ant kurių užrašas “Klebonija”. Tuoj už tų durų – ir buvusi Tėvo Stanislovo celė, paversta išviete.


Merė aiškinosi su arkivyskupu
Kėdainių rajono merė Nijolė Naujokienė prisipažįsta labai neseniai sužinojusi apie įrengtą tualetą Tėvo Stanislovo celėje: “Nors klebonas sakė, kad apie tualetą žinojo pats Tėvas Stanislovas, man nėra priimtini tokie dalykai. Manau, kad tuos kasdieninės būties klausimus buvo galima išspręsti kitaip”.


Arkivyskupas neturi ką pasakyti
Apie Tėvo Stanislovo celėje įrengtą išvietę kunigams norėjome pasiteirauti ir Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus. Arkivyskupas kalbėti apie tai neturėjo laiko. Teko bendrauti tik su arkivyskupijos atstovu spaudai Dariumi Chmieliausku.
“Arkivyskupas pasakė trumpai ir aiškiai, kad tualetų nereguliuoja ir nekontroliuoja, kur ir kokioje parapijoje kas įsirengė tualetą, – S. Tamkevičiaus žodžius perdavė atstovas. – Dotnuvos klebonui reikėjo įrengti tualetą: nebe tie laikai, kad vaikščiotų į lauką”.
Arkivyskupo atstovas spaudai neneigė, kad arkivyskupas žinojo apie rengiamą tualetą, nes yra įprasta kai “kunigai dalijasi savo planais su ganytoju”.


Dvi didžiosios Tėvo Stanislovo nuodėmės
“Buvo labai daug įžymių kunigų, kodėl rūpi tik Tėvas Stanislovas?! Jeigu kiekvieną namą ir tualetą pradėsime saugoti, tai nieko į priekį nepajudėsime”, – aiškino Sigito Tamkevičiaus nuostatas atstovas spaudai.
Kaip arkivyskupija vertina Tėvo Stanislovo kunigiškąją veiklą, ar jis tinkamai atliko savo pareigas Bažnyčiai?
Atstovas spaudai dėstė: “Tėvas Stanislovas, aišku, turėjo charizmą, bet buvo jam ir priekaištų. Pernelyg aktyviai dalyvavo politikoje, leidosi, kad juo pasinaudotų politinės grupuotės. Antra, Tėvas Stanislovas labai aplaidžiai vesdavo registraciją: krikštydavo, sutuokdavo šimtais…”
– O į Bažnyčios kasą neatnešdavo tūkstančių, nes už Mišias imdavo tik po du litus?
– Ne apie kasą, o apie metrikus, dokumentus, administravimą kalba. Tokie nusižengimai bažnytinei disciplinai ir sukeldavo konfliktų su ganytojais”, – paaiškino atstovas spaudai.
Ir apie Tėvo Stanislovo – vieno žymiausių ir šviesiausių pastarojo meto kunigų, atminimą arkivyskupo atstovas taip pat išdėstė nuostatą: Bažnyčia monumentų nestatysianti.


(”Šiaulių, kraštas”, 2006.02.22. Sutrumpinta)

Rodyk draugams

Komentarai (12)

Petras2006-02-22 12:44

Širyt sūnaus paklausiau, ar jis prisimena tokį barzotą vienuolį, kuris kartais šnekėdavo per televizorių ir užtardavo vargšus žmonelius?

- Atsimenu, atrodo, Stanislovas ar tėvas Stanisklovas… Juk pernai mirė?

- Kaip manai, kas dabar įrengta jo celėje? Muziejus, koplyčia, biblioteka ar palikta kaip buvę?

- Nežinau… - ėmė svarstyti sūnus. - Gal prisiminimui pririnko jo daiktų ir paliko pažiūrėti turistams?..

Kai pasakiau, jog garsiojo ir žmonių mylimo vienuolio atminimui jo celė paversta išviete, jaunuolis atrodė labai nustebęs.

Anonimas2006-02-22 16:15

vaje, petras meile sektantui ir stabu misiu aukotojui, kaip pats rase, meile uzsidege, muset gripas…

Petras2006-02-22 16:37

Kokie nelaimingi fanatikai! Kiek netoli jie mato per šventoriaus tvorą, kaip prastai girdi per nuosavos sektos triukšmą!

Ir katalikų hierarchai, ir liliputinių sektų vadukai negali pakęsti žmogaus, kuris netelpa sutanoje ir eina toliau, negu jam leidžia šventoriaus ribos.

Tikrai, šis žmogus atlikinėjo magiškus ritualus, bet aš jį gerbiu ne dėl to. Gerbiu jį už tai, už ką nekenčiat jūs, bažnyčių ir sektų žiurkės - už tai, kad jis buvo laisvas žmogus, o ne hierarchų žaisliukas.

O jūs net vardo savo neturit.

Turėtumėt - pasirašytumėt.

Anonimas2006-02-23 09:15

Visada tikruosius Kristaus liudytojus stengėsi apmėtyti akmenimis…

Blogiausia ne tai, kur jie padarė, o tai , ką bandė padaryti ir neišėjo…

aralzero

2ra2006-02-23 11:21

Kunigai ir vyskupai save demaskavo: kiek besidangstytum avinėlio kailiu, vilko dantys vistiek išlįs. Kaip po viso to tikėti jų meile artimui savo? Ciniškas nemeilės aktas, atliktas kunigo ir vyskupo rankomis. Ar bereikia gersnio įrodymo, kad bažnyčia ir kunigai - dvasios puvenos, kurių žodžiams reikia labai stipraus dvasinio filtro. "Klausyk, ką sakau, bet nežiūrėk, ką darau",- kieno tai šūkis?

Anonimas2006-04-03 11:30

Kauno Arkivyskupas Metropolitas Sigitas Tamkevičius susidorojo su žmogumi,kuris nepalyginamai buvo aukščiau už jį.Jo pozicija tokia- dviejų saulių būti negali.Minėtas Tamkevičius nepalankiai žiūrėjo ir į kunigą Mikutavičių, trėmė jį į atokiausias parapijas-ištrėmė į Žemės Ūkio Akademijos koplytelę, kur mažiau žmonių.o Tėvą Stanislovą kvietėsi pas save į Kuriją aiškintis. Tuo metu Stanislovas jau buvo viena akimi aklas, ir gaila buvo žiūrėti, kaip pusiau namatantį žmogų už parankės veda laiptais į antrą aukštą… Prisiminkime, kad minetas Tamkevičius buvo kaltintas kunigo tvirkinimu. Buvo toks atvejis, klierikas parašė pareiškimą savo vyresnybei. Ir tada buvo pasakyta, kad jis psichinis ligonis, tačiau tą paneigė ekspertizė.

šis tamkevičiaus pedofilijos skandalas aprašytas Laimos Lavaste, Lietuvos ryte, arcyve galima rasti. nenuostabu, kad, žinant koks yra Tamkevičius,ten dabar tualetas, tiesa?

Anonymous2007-09-30 13:12

Kas svarbiau - cia ir dabar gyvenantis ( ne - mires) zmogus ar cele? O gal apkalbos ir liezuvavimai svarbiausia?

Petras2007-09-30 14:57

Davatkai kartais svarbiau celė, o kartais - joje gyvenantis dievažmogis. Viskas priklauso nuo to, kur pamoja piršteliu didesnysis, tarkim, koks nors akivyskupas…

Kelerius metus Kaltinėnuose stebėjau, kaip davatkos garbino tuometinį savo kunigą Linkevičių. Vyskupas išspjovė Linkevičių, pasodino į jo vietą kitą. Dabar tos pačios davatkos smerkia Linkevičių, o naująjį garbina taip pat, kaip kažkada garbino senąjį.

Mėgstu šaltieną, bet kai žmogus pasidaro beformiais drebučiais, prarandu apetitą.

Anonimas2010-12-19 01:08

klebonas (Pavardė išbraukta, žmonės be pavardžių neturėtų kritikuoti žmonių su pavardėmis, net jei teisinga kritika - P.D.) - kopijuoju tavo pavadinima, nes nevertas esi, kad rasyciau. esi nevertas vadintis zmogumi, nekalbu apie kunigyste, jeigu sugebi paminti Tėvo prisiminimą. nORĖČIAU tave šikniau sutikti ir tau ausis išplakti, kad prisimintum, jog esi nevertas į rankas imti net Švenčiausiąjį. Tačiau paklausysiu Tėvo ir pasielgsiu kaip Jis tada sakydavo: mylėkit visus..

Petras2010-12-19 11:45

Mt 23,9 Ir nė vieno žemėje nevadinkite tėvu, nes vienas jūsų Tėvas, kuris yra danguje.
Ši Jėzaus citata - visiems doriems katalikams, kurie žmones vadina “tėvais”.

O dėl to vargšo klebono… Iš tiesų kaltinti reikėtų ne jį, bet kitą žmogų, kurį jūs vadinate “ganytoju”. Bet apie “ganytoją” tai jau ir pagalvoti ką nors negerai baisu… Bet vis tiek esat dori, principingi katalikai, a ne?

ALOYZAS2011-03-27 14:12

AČIŪ mūsų dar esantiems doriems,garbingiems žurnalistams ,tokiems kaip gerb.RITAI ŽADEIKYTEI ,RŪTAI ir kitiems,kurie nepabūksta tiesos žodį ištarti. Tik JIE dar žadina viltį,kad nors kada nors bus sugėdintas šetonas.Tačiau šį kartą šetonas sugėdintas nebuvo,nors VIENUOLIS ir nustojo kvėpaves.O apie S.T.galvoju,kad jei dabar būtu tinkamas laikas ir būtu jo valioje,tai tikrai organizuotų 9-ą kryžiaus žygį,atgaivintų inkvizicijas,indulgencijas ir kt.TAI piktas valdovas…

Jurgis Bielinis2012-04-01 14:20

Aplankiau 1990 metų vasarą, Tėvą Stanislovą, Kardinolą V. Sladkevičių, Jiedu mane palaimino, beveik visus vyskupus. Aplankiau daugiau puės Lietuvos miestų ir rajonų Tarybų pirmininkus, merus, organizavau akciją kartu su savo Jonavos rajono Taryba, kurios nariu buvau, kad kreiptusi į Lietuvos AT, Landsbergį, kad pastarieji priimtų M. Valančiaus blaivystės paruoštą „Alkoholio monopolio Įstatymą“, kurį 1922.01.25 buvo priėmęs Steigiamasis Seimas. A-cetras 45 žmonės, Apygarda - 114 žmonių. Lietuva tada dar buvo be Vilniaus ir Klaipėdos kraštų. Dėja Lietuvos A T. nei tada, nei dabar neturėjo laiko. pasekti anos Lietuvos pavyzdžiu - sukrauti iždan 12 tonų aukso atsargų… Taigi negražiai išėjo iš Lietuvos nepriklausomybės atgavimo.
Akupacijos metais šaipėmes: „Vilnius mūsų. mes rusų“. Siūlau pasišaipyti toliau: „Lietuva laisva, KGB valdoma“

Rašyti komentarą

Tavo komentaras