BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Slaptoji auka

- Vincai, žiūrėk! - sušukau. Ant lentynos, už kalno kompaktų ir
visokio šlamšto stovėjo mūsų dėžutė. Daili medinė dėžutė su skyle
viršuje ir dar apklijuota spalvotais lapeliais su keturiom citatom.

Anksčiau vis rūpėjo paklausti, ar mažius nepamiršta šitos dėžutės. Bet kažkas sulaikydavo. 

Užpernai
mes abu puošėm savo dėžutę. Ją darbe gavau dovanų. Iš tiesų tai
buvo tokia skrynutė taupyklė, ji kažkaip pati pasisiūlė tapti aukų
dėžute. Iškart supratau, kad tai labai patogi idėja. Parinkau kelias
citatas, mažius jas atspausdino mažuose lapeliuose, tada jais
apklijavome šonus.

Kad nepamirštume, dėžutę pasidėjome šalia
kompiuterio - visai po nosim. Turi atliekamą litą ar centą - gali
įmesti čia pat, nekeldamas kojos iš savo namų ir net nepakeldamas
užpakalio. Ar ne puikus išradimas?

Prieš Kalėdas dėžutę
iškratom, pinigus atiduodu sūnums, jie užklijuoja voką ir išeina į
miestą. Net nežinau, kam atiduoda, bet vienas elgeta Kalėdas gali
atšvęsti kaip reikiant. Kai dedi į taupyklę kelis centus ar
litą, širdies niekada neskauda, o jam iš dangaus
nukrenta sunkus popierinis maišelis.

Apie savo dėžutę
niekada daugiau nekalbėjom, todėl man parūpo, ar mažius jos nepamiršo.
Kelis sykius tryniausi apie jį, norėjau pradėti kalbą. Sykį buvau
beveik pasiryžęs, užsigalvojęs paėmiau dėžutę, o vienas
užrašas perspėjo:

“Duodamas išmaldą, netrimituok sinagogose ir
gatvėse, kaip daro veidmainiai, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau
jums: jie jau atsiėmė savo atlygį”.

Jeigu negalima, tai ir
mažiui negalima! Ko jis turėtų man trimituoti? Pavarčiau
dėžutę, tarsi pirmą sykį matyčiau visas citatas. Viena mokė, kaip
reikia įmesti pinigą:

“Kai aukoji, tenežino tavo kairė, ką
daro dešinė, kad tavo gailestingumo auka būtų slaptoje, o tavo Tėvas,
regintis slaptoje, tau atlygins viešai”.

Bet gal mažius
paprasčiausiai pamiršta? Arba mano, kad aukoti mažai negražu? Daug
pinigų tai neturi - kartais uždirba kokius 20  litų, pagydęs
kam nors kompiuterio virusą, kartais jį pasamdau partempti iš interneto
kokį filmuką ar muzikėlę… Gal jam atrodo, kad keli centai - per
menka, kad vertėtų kam nors atiduoti?

Bet apie tai ir be manęs kalba trečia citata:

“Atėjo
viena beturtė našlė ir įmetė du pinigėlius, tai yra skatiką. Pasišaukęs
savo mokinius, Jėzus tarė jiems: “Iš tiesų sakau jums: ši beturtė našlė
įmetė daugiausia iš visų, kurie dėjo į iždinę. Visi aukojo iš savo
pertekliaus, o ji iš savo nepritekliaus įmetė visa, ką turėjo, visą
savo gyvenimą”.

Negi mažius nemoka skaityti? Dar kaip moka!
Šiaip jis vaikinas gudrus ir patikimas, bet gali ko nors nesuprasti.
Tarkim, ar jis supranta, kad padėti kitam žmogui yra kur kas daugiau,
negu padėti žmogui? Ar jis bent žino, kas kalba nuo ketvirtojo šono?

“Aš
buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane
pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priėmėte, buvau nuogas, ir mane
aprengėte, buvau ligonis, ir mane aplankėte, buvau kalinys, ir atėjote
pas mane”.

Šitas dėžutės kampas man kėlė daugiausia
rūpesčio. Ar aš paaiškinau vaikui, kas jame parašyta? Ir apskritai
- ar aš auklėjau savo vaikus? Vienas seniai vedęs ir gyvena kitur, o su
tuo mes plepam niekus, arba jis dirba kažką prie savo kompiuterio, o aš
- prie savo. Ar taip turi elgtis rimtas tėvas? Būčiau bent sykį
nuvaręs į kokią bažnyčią!..

Taip kankinausi kelis metus, o šiemet pats pamiršau mūsų taupyklę. Kažkaip išgaravo iš galvos - tarsi nebūtų buvę.

Šiandien po lentynas ieškojau vieno kompakto, žiūriu, už visokio šlamšto užkišta mūsų dėžutė!

-
Vincai, žiūrėk! - sušukau, tarsi atradęs Ameriką, bet jis kažkaip
ryžtingai įbedė nosį į savo monitorių. Supratau - ne, ta tema jis nė už
ką nekalbės!

Nedrąsiai pakėliau dėžutę - ji vos neiškrito iš rankų tarytum karštas puodelis. Dėžutė buvo sunki kaip švinas!

Negalėdamas patikėti, atsargiai papurčiau.

Dėžutė buvo beveik pilna.

 

Rodyk draugams

Komentarai (11)

Anonimas2005-04-14 11:04

Taip, vaikai geresni uz mus…

Anonimas2005-04-14 13:39

Gražios mintys, paprastos ir taiklios.Gerumo nereikia mokyti, arba jis yra arba jo nėra…Šiuo atveju yra , tylus ne parodomasis geruma… Ir tėvas čia nevaidina jokio auklėjamojo vaidmens…Tiesiog sūnus geras…

Aralzero

snaker2005-04-14 18:16

sklandžiai rašai, petrai. šiaip esu netikintis, bet tai juk netrukdo skaityti išmintingo žmogaus rašinius, tiesa?

Anonimas2005-04-14 19:20

Sis tiesiog puikus kurinys, sunus taip pat.

Petras2005-04-14 23:04

Mielas Snaker, mes visi kazkuo tikim. Jei neatlieki kazkokiu ritualu - nieko baisaus. As irgi ju netlieku.

snaker2005-04-15 10:07

kad 'kažkuo' tikim - tiesa. aš pasirinkau kiek kitokį kelią, aš tikiu žmogaus valia, vidine energija ir nušvitimu. bet galutinis tikslas juk tas pats, nesvarbu kuriuo keliu eisi…

Petras2005-04-15 12:34

Taip, tikriausai… Bet as nebegaliu tiketi savo valia ir energija - esu bevalis alkoholikas ir tik savo Draugo buvau istemptas uz ausu is pamazgu duobes. Kaip as po to tikesiu savim?

snaker2005-04-16 14:04

šiuo atveju savo valia tikriausiai nebegalima pasikliauti… bet, kaip minėjau anksčiau - nesvarbu kuriuo keliu eisi, galutinis tikslas vistiek tas pats.

Joakimas2005-04-16 22:30

Na šiaip jau yra toks nuo Romos imperijos laikų likęs posakis, kad visi keliai veda į Romą. Bet praktiškai gaunasi, kad į kur važiuoji į ten ir nuvažiuoji. Jei aš nutariu pamatyti jūrą, tai iš Vilniaus pasuku į Klaipėdos puse ir nuvažiuoju iki pat jūros jei kas nenutinka. O jei pasuku į miesto puse, tai kad ir kiek važinėčiau Vilniaus gatvėmis, jūros nepamatau.

Petras2005-04-18 09:17

Mielas Snaker, man sunku kalbeti uz kitus, todel kalbu uz save. Tuo keliu, kuri tu pasirinkai, as jau ejau, ir jis nuvede mane prie kapo duobes. O kur jis nuves tave, as negaliu pasakyti.

Anonimas2005-04-19 17:55

Vis galvoju, ką čia parašius. Tikriausiai ir aš norėčiu tokio vaikų elgesio, kai jie bus užaugę. Kartais susimąstau, kad labai jau didelė atskomybė išauginti ŽMOGŲ, ir baiminuosi, ar man pavyks.

Eglė

Rašyti komentarą

Tavo komentaras