BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šukės yra tobulos

Pagaliau ir aš užsidirbau baudą. Patrulių mašiną pamačiau iš tolo, todėl drausmingai važiavau pro visus kelio ženklus ir negalėjau suprasti, ko jie seka iš paskos ir dar mirgina savo žydrais švyturėliais. Kai prisigretino, iš jų laimingų veidų supratau, kad esu sumedžiotas, tai sustojau šalikelėj. Gal jiems pasimaišė protas?


Vienas iš jų pribėgęs čiupo golfuko pasą, išnėrė iš laminato ir ėmė baksnoti pirštu:


- Kokia čia data?..


Iki šiol žinojau, kad golfukas pirktas prieš Kalėdas, o ne prieš Vėlines, bet klastingieji skaičiai ėmė rangytis visai kitaip, jie susidėjo su policajais ir išdavikiškai liudijo, kad jau antra savaitė pražiopsotas technikinės terminas. Mano galvoj iš kažkur atsirado mintis, kad dabar susilauksiu pamokslo, policajai paburbės, paburbės, aš atgailaudamas pasimušiu į krūtinę ir išsiskirsim paūkavę kaip du traukiniai.


Bet jie pasikvietė mane į savo kupe, išsitiesė popierius ir patenkinti ėmė rašyti protokolą. 100 litų, kuriuos jiedu atėmė, labai nesužeidė mano jautrios širdies. Buvau atgavęs vieną seną skolikę, tai tie pinigai išgaravo kaip mažas vandens lašelis, nespėjęs nukristi ant įkaitusio dykumos smėlio. Tačiau man atrodė, kad žmonės šitaip neturi daryti, jie turi perspėti, o jei džiaugiasi kito klaida, tai čia kažkokia anomalija, tokia kaip ir neteisybė, man šitaip atrodė. Buvau įsitikinęs, kad toj situacijoj tiedu žmonijos atstovai turėjo elgtis kažkaip kitaip, pagal kitokį dėsnį. Po egzekucijos norėjau paskambinti vienai savo pažįstamai ir pasiguosti, kokia dabar neteisybė, bet ji, kvaiša, nukišo kažkur telefoną ir neatsiliepė. Žodžiu, staiga prieš mane susimokė visas pasaulus.


Savaitę vaikščiojau su ta neteisybe ir negalėjau suprasti, ko mane Draugas paliko šitiems alkaniems vilkams. Gal jis užsiėmė kokiais nereikšmingais niekais ir pražiopsojo tokią tragediją, kai artimas kanda artimui, nes tolimų nepasiekia?


Šiandien skaitau svetimųjų budistų išmintį: visas pasaulis - ištisa harmonija. Akmuo nukrenta ten, kur turi nukristi, o sudužusio puodo šukės yra tobulos. Jeigu kuri nors šukė pasidarytų didesnė arba mažesnė, puodo niekada nesurinktum. Šukė turi būti tokia, kokia nuskilo, o mentas - toks, kokį aš sutikau. Nei mentai, nei aš toj situacijoj negalėjom pasielgti kitaip - tik pagal savo statusą, žaidimo taisykles, kitų išugdytus papročius, įpročius, aplinkos tautiškumą, šeimos sudėtį ir ištvirkimo laipsnį. Mūsiškai šnekant, tegu būna Tavo valia. Ne mano, bet Tavo, nors maniškė šį sykį patiktų labiau.


Gaila, kad ta mintis nepasiekė mano galvos, kada policajai traukė iš rankų šimtinę ir savo “stop” ženklu daužė mano pasaulio modelį. Būčiau iškart surinkęs nuo kelio kiekvieną tobulą šukę ir susidėjęs į bagažinę.


Modelis buvo gal ir nekoks, bet šukės išėjo tobulos!

Rodyk draugams

Komentarai (4)

Anonimas2005-11-18 08:43

Ka gi, pasirodo viskas šiame pasaulyje tobula - netgi mūsų nelaimės…

aralzero

Hammerklavier2005-11-18 09:03

Pamenu, kažkada skaičiau S.Kierkegaardo "Laukų lelija ir padangių paukštis". Nuostabi knyga :) Nuo to laiko akcentas mano "tėve mūsų" pasikeitė - teesie TAVO, bet ne mano valia, teateinie TAVO, bet ne mano karalystė …

O mintį apie šukes perskaičiau pirmą kartą. Tikrai, juk jos yra gražios. Jos reikalingos…

Petras2005-11-18 09:13

Nelaimės?..

Alarzero, iš mentų veido išraiškos negalėjau pasakyti, kad jie patyrė nelaimę. Greičiau atvirkščiai - jie sumedžiojo blogiuką. Aš praradau 100 litų, o jie 100 litų uždirbo savo valstybei. Šimtinė niekur nedingo, bendras balansas liko tas pats…:))

Beje, pavažiavęs toliau, mačiau užmuštą šunį. Kažkas jį partrenkė ir dar pervažiavo. O aš, nepaprasto jautrumo žmogus ir šunų draugas, savo bičiulio nebūčiau norėjęs žudyti, tikriausiai būčiau kirtęs stabdžius, užpakaliniai ratai būtų stabdę nelygiai (tai paaiškėjo per techninę apžiūrą), aš būčiau lėkęs į griovį, susilaužęs karę ranką, dešinę koją, susikruvinęs nosį ir nusisukęs sprandą.

Štai kada būtų ištikus nelaimė - kai nebūtumėt internete radę mano naujo šedevro.

Paglvokim ir apie tai, kad kolegos būtų turėję pirkti vainiką ir kurį laiką, nutaisę graudžias minas, sėdėti prie mano karsto.

Dabar viso to daryti jiems nereikės, nes mano Draugas pasiuntė du policininkus, tie laiku sustabdė mane, o šunį partrenkė kitas vairuotojas.

Mes niekada nežinom, kas atsitiktų, pakeitus tikrąją įvykių seką.

Šita seka - geriausia, nes ji - vienintelė.

Ajona2005-11-18 21:22

Man labai patiko. Šioje situacijoje beveik tobulai derėtų galbūt net Jo Paties padiktuota patarlė "Nėra to blogo, kas neišeitų į gera".

Rašyti komentarą

Tavo komentaras