BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Susidūrimas su šmėkla

„Jei visi dievo vaikai, kuo Jėzus išskirtinis?“ - nustebo Nepomukas, pradėjęs skaityti straipsnį apie tai, kas galėjo būti Jėzus: gyvenimo mokytojas ar fantastinė būtybė. Jis ne pats sugalvojęs - girdėjęs tokią “smagią citatą”…

Mano galva, nieko “smagaus” čia nėra. Tai - visai normalus požiūris. Jeigu Jėzus atėjęs išaiškino, kad visi esame Dievo vaikai, tai juk visi vyrai yra Dievo sūnūs, o visos moterys - Dievo dukros. Vadinasi, Jėzus - irgi Dievo sūnus, jis - vienas iš jų.

Sakot, tai neįmanoma? Jeigu Jėzų laikysim paprasčiausiu žmogumi, mes jį pažeminsim?

Bet neskubėkime. Pamėginsime bent trumpam Jėzų suvokti ne kaip vaiduoklį, kurį kunigas per
mišias iškviečia specialiais burtažodžiais, bet kaip kažkada gyvenusį
realų žmogų, istorinę asmenybę. Tada pamatysime, kad Jėzus ir valgė, ir gėrė
lygiai taip pat, kaip kiti žmonės. Tegu man atleidžia jautresnių nervų
davatkos - ir tuštinosi!..

Toks požiūris daug sveikesnis už nesveikus kliedesius apie stebuklingus burtus.

Bet ar Jėzus - tik vienas iš begalinės žmonių minios, ar jis tikrai niekuo neišsiskyrė?

Krikščionių teologai Jėzaus išskirtinumą sieja su jo “išskirtiniu”
dieviškumu. Atseit, kitos religijos neturi paties Dievo Sūnaus.
Netikėkite šita apgaule. Daugybė dievų turėjo reikalų su žemės
moterimis ir pridirbo joms vaikų. Sakyčiau - tai dievų įprotis, o ne
išimtinis atvejis. Sakot, Jėzus buvo vienintelis Dievo sūnus, kuris pasiaukojo dėl žmonių ir juos išgelbėjo? O Dangaus ir Žemės sūnus Prometėjas? Ar jis nebuvo prikaltas prie uolų už tai, kad nušvilpė dievų ugnį ir atidavė mirtingiesiems? Jeigu jums atrodo, kad ugnis nėra žmonių išgelbėjimas, pamėginkit bent dieną pagyventi be jos - ne tik be dujinės viryklės, bet ir be elektros, automobilių, ugnyje lydyto metalo daiktų…

Tai kuo išskirtinis Jėzus, jeigu jį taip linksniuoja?

Aš Jėzaus išskirtinumą matau jo asmenybėje ir mokyme. Šis Žmogus atėjo
ir ėmė aiškinti, kad mes visi esame Dievo vaikai. Jeigu visi, tai ir
jis. Logikos žingsnis, ir nieko daugiau. Kunigai bei teologai (tada jie vadinosi Rašto aiškintojai) pasigavo šią mintį ir apkaltino, kad Jėzus skelbiasi pačiu Dievu. Formalus kaltinimas toks ir buvo. Vėliau kunigai ir teologai (dabar jie nesivadina Rašto aiškintojais)
iš savo pirmtakų kaltinimo sukūrė mitą apie Jėzų - antžmogį, kažkokį fantastinį padarą, kurį dabar kunigas (tik kunigas!) per mišių ritualą gali pašaukti iš anos realybės. Tokiu būdu pamaldžių žmonių dėmesys buvo sutelktas į Jėzaus šmėklą, o jų akys nukreiptos nuo Jėzaus mokymo,
kuris labai pavojingas bet kuriai religijai. Toks pavojingas, kad
kunigai išreikalavo jo mirties ant kryžiaus…

Taigi prie kryžiaus buvo prikaltas Jėzus - mokytojas, realiai gyvenęs žydas, vėliau atsirado Jėzaus šmėkla - visai ne žmogus.

Kuo Jėzus - mokytojas pavojingas religijai?

Šis nepaprastas Žmogus suasmenino žmogaus santykį su Dievu, nevadindamas Jo kitaip, tik Tėvu, o savo mokiniams sakydamas, kad jie irgi yra Tėvo vaikai. Negana to, jie bet kada gali pasukti iš savo klystkelių ir be jokios baimės grįžti pas mylintį bei laukiantį Tėvą - bus mielai sutikti. Tiems laikams tai buvo netikėta ir sunkiai suprantama mintis. Kol kas ji neprieinama ir šių laikų religingam žmogui. Kaip galima grįžti pas Tėvą be kunigų tarpininkavimo ir motinos bažnyčios palaiminimo?

Iki Jėzaus Biblija aiškino, kad žmogus yra susitepęs nuodėmėmis, bet gali išsipirkti aukojamu maistu ir apsivalyti aukojamų gyvulių krauju. Būdamas nešvarus, aukojimo ritualo jis pats atlikti negali - tam reikalingi kunigai tarpininkai, kurie moka apsivalyti “rituališkai”. O Jėzus atėjęs pareiškė, kad žmogus pats bet kada gali grįžti pas mylintį Tėvą. Kam tada kunigai tarpininkai?

Jėzus praplėtė Biblijos mintį, kad Dievas yra visur, kiekvienoje vietoje ir negali būti konkrečiose stabuose bei maldyklose, todėl nėra ko melstis “sinagogose bei gatvių kampuose”. Jis akcentavo, kad Dievo karalystė yra “tarp mūsų”, mumyse pačiuose, mūsų širdyse - vadinasi, susitikimui su Tėvu geriausia vieta yra nuosavas kambarėlis. Ir dar užsirakinus duris! Pamėginkit įsivaizduoti krikščionių bažnyčias, kurių maldininkai sekmadienį pasilieka namuose ir bendrauja vieni su Dievu, užsirakinę savo kambarėliuose. Ką dirbs kunigai, popai, pastoriai, iš ko jie gyvens, ką jie valdys?

Griaudamas kunigų valdžią, Jėzus reikalavo paklusti tik Tėvui ir jam, dėstančiam naująjį mokymą. Jeigu Dievas gyvena mūsų širdyse, tai juk natūralu, kad dabar klausysime tik širdin priimto Dievo Žodžio, o ne kunigų ir teologų išvedžiojimų. O jeigu Dievas apsigyvena mūsų širdyse, tai mes giliai širdyse imame tikėti, kad Dievas yra visur, kiekvienoje vietoje, vadinasi, mes visi apsupti Dievo ir nuolatos naudojamės Jo globa be jokių pašalinių pagalbos. Svarbu nedaryti kvailysčių ir neardyti Kūrėjo nustatytos harmonijos: mylėti savo artimus kaip patį save, nedaryti kitam to, ko pats nenorėtumei. Ar tai įmanoma? Įmanoma, jeigu pasiduosi tik šitam harmonijos dėsniui: paklusi tik Tėvui ir nieko žemėje nebevadinsi tėvu - tik Jį, ir niekuo daugiau neseksi, tik Jėzumi, t.y. jo mokymu.

Dabar pamėginkit įsivaizduoti bet kurią vadinamųjų krikščionių bažnyčią, kurių avinėliai vieną dieną atsisako “šventųjų”, “dvasiškųjų” bei kitokių tėvų ir ganytojų. Iš ko gyvens šitie ganytojai, ką jie valdys?

Apsiginti nuo tokio mokymo kunigams reikėjo nedelsiant. Jie prikalė Mokytoją prie Kryžiaus, bet liko pats Mokymas. Jis ėmė plisti. Ir žydai atskalūnai, ir Romos imperijos vergai ėmė mestis į keistas bendruomenes, kuriose mėgino gyventi pagal artimo meilės principus. Įsivaizduojat, kaip čia jauku būdavo visų ujamam žmogeliui, kuris staiga pasijusdavo savo tikėjimo brolių ir paties Tėvo globoj? Keisčiausia, kad paskui vergus patraukė ir vergvaldžiai - jie ėmė savo vergus laikyti broliais ir paleidinėti į laisvę. Vergovė - ekonominis imperijos pagrindas - sudrebėjo be revoliucijų…

Imperiją ir savo kailį išgelbėjo šventikų luomas. Jėzaus mokinių gyvenimo būdas darėsi patrauklesnis už pagonių religiją, o tai reiškė, kad žyniai ir burtininkai nebeteks darbo. Ką daryti? Imperijos pamatas dreba, valstybinė religija ir senos tradicijos eina velniop… O jeigu atėmus tą nepaprastą knygą, kažkokią Evangeliją, nunešus ją į šventyklas ir atidavus profesionalams šventikams? Imperatorius Konstantinas taip ir padarė - vieną dieną paskelbė, kad tie ir anie dabar yra viena religija, kad tai - visuotinė, t.y. katalikų religija. Pavyko. Šiandien pagonių imperatorius Konstantinas - katalikų “šventasis”. Sakoma, kad prieš mirtį jis irgi atliko apsišlakstymo vandeniu ritualą…

Krikščionybės (broliško gyvenimo būdo) pavertimas religija nebuvo vien formalus juridinis aktas. Sukurtas Evangelijos antipodas  krikščionybė - pati žiauriausia žmonėms žinoma bažnyčia ir pirmasis totalaus valdymo būdas. Katalikybės klestėjimo metais įsteigta jos inkvizicija su kūno žalojimo įrankiais - tai nacių konclagerių ir NKVD kankinimo požemių pirmtakė.

Kaip Jėzus galėjo sukurti tokią kaulų laužymo mašiną?

Jėzus - mokytojas to ir nedarė. Atsiverskite Evangeliją - jis po šiai dienai moko gyventi kitaip: ne pagal profesionalų šventikų, bet pagal Dievo Žodį.

Visa tai, kas baisiausia krikščionybės istorijoje,  yra Jėzaus - šmėklos, Jėzaus - vaiduoklio, kažkokios fantastinės būtybės darbas. Šitą šmėklą kunigai iškvietė iš ano pasaulio per magiškas mišių ritualo apeigas, ir ji nuvedė ginkluotas vienuolių ordas plėšti musulmonų, skersti indėnų, deginti mūsų protėvių lietuvių gyvenviečių. Šita šmėkla įsuko inkvizicijos kaulų laužymo mašiną ir atėmė iš žmonių Evangeliją - užrakino ją vienuolynuose ir bažnyčių kurijų stalčiuose. Tie, kurie mėgino skaityti patys, po inkvizicijos teismo galėjo netekti akių. Šiandien Evangelija leidžiama milijoniniais tiražais, bet jos mokymas lieka paslėptas nuo religingos minios akių - bažnyčių vergai tą knygą gali skaityti tik budrioje Rašto aiškintojų priežiūroje.

O kaip Jėzus - mokytojas, realusis naujojo mokymo ir broliško gyvenimo būdo nešėjas?

Jis liko kvailio vietoje. Nepaprastai rizikuodamas atnešė pasauliui naują mokymą ir už tai kunigų buvo prikaltas prie kryžiaus, po to kunigai jo vardu sukūrė pačią baisiausią religiją, Gerąją naujieną paslėpdami po juodomis sutanomis. Tikriausiai niekas taip nesukompromitavo Jėzaus vardo, kaip jo vardu daryti bažnyčių nusikaltimai. Šiandien kritiškai mąstantį žmogų sunku įtikinti, kad Jėzus visai nežiaurus, kad jis meldėsi ir už savo žudikus, kad jis gydė žmones, o ne žalojo juos inkvizicijos įrankiais, kad jis perspėjo nekelti kardo, ne siuntė kryžiuočių ordas į kažkokius “šventus” karus…

Dabar žmonėms sunku patikėti, kad Jėzaus vardu daryti nusikaltimai yra ne paties Jėzaus, bet kunigų sukurtos pabaisos darbas. Netelpa galvoje, kad tai, ką daro bažnyčia, yra uždrausta Jėzaus. Juk visa tai daroma paties Jėzaus vardu… Ar gali būti, kad jie sekmadieniais eina į bažnyčią susitikti ne su Jėzumi, bet su kažkokia kunigų išgalvota šmėkla, kad meldžiasi ne pačiam Dievui ar jo Mamytei, bet pigiam alaviniam stabukui, kurį pats Tėvas uždraudė garbinti?

- Nesąmonė! - suriko gana mokytas katalikas, docentas, ir trenkė į stalą Bibliją.

- Tai ateistų Biblija! - pareiškė bemokslė moteris ir sviedė šalin Evangeliją.

Jie visi stumia šalin Mokytoją ir nesivargina savavališkais skaitymais. Sekmadienį vėl nueis į bažnyčią, o ten, kai suskambės varpelis, kai kunigas pasakys abrakadabra… Tada tarp jų atsidurs tasai, iš ano pasaulio.

Visa laimė, tai - ne vienintelis kelias. Platieji šventoriaus vartai, kuriais plūsta minia, yra ne vieninteliai - dar yra siaurieji, mažieji, asmeniniai tavo širdies varteliai, kuriuos parodė pats Mokytojas. Bet ar įmanoma vienam grįžti pas Tėvą - pasilikti kambary ir užsirakinti su Juo? Ar galima atprasti nuo smilkalų, plotkelių, šventinto vandens? Juk taip sunku…

Ar įmanoma atgimti ir pradėti viską iš naujo? Gyventi tarsi švarūs vaikai, kurie niekada nemelavo, nevogė, neištvirkavo, negirtavo, nežudė, netarnavo stabams, neišdavinėjo Jėzaus?..

Įmanoma, tvirtina Mokytojas.  “Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip maži vaikai, niekaip neįeisite į dangaus karalystę”, - perspėjo Jis. Mt 18,3

Šia tema dar:

Gyvenimo Mokytojas ar fantastinė būtybė?

Nebe tas Jėzus


Visai kita Evangelija


Pakui Jėzų ar paskui tuos?..


Kanados vyriausybė atsiprašys indėnų už krikščionybę

Rodyk draugams

Komentarai (10)

plovupa2008-06-28 10:39

kiek supratau is viso sios "istorijos", tai Jezus zinojo, kad ji prikals, kas ji isduos ir pan., turbut pries tai perskaite "horoskopa".
Is esmes neaisku, ar mes dabar zinotume kas yra Jezus, jei jis nebutu prikaltas, paskui stebuklingai atgaivintas. Juk ir dabar kankinys tampa legenda.
del baznycios ir pan. as sutinku, bet isivaizduokim kad nera nei baznyciu, nei jos darbuotoju ir pan., yra tik knyga. knyga knygyne, o knygyne tokiu knygu yra 100, ir neaisku ar zmogus susipazins su ta "teisinga" knyga. Plius kaip bebutu baznycia iskiepija tradicijas, tad automatiskai tu susipazisti su tuo tikejimu, o tik paskui suauges tu ji perzvelgi per savo prizme, atsirenki kas yra gerai, kas tau tinka ir pan.

Petras2008-06-28 10:50

Gaila, Plovupa, nesupratai, apie ką rašau. Bažnyčia tave supažindina visai ne su Jėzumi, bet su jo šmėkla, su savo hierarchijos, o ne su Jėzaus mokymu. Kas iš to, jeigu davatkos prisiperka Biblijų? Jos gi neskaito, tik veda pirštu iš paskos, o skaito ir mąsto už jas kažkoks vyresnysis "ganytojas".

deimantukas2008-06-28 11:04

Man viskas labai gražu,aišku ir paprasta.Imi,paprasčiau tariant,tą gyvenimo kelio vadovą ir skaitai.To nepakanka-perskaitęs tuo vadovaujiesi gyvenime.Viskas.Juk daug knygų,visokių vartotojo vadovų esu perskaitęs be kažkieno pagalbos.Tarkim nusipirkau fotoaparatą,radau šalia jo vartojimo aprašą,skaičiau,tuo pačiu čiupinėdamas aparatą ir anksčiau ar vėliau išmokau,kaip priartinti,kaip įjungti blykstę ir t.t.Ir puikiausiai sekasi fotografuoti.Taip ir su Mokytojo vadovu evangelija,kuri moko eiti gyvenimo,o ne įliuzijų keliu.Įliuzijų kelio vartojimo instrukciją yra kita.Jų nemažai.Vieną iš jų jau praėjau ir sugrįžti nenoriu.

plovupa2008-06-28 11:08

Petrai, as supratau ka tu parasei, tik tu gal nesupratai mano minties.
As i baznycia nevaikstau, esu sukures savo teorija, bet pagarbiai ziuriu i visas pasaulio tikejimus.
*************************
taip, daug zmoniu skaito biblija, ir nesupranta, kaip tu sakai, ka tokiu atveju reikia? reikia Mokytojo, Aiskintojo ir pan. griztam i pradine padeti. Tai problema, kad kazkas netaip aiskina, kaip tu supranti?. Galiu teigti, kad bet kokioje tikejime, ar tikejimo aiskinime rasti minusu,trukumu, netikslumu.
kaip pvz. dabartiniai kritikai teigia, kad bet koks rastas (biblija, ir t.t.) yra perasytas n kartu, ir tikrai galima abejoti turinio autentiskumu.

deimantukas2008-06-28 11:09

Juk gyvenimas yra dovana.Kai gauname kokią nors dovaną,kuri yra miela,pirmiausia susipažįstame su jos vartojimo ypatumais.Kai gavom dovaną gyvenimą,mus mokė,kaip su juo elgtis tėvai,draugai,gatvė,darželis,mokykla,bažnyčia(kai "laiku" krikštyjo).O kad taip su ta nuostabia dovana būčiau gavęs ir jos vartojimo instrukciją :-).

plovupa2008-06-28 11:11

aha dabar yra nauja knyga :).. puse moteru perskaite "Alchemika" :). kuri irgi moka gyvenimo tiesu ir pan. (neskaiciau), ir siaip tokiu knygu dabar yra daug, kazkiek esu susijes su knygynu tai zinau.
tegu tu knygu bus 100 tai, svarbiausia kad zmones butu paskui laimingesni.

deimantukas2008-06-28 12:57

Be je-žinau vieną būdą,kuris yra lengvesnis ir ne tiek daug laiko ir vargo atimantis,kaip knygų skaitymas ir jų taikymas sau.Tiesiog nueini vieną kartą per savaitę bažnyčion ir ten viską ką reik papasakoja.Čia gal panašiai,kaip užsikodavimas nuo alkoholio vartojimo-jei užgersi kodo metu-kaltas gydytojas-koduotojas,nes blogai užkodavo.Tada vėl koduojies.Kaip ir su bažnyčia-jei kas nenusisekė-leki pas kunigą :-).

kostia2008-06-28 14:41

(Išvalyta. Netaktiškas komentaras.)

Redagavo Petras 2008-06-28 15:45

deimantukas2008-06-28 14:58

Apie kokį dangų čia kalbi,kostia?Paaiškink prašau.Man rods,kad mus kirmelės suės.Supūsim mes.Kostia,kostia,…

beprasmis2008-06-28 15:52

(Išvalyta. Padedu Beprasmiui laikytis žodžio ir nedalyvauti šiose diskusijose.)

Redagavo Petras 2008-06-28 16:35

Rašyti komentarą

Tavo komentaras