BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Svetimi apaštalai

Jeigu kas nors iš pirmųjų Jėzaus mokinių, tarkime, Petras ar Lukas, užsuktų į bet kurią bažnyčią, jie tur būt nesuprastų, kas vyksta.

- Kieno šita šventovė? - tikriausiai paklaustų jie. - Graikų, romėnų?

- Ne, - krūptelėjusi atsakytų kokia nors davatka. - Tai krikščionių bažnyčia, Dievo namai…

- Dievo namai? Ar negirdėjot, kad Dievas nebegyvena žmonių rankomis statytose šventovėse? Ar jūs nežinot, kad Dievo namai - žmogaus širdis?

- Na, kad dvasinis tėvas sakė, tebūnie Dievo namai…

- Koks dvasinis tėvas? Ar Jėzus jums neuždraudė ką nors žemėje vadinti tėvu, ar jis nesakė, kad visi esate broliai, nes turite vienintelį Tėvą - dangaus?

Ką atsakytų davatka prieš tokį piktžodžiavimą? Tikriausiai persižegnotų, ir pirmieji krikščionys negalėtų suprasti, ką šis magiškas ženklas reiškia.

- Oho, kiek stabų! - nustebę Jėzaus mokiniai sušuktų bažnyčios viduj. - Kuris čia Baalo?

- Gink Dieve, tai ne stabai, tai mūsų apaštalai… Tas su kardu - tai Petras, o tas su knyga - Lukas…

- Čia aš, o čia jis? - tikriausiai pradėtų jie juoktis, žiūrėti vienas į kitą ir į savo stabus.

- O kas tas žmogiukas, prikaltas prie pliuso?

- Tai Jėzus! Ne prie pliuso - prie kryžiaus prikaltas…

- Jėzus? Šitas džiūsna - tai mūsų Mokytojas? Ir kodėl aname paveiksle jį apvilkot graikų jaunuolio drabužiais? Kodėl sudarkėte kryžių, kodėl T formos žudymo įrankį padarėt pamašų į saulės ženklą?

- Aš nežinau… - tikriausiai sutriktų davatka. - Taip kunigai mokėkė tėvus, taip mes mokome savo vaikus…

- Kokie kunigai, ką čia kalbate? Kokių jums dar kunigų, jeigu kiekvienas iš jūsų esate kunigas ir drąsiai galte stoti Tėvo akivaizdon? Ir ką jūs čia veikiat, tokioj didelėj šventykloj? Gyvenat? Ne, prie altoriaus aukojat mišias? Kokias mišias? Kam tas altorius, kam tie aukojimai - ar jums negana vienintelės Jėzaus aukos? Ir ką tenai murma senutė, ką ji rankose laiko? Rožinį? Kokį rožinį? Kam jis reikalingas? Kad nesusipainiotų maldose? Tai kam daugiažodžiaujate kaip pagonys - bene žodžių gausumu tikitės užsitarnauti dangaus karalystę? Ir kodėl melstis einate į šventyklas, o ne užsirakinate kambarėlyje, kaip prisakė Mokytojas? Beje, o kas jūsų mokytojas?

Nesunku įsivaizduoti, kaip įsikarščiuotų Petras, kaip jis pagal seną žydų bei pirmųjų krikščionių tradiciją pradėtų diskusiją - ritualams susirinkusią minią jis tikriausiai palaikytų bendruomenės susirinkimu. Dar paprasčiau suprasti, kokia sumaištis kiltų nuo aistringos apaštalo kalbos, nukreiptos prieš šventuosius Dievo namus, šventąsias statulas ir šventuosius paveikslus, prieš šventąsias tradicijas, prieš jų šventenybes hierarchus ir prieš patį šventąjį tėvą, t.y. Romos popiežių.

Arba kunigėlis duotų komandą, ir tikintieji patys išmestų šventvagius apaštalus iš motinėlės bažnyčios, arba kas nors iškvietų policiją, ir ta viešosios tvarkos pažeidėjus nuvežtų kur reikia.

Manau, tai būtų teisinga - Jėzaus mokiniams nėra ko landyti po svetimas bažnyčias.

Religija prieš Jėzų

Rodyk draugams

Komentarai (8)

iLOVETHEBEATLES2006-06-12 11:00

turbūt ne man suprast, nes taip ir nesupratau, ar norima pasakyti, kad tiesa davatkos pusėje, ar Petro su Luku? …

Petras2006-06-12 11:46

Viskas priklauso nuo to, ką laikai tiesa.

Jeigu tiesa yra tai, ko mokė Jėzus, tuomet teisūs Petras ir Lukas, jeigu tiesa laikai bažnyčios mokymą, tokiu atveju teisi yra davatka.

Mes visi esame laisvi ir galime pasirinkti - arba Jėzaus mokymas, arba religija.

savizudis2006-06-12 13:36

visiškai sutinku su Petru. ir jei krikščionys būtų laikęsi tikrųjų tiesų, mūsų krašte būtų pagonybė, o kaimynystoje turėtume gražią tikrai giminingą valstybę - Prūsiją.

viskas vardan geresnio kasnio…

Petras2006-06-12 14:14

Taip, jeigu katalikų vienuoliai kryžiuočiai ir kalavijuočiai būtų buvę Jėzaus mokiniai, jie nebūtų ėmę į rankas kalavijo ir nebūtų patraukę plėšti bei žudyti mūsų protėvių pagonių. Jėzaus atneštas meilės mokymas ir agresyvi godžiosios katalikų bažnyčios politika - niekaip nesuderinami dalykai.

Bet nedrįčiau tvirtinti, kad lietuviai, prūsai, žemaičiai, latviai būti išlaikę pagonybę. Reikia turėti omenyje tai, kad Jėzaus (pabrėžiu - Jėzaus, o ne Konstantino bažnyčios) švelnus mokymas buvo ir tebėra labai patrauklus, jis labai greitai apėmė beveik visą Romos imperiją. Matydamas, kad neįveiks prievarta, imperatorius Konstantinas ją pavertė savo tarnaite, sujungdamas su pagonybe ir sukurdamas naują valstybinę religiją - katalikybę.

Katalikybė, kaip ir iš jos kilusios kitos neva krikščioniškosios religijos - žiauri Jėzaus mokslo parodija. Apmaudu, kad dabar daugelis apie Jėzų ir jo mokslą sprendžia pagal subiurokratėjusios katalikų hierarchijos politiką arba padidinto jautrumo sektantų kvailiavimus.

Manau, Evangelija be prievartos būtų pasiekusi žmonių širdis, o per prievartą žmonių protai buvo užteršti Evangelijos parodija.

Kaip ten bebūtų, žmonės būtų turėję pasirinkimą ir būtų galėję laisvai apsispręsti - arba senoji pagonybė, arba naujasis Jėzaus mokymas.

Tačiau yra kaip yra - vietoj Gerosios Naujienos mums pakišta religija - sena ir atgyvenusi, paramstyta Senojo Testamento ramentais.

2ra2006-06-12 14:24

mano nuomonė apskritai keista. Visada savęs klausiu: kodėl? Kodėl iš Jėzaus mokymo padaryta apeiginė bažnyčia? Nerandu visų priežasčių (ne itin ir ieškau), bet man rodosi, kad melstis vienam kambarėlyje daugeliui žmonių yra labai sunku. Likus vienam su savo mintimis, kai pats sau esi ir nusikaltėlis, ir teisėjas, kai niekas į ausį per groteles nepašnibždės atsakymo, ką turi daryti, kad tavo blogi žodžiai, netikę darbai nebeslėgtų sąžinės, sutikit, sunku. Būti minioje, kur dairaisi į kitus ir matai, kaip ir jie mušasi kumščiais į krūtinę, kaip ir jie yra nusidėjėliai, jautiesi nebe vienas - tokių daug. Stoja į eilę prie nuodėmių atleidimo ir išeina pašviesėjusiais veidais. Iš karto aiškus rezultatas ir akivaizdi nauda: atėjai apskretusia dūšia, išėjai nušveista (o gal nušviesta?).

O bažnyčia…nemnanykim, kad tik mūsų epochoje radosi vadybininkai, nes pagrindinis vadybos dėsnis - jei yra paklausa, turi mikliai atsirasti ir pasiūla, buvo ir Jėzaus laikais. Gudrūs verteivos, matydami, kad žmonės pulkais renkasi klausyti Dievo žodžio, tuoj pat pasinaudojo jų noru susitelkti. Pastatė bažnyčią. Tada apvėlė ją stabais ir ritualais. Tiesa, tam reikalui teko šiek tiek perrašyti Jėzaus mokymą, bet ko nepadarysi vardan didelių pinigų. Juk sukurta visa sistema pinigams iš iš žmonių per bažnyčią siurbti. Pradedant aukojimu už mišias, tuoktuves, krikštynas ir laidotuves, baigiant mecenavimu bei (juk būta ir to) valstybės parama, nes, veikdami žmonių sąmonę, kunigai politikams padėdavo jų norima linkme nukreipti ir valdyti mases. Juk II pasaulinio karo metais vokiečių naikintuvus, paleistus iš gamyklos, šventindavo kunigas. NAIKINTUVUS, siunčiamus žudyti niekuo dėtų vaikų, senių ir moterų.

Petrai, taikliai tu čia sudėlioji, bet net iš kelių komentatorių atsakymų aikivaizdu, kaip per 2000 metų bažnyčia sugebėjo iškreipti ne tik Jėzaus mokymą, bet ir žmonių sąmonę. Nes iš tiesų - kam raikalingas pats sau besimeldžiantis, pats save smerkiantis, ir pats sau atgailaujantis žmogus - iš tokio juk jokio mokesčio nepaimsi. Ir nevaldysi…

Petras2006-06-12 14:29

Taip, 2ra, tu visiškai ne dura…:)

Anonimas2006-06-12 15:53

Tai viskas atvirkščiai? Religingieji yra blogiukai, o nereligingieji - geriečiai?

Petras2006-06-12 16:58

Nieko panašaus. Nei religingieji yra blogiukai, nei Jėzaus mokiniai skelbiasi geriečiais. Tai religinis mąstymas rūšiuoja žmones pagal religijas, valstybes, tautybes, luomus ir kitus išorinius požymius. Iš tiesų mes visi esame Dievo vaikai, tik kai kurie labiau linkę savo tėvais pasirinkti tam tikrus žmones…

Jeigu bažnyčių tarnai pasirenka ne Jėzaus, bet religijos mokymą, tai yra jų teisė. Pats Dievas sukūrė mus laisvus ir davė galimybę rinktis. Atimdami iš žmogaus šią galimybę ir niekindami kitaip pasirinkusius, mes taptume tokiomis pat davatkomis arba, dar blogiau, inkvizitoriais.

Problema yra kita. Kai religijos tarnai pasišauna garbinti kokius nors stabus - statulas, gyvus žmones, mirusiųjų kaulus ar žmonių grupes, jie tai painioja su Jėzaus mokymu. Dievo vardu garbinti Dievo uždraustus stabus, Dievo akivaizdoje davinėti Dievo uždraustas priesaikas, atlikinėti magiškas apeigas ir tvirtinti, kad tai prisakė Jėzus - labai didelis ir įžūlus melas.

Kas garbina stabus, tegu garbina. Bet neleiskim meluoti, kad tai - Jėzaus mokymas.

Smerkime melą, o už melagius melskimės - jie bet kada gali atsiversti, nusikratyti religijos prietarų ir įsitaisyti pirmoje eilėje priešais Karaliaus sostą.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras