BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Sektos narys mažiau atsakingas

Atsisakę “smegenų plovimo” prietaro, mes visgi negalime tvirtinti, kad sektos nedaro jokios įtakos savo narių mąstysenai.


Stiprėjant ryšiams tarp grupės narių, silpnėja ryšys su išoriniu pasauliu. Prasta šeima, kurios miegamojo paslaptis svarsto visa laiptinė. Šis mechanizmas paaiškina ir didesnį ar mažesnį uždarumą sektų, kurios pačios mėgsta lyginti save su šeima, o priklausymą sektai kai kurie jų vadai vos netapatina su santuoka. Šiandien niekas neabejoja, kad didžiausią įtaką vaikams daro šeima, o ne draugai ir kiemas.


Priklausymas stipriai grupei tarsi antrai “šeimai” suteikia neabejotiną saugumo jausmą, kuris ypač svarbus neryžtingai asmenybei, be to, gali kompensuoti bendravimo stygių kasdieniniame gyvenime. Mokestis už tai – sumažėjusi asmeninė atsakomybė.


Socialiniai psichologai pastebėjo, kad grupėje žmonės atlieka geriau kai kuriuos vaidmenis. Lenktyniaudami vieni su kitais, dviratininkai važiuoja greičiau negu lenktyniaudami su laikrodžiu. Paprašyti kuo greičiau suvynioti meškeres, paaugliai greičiau atlikdavo užduotį, kai šalia būdavo kitas eksperimento dalyvis, nei tada, kai meškeres jie vyniodavo vieni.


Ilgai buvo manoma, kad toks socialinis palengvinimas yra bendra taisyklė ir veikia visomis aplinkybėmis. Ši nuostata būtų labai patogi sektoms, kurios tiki, kad ir tikėti bei melstis būtinai reikia kartu, kuo didesniais būriais.


Mokslininkai nustebo, aptikę priešingą dalyką: kai kurias užduotis, pavyzdžiui, sudėtingus daugybos veiksmus, žmonės atlieka prasčiau, kai juos stebi kiti. Pasirodo, jaudulys, kuris kyla kitų akivaizdoje, lengvas užduotis dar palengvina, o sunkias padaro dar sunkesnes. Įgudę biliardo žaidėjai kitų akivaizdoje pasidaro dar taiklesni, o neįgudę ima klysti dažniau. Jeigu esate patyręs oratorius, jūsų pamokslas prieš didelę sektą nuskambės dar įtikinamiau, bet jeigu jūs – tylus sektos eilinis, geriau nerizikuokite ir nekalbėkite prieš visus, nes būtinai susikirsite.


Socialinio palengvinimo dėsnis padeda suprasti sektų troškimą kuo labiau augti, nors tam, atrodytų, nėra jokių teologinių paskatų: Jėzus būna ten, kur bent du arba trys susirinkę jo vardu, šis Ganytojas mokė į jo ganyklas prasmukti ne pro didžiuosius vartus kartu su minia, bet pro mažuosius, o melstis liepė ne šventyklose, bet užsidarius kambarėlyje… Suprantamas vadų noras valdyti kuo daugiau žmonių, bet kokia nauda iš didelio būrio paprastiems sektos nariams?


Pasirodo, spūstyje padidėja emocinis susijaudinimas. Sausakimšoje salėje ta pati komedija atrodo juokingesnė, negu pustuštėje. Aktoriai žino, kad “geri namai” – žmonių pilni namai. Spūstyje stiprėja visos emocijos – glaudžiau susodintiems eksperimento dalyviams draugiškas žmogus patinka dar labiau, o nedraugiškas dar labiau nepatinka. Kuo didesnį būrys bendratikių susirenka, tuo didesnį jaudulį patiria. Ko gero, yra pasmerktas kai kuriose sektose atsiradęs siūlymas išsiskirstyti į mažas grupeles gilesniam bendravimui. Gilesniam bendravimui tektų aukoti šventės jaudulį.


Antra vertus, didesnis būrys skatina socialinį dykinėjimą ir mažina kiekvieno nario atsakomybę. Virvės traukikai užrištomis akimis tempė stipriau, kai manė, jog tempia vieni. Bet kai buvo sukelta iliuzija, jog dabar prie jų prisidėjo visa komanda, jie gerokai sumažino pastangas. Dagybė eksperimentų buvo atlikta įvairiose šalyse, ir jie patvirtino – būryje žmonės jaučiasi mažiau atsakingi ir stengiasi mažiau. Pavyzdžiui, paprašyti klausytis per ausines kitų rėkavimo ir patiems kuo garsiau rėkti, eksperimento dalyviai trigubai mažiau triukšmaudavo, kai manydavo, jog rėkauja kartu su kitais.


Yra labai teisingas anekdotas apie gabroviečius, kurie sutarė mylimam savo seniūnui padovanoti didžiulę statinę gero vyno. Visi turėjo atnešti ir supilti į statinę po kibirą. Kai seniūnas padėkojo ir paragavo pirmąjį gurkšnį, jis labai nustebo, kad statinėje – gryniausias vanduo. Pasirodo, kiekvienas gabrovietis galvojo, kad vienas kibiras vandens didelėje statinėje vyno labai nepagadins…


Deja, ne visos situacijos tokios juokingos.


1964 m. kovo 13 d. 3.30 val. peiliu ginkluotas vyras užpuolė Kitty Genovese priešais jos namą Niujorke. Jis kelis kartus dūrė peiliu, paskui leisgyvę išprievartavo. “O Dieve, jis mane sužeidė, padėkite man!” – ėmė rėkti auka ankstyvų rytą. Jos riksmą išgirdo 38 kaimynai, atsivėrė langai, užsidegė šviesos. Užpuolikas pabėgo, bet netrukus sugrįžo, dūrė moteriai dar aštuonis kartus ir dar kartą visų akyse išprievartavo. Kol jis nedingo, nė vienas liudytojas net nepaskambino į policiją.


Šis įvykis sukrėtė ne tik Ameriką. Vietoj liudytojų kaltinimo “apatija” ir “abejingumu”, socialiniai psichologai ėmė tyrinėti panašias situacijas ir nustatė bendrą taisyklę: kitus imame gelbėti tada, kai sugebame deramai įvertinti kritišką situaciją ir prisiimti atsakomybę. Grupėje, dalyvaujant kitiems liudytojams, individo atsakomybė mažėja.


Štai kodėl žmonėms taip norisi į Ganytojo ganyklas prasmukti pro didžiuosius vartus, kartu su minia – taip saugiau, ir atsakomybės jausmas ne toks stiprus. Kas žino, ar ne dėl to Jėzus liepia su Tėvu kalbėtis ne minioje, bet užsidarius savo kambarėlyje, akis į akį su Tiesa?


Suprantu, kad sektantų neperkalbėsiu. Jie ir toliau įsitikinę tvirtins, kad grupėje lengviau išvengti nuodėmės.


Nuodėmės jausmo – taip. O klaidos? Ar grupė visada teisesnė už individą?


Bet apie tai – kitame straipsnyje.

Rodyk draugams

Komentarai (27)

Anonimas2006-01-12 13:07

Petrai, anksčiau tavo blogą šskaitydavau, kadangi rasdavau daug vertingų pamokymu, bet paskutiniu metu man rodosi haliucinacijos, kad tik apie sektas terašai. Ar taip bandai išlieti kažkokį piktį, susikaupusi ant manęs?

Parašė ghostdog 2006-01-12 11:07

Redagavo Petras 2006-01-12 13:28

Anonimas2006-01-12 13:56

Nu berods paredagavai ir vieno is zmoniu, kuriuos i draugus irasei bloge irasa:)

Teorijai patvirtinti teks paredaguoti ir ši Biblijos teigini

Apaštalų darbai 20- 36 kur rašoma apie Paulių:

"Tai pasakęs, jis atsiklaupė ir kartu su visais pasimeldė"

Paulius, vadinasi, irgi nebuvo tikras Jezaus mokinys?

Linas

ghostdog2006-01-12 14:30

negražu, Petrai, kad redaguoji svetimus komentarus, ir dar taip, kad visiškai keičiasi prasmė jų…

jei kam įdomu, paskutinis žodis buvo "sektų" o ne ant "manęs"…

bet ko gero Petras ir šį komentarą paredaguos :(

Petras2006-01-12 14:56

Agtidesni skaitytojai jau pastebėjo, kad redaguoju visus komentarus, kai ateinama pas mane į svečius pasispjaudyti arba paprojektuoti man savo baimes, neapykantas ir kitus neigiamus dalykėlius.

Esu keletą sykių perspėjęs, pakartosiu dar kartą: rašinius kritikuokite kiek tinkami, bet nepulkite autoriaus. Ši taisyklė galioja visiems, nesvarbu, ar aš juos įsikėliau į skaitomųjų autorių sąrašą, ar neįsikėliau.

Kai puolamas autorius, pavyzdžiui, nepažįstamas žmogui spjaunama "tu nekenti", aš nebesiveliu į tuščias diskusijas, bet paprasčiausiai įvardį "tu" pakeičiu įvardžiu "aš", ir nešvarumai grįžta ten, iš kur būna išėję.

Tai geras būdas aptilkdyti interneto chamizmą. Ansčiau kai kurie fanatikai mane net prakeikdavo, o dabar pritilo.

Štai ir Linas parašė dalykišką komentarą, kuriame nepuldamas autoriaus kelia klausimą: "Paulius, vadinasi, irgi nebuvo tikras Jezaus mokinys?"

Atsakau - negaliu su Linu sutikti. Paulius buvo puikus Jėzaus mokinys.

Bet, norint su kuo nors kartu kreiptis į Tėvą, visai nebūtina bėgti į Teisingumo ministerioją ir registruoti sektą.

Jėzus atėjo į mūsų gyvenimus, ir mes galim kasdien, kiekvieną minutę gyventi su Juo. Šeimoje, darbe, tarp draugų, kalbėdami su nepžįstamu kur nors autobusų stotyje ar internete, žiūrėdami, kaip Dievas mums viš ežero mojuoja kiro sparnais…

Anonimas2006-01-12 15:23

Tavo rasinys " Jėzus liepia su Tėvu kalbėtis ne minioje, bet užsidarius savo kambarėlyje, akis į akį su Tiesa". ir daugiau tokiu tvirtinimu tavo yra.

Tai reiskia, kad Paulius nepaklusta sitam Jezaus isakymui, jei meldesi minioje, su kitais, kaip sako Biblija.

O jei nepaklusta, vadinasi jis nera Jezaus mokinys. Ar ne?

Tai galima su kitais melstis ar ne?

Anonimas2006-01-12 15:23

Tavo rasinys " Jėzus liepia su Tėvu kalbėtis ne minioje, bet užsidarius savo kambarėlyje, akis į akį su Tiesa". ir daugiau tokiu tvirtinimu tavo yra.

Tai reiskia, kad Paulius nepaklusta sitam Jezaus isakymui, jei meldesi minioje, su kitais, kaip sako Biblija.

O jei nepaklusta, vadinasi jis nera Jezaus mokinys. Ar ne?

Tai galima su kitais melstis ar ne?

Linas

Anonimas2006-01-12 15:24

Tavo rasinys " Jėzus liepia su Tėvu kalbėtis ne minioje, bet užsidarius savo kambarėlyje, akis į akį su Tiesa". ir daugiau tokiu tvirtinimu tavo yra.

Tai reiskia, kad Paulius nepaklusta sitam Jezaus isakymui, jei meldesi minioje, su kitais, kaip sako Biblija.

O jei nepaklusta, vadinasi jis nera Jezaus mokinys. Ar ne?

Tai galima su kitais melstis ar ne?

Linas

kinder2006-01-12 15:44

Ėmė prieš porą mėnesių interviu iš vieno mano šeimos nario. Kai laikraštyje išėjo straipsnis, jame buvo "mano žodžiai", kurių aš niekad nesakiau ir kurių tas mano šeimos narys nesakė.

Po žodžiais, kurie prieštarauja mano įsitikinimams, buvo parašytas mano vardas.

Jokios pagarbos tam žurnalistui nepajutau. Jeigu tas žurnalistas iškraipė faktus apie mane, kaipgi aš galiu pasitikėti likusia straipsnio dalimi? Ar galiu pasitikėti kitais jo straipsniais?

Yra žmonių, kurie labai nemėgsta, kai yra iškraipoma Biblijos žodžių prasmė, tačiau jie patys iškraipo kitų žmonių žodžius.

Anonimas2006-01-12 15:47

Puolimo nebuvo, tiesiog paklausiau. Gal būt tau ta problema aktuali. Nežinau. Bet man savo ego irgi reikia mokėti valdyti, ne tik aklai vadovautis įsitikinimais ir visur ieškoti priešiškumo, kaipo padariau.

Atsiprašau kad sukėliau rūpesčių.

Pasistengsiu nebesispjaudyti tau į akis.

Parašė ghostdog 2006-01-12 13:47

Redagavo Petras 2006-01-12 15:50

kinder2006-01-12 15:57

Linai, neįmanoma įsprausti gyvenimo į keletą taisyklių. Net jei jų turėsi ir 1000, tai neaprėps viso gyvenimo, jo įvairovė yra begalinė.

Geriausias poelgis keičiasi priklausomai nuo situacijos. Žvelk giliau. Kas slypi už to, kad siūloma melstis vienutėje? Bet ar tai reiškia, kad jeigu aš noriu melstis ar šlovinti Dievą šią minutę, bet aplink yra žmonių, tai aš to negaliu daryti?

Tol, kol žiūri į vandenyno paviršių, viskas atrodo vienaip, kai pažvelgi į gelmes – visai kitaip. Tiesą sakant – nėra jokių taisyklių, nėra jokių nurodymų, Dievas nieko iš mūsų nenori, Dievas yra viskas, Dievas nori to, ko norime mes, nes mes ir Dievas esame viena. Ir kad ir ką daugiau sakyčiau, tavo protas ir tavo ego nepasiruošęs to priimti, bet tai nėra blogai. Įvairovė yra gerai. Tavasis kelias yra gerbtinas.

Norint giliau suprasti Jėzų ir Bibliją, labai praverstų susipažinti su senovinėmis filosofijomis, kuriose pateikiama ta pati išmintis, kaip ir Biblijoje, tik grynesniame pavidale. Bet kiekvienas turi savo kelią.

Anonimas2006-01-12 15:59

Taip, Kinder, mano namuose ir mano svetainėje svečiai turi elgtis padoriai. Jie visi mielai priimami, nesvarbu, ar sutinka su mano nuomone, ar nesutinka. Bet eigu ateina pasispjaudyti, jie čia nelaukiami. Jų projekcijos taip paredaguojamos, kad pasisuka atgal ir grįžta ten, iš kur būna kilusios.

Nuo vaikystės buvau išmokytas svečiuose elgtis kaip svečias, o namuose - kaip šeimininkas. Nuėjęs kitur, niekada nepradedu dėstyti žmogui jo ydų ir įvedinėti savo tvarkos.

Aš paprasčiausiai neinu ten, kur man nepatinka.

Redagavo Petras 2006-01-12 16:01

Anonimas2006-01-12 16:30

Tarkime pas mane ateina kaimynas ir jis išsikolioja, pasako, kad aš esu valkata, vagis, gėjus ir t.t. Vėliau aš visiems sakau, kad pas mane buvo atėjęs kaimynas ir prisipažino esąs vagis ir gėjus. Ar tai yra etiška?

Pamatęs redaguotą komentarą, aš nematau kas buvo keista ir net neįsivaizduoju, ką žmogus sakė.

Pagal mano patvirtintą interneto etiketą komentarai redaguojami pašalinant keiksmažodžius ir kitokius panašius dalykus ir keičiant juos tarkim [***] ar [ necenzūriškai išdėjo mane į šuns dienas] bei panašiai. Žodžių ir prasmės keitimas yra laikomas labai neetišku dalyku. Bloguose laikoma, kad komentarai priklauso komentuotojui (net kai mano namuose kas nors svečiuojasi, jų žodžiai priklauso jiems). Blogo savininkas turi teisę šalinti komenarus ar cenzūruoti nevartotinus žodžius, frazes.

Redagavo Petras 2006-03-03 16:24

Petras2006-01-12 16:39

Kinder, apie kokią interneto etiką tu kalbi? Kas ją nustatė? Tie, kurie ateina pasispjaudyti ir anonimiškai iškrauti neigiamų empcijų? O gal Kinder?

Ne, savo puslapyje bendravimo taisykles nustatau aš. Jeigu kam nepatinka svečiuose pas mane elgtis padoriai ir nesidrabstyti purvais, jis gali tai daryti savo puslapyje.

Nepykit, bet savo namuose pats nuspręsiu, kuriuos žmones priimti maloniai, o kuriems sugrąžinti atgal jų spjaudalus.

kinder2006-01-12 16:54

Tai čia taip atrodo Jėzaus mokymo – mylėkite savo priešus ir jei trenkė i vieną žandą, atsukite kitą, praktinė realizacija – akis už akį, dantis už dantį. Kaip norėjo mane apspjauti, taip aš padarysiu, kad save apsispjautų :)

Anonimas2006-01-12 17:08

Petrai, palyginimas su namais niekam tikes - rasydamas bloga tu atveri savo namus visiems ir rodai kaip pavyzdi, kodel paskui stebetis, kad kazkas pridergia tavo namus? Aš, ir tik aš žinau tikrąją tiesą apie tave, nors tavęs nepažįstu: nenori su tuo sutikti, todel ir iskraipai komentarus.

Isejes i visuma niekas negali reikalauti, kad visi ji myletu ir jam pritartu. Nesakau, kad tu reikalauji, bet aš reikalauju tikrai.

Bet jei laikai save krikscioniu (o juk laikai) bent gerbti chamus turetum, kodel nori, kad visi soktu pagal mano viena muzika? Jezus prieme net muitininkus, o kodel reiketu nepriimti zmogaus, kuris mėgsta spjaudytis ant kitų?

Juk rasai tai viesai (Tik nesakyk, kad vel projektuoju neigiamus dalykus tau). O viesus poelgius ir veiksmus gali vertinti, spjaudytis ir užgaulioti kas tik nori.Uz kiekviena veiksma yra ir atsakomybe, kuria reikia prisiimti.

Blogas yra tavo, bet uzeiti gali ir nusišlapinti kas tik nori, gal problema isprestum is karto parases, kad mandagūs žmonės turi teise ji skaityti, o chamai ne, tada nė slaptazodzių nereikės.

Redagavo Petras 2006-01-12 17:27

Petras2006-01-12 17:36

Taip, Kinder, jie apsispjauna patys. Jeigu liautumeisi advokatavęs interneto chamams, išgirstumei tokį Jėzaus pespėjimą: ne tai, kas į žmogų patenka, sutepa jį, o tai, kas išeina iš jo.

Mes visi matome, kokie žodžiai išeina iš kai kurių interneto chamų. Tie žodžiai sutepa juos pačius. Viskas teisinga.

Anonimas2006-01-12 17:51

Tokių cirkų dar nebuvau skaitęs. Prisijuokiau iki ašarų… :))

Viskas taip tikroviška, tarsi tavo auklėtojai tikrai dergtų save ir tučiotųsi iš savęs. Tik gal dar juokingiau būtų, jei pataisytus žodžius kaip nors išskirtum, kokiomis nors kotokiomis raidėmis ar kaip?

Anonimas2006-01-12 19:51

Oho, kokia diskusisja! Kažkas kažkam užmynė ant nuospaudos…?

aralzero

Anonimas2006-01-12 22:21

Petrai, kodėl gini mave? Kodėl laikai mave teisiu? Ar tikrai toks esu?

Kodėl manai, kad man nesvarbu, kad tu laikytumeisi mano taisyklių savo bloge?

Žmonės tau geraširdiškai norėjo padėti, išsakydami savo prakeksmus, norėdami, kad šis blogas taptų jaučia ir šilta vieta nusimautiu kelnes ir išsituštinti, o tu tai priimi kaip visuomeninį tualetą.

Kaip pasiklosi, taip išmiegosi. Proto man neįkrėsi. Norėjau, kad pabandytum suprasti kakuojančius, tačiau tu žiūri tik iš mano bažnyčios varpinės.

Nesuprantu, kad blogas yra tavo ir tvarką gali įvesti kokią nori. Aš tik norėjau parodyti, kaip jaučiasi žmonės, kai redaguoji jų komentarus, neleisdamas šlapintis jiems ant tavęs, kaip iš salies atrodau aš pats ir kaip, man asmeniškai, krenta pasitikėjimas savimi. O jei krenta pasitikėjimas savimi, krenta pasitikėjimas ir tuo kuo aš tikiu.

Kaip noriiu aš, taip mane priimk. Elkis kaip išmanau aš.

Nusiperdžiau iš širdies. Lengviausia yra manijuoti "chamo etiketę. Labai lengva fanatikus įžeidinėti. Daug sunkiau yra juos suprasti. Tuo mano nemėgstamas mokytojas ir buvo didis.

Redagavo Petras 2006-01-13 06:09

Anonimas2006-01-13 07:45

Žinoma, negerai ateiti į sveitaine ir kaip tu sakai dergti šeimininkui ant galvos. Bet sektantams galėtum padaryti išimtį. Kiti ginčijasi, nepuldami į asmeniškumus, o jiems tai neduota. Jei neduota, reiškia nekalti. Kur jie išsakys savo nuomonę?

Gera idėja apversti aukštyn kojomis prakeikimus, bet paprastus auklėjimus galėtum palikti kokie yra tokie.

Anonimas2006-01-13 08:24

Da juokingiau butu, jei nerašyčiau save palaikanciu anoniminiu komentaru:)

PS Ydomu kieno paskutini ten redagavai???

:))))

Redagavo Petras 2006-01-13 08:38

Anonimas2006-01-13 10:40

.

Redagavo Petras 2006-01-13 10:51

kinder2006-01-13 18:12

Sunkiausias momentas ateina su pergale. Kai labiausiai jaučiuosi teisus, greičiausiai labiausiai klystu. Kai manau, kad esu kuo nors viršesnis už kitus, kas tai bebūtų "chamai", girtuokliai ar dar kas, iškeliu save aukščiau už jų. Veši mano puikybė. Jaučiuosi didingas, kai iš tikro esu apgailėtinas. Kai manau, kad teisingai nuteisiu kitus, greičiausiai esu labai neteisingas. Ką darau kitiems, to nusipelnau ir pats. Petras teisingai rašė apie teisiųjų rojų. Aš patenku tarp tų teisiųjų, kai kam nors mane įžeidus, atsakau tuo pačiu, nes manau, kad jie to nusipelnė. "Tai ne aš juos puolu" teisinuosi. Tai jie čia norėjo į mane projektuoti savo blogas mintis, aš tik tai jiems grąžinau. Dabar aš būsiu švarus.

Greičiausiai, jei Jėzus dabar gyventų ir prieitų prie manęs kartu su gatvės valkatomis, paprašytų ištroškęs gerti, aš jo nepagirdyčiau, nes palaikyčiau jį valkata ir nieko jame neįžvelgčiau, kaip kažkada neįžvelgė žydai. Vien tik dėl to, kad laikau, jog esu aukščiau už tam tikrus žmones. Kaip paprasta šnenkėti, kad Dievas yra gailestingas, geras, tačiau pačiam rūšiuoti žmones į tinkamus ir netinkamus, sektantus ir tikruosius tikinčius, tikruosius Jėzaus pasekėjus. Aš tikrai žinau, kurie yra tikrieji, o kurie ne ir galiu tai nurodyti. O tas rąstas manojoje akyje yra su tikslu. Dabar taip madinga.

Aš esu teisuolis. Ir kas pasakys kitaip yra tamsuoliai. "Kas ant kito vaiko sako, tas ant savęs pasisako". Kai jie nori ką nors negero pasakyti ant manęs, jie pasisako ant savęs. Cha cha cha, koks aš gudrus.

Ir kas ką beparašytų negero apie mane, aš apsuksiu viską jiems atgal. Nes geriausias mokymo metodas - akis už akį, dantis už dantį. Atsakyk tuo pačiu. Tą dabar ir darau. Jėzus jeigu ir mokė gailestingumo, tai tik ne chamams ir ne sektantams. Jis griežtai žiūrėjo į fariziejus ir todėl taip darysiu ir aš. Jie - atmatos.

Matai Dieve, negaliu nė vienos nuodėmės išpažinti, nes aš šventas. Nusidėjėliai tik visi kiti. Tokia tat mana išpažintis.

Kadangi aš išvis nežinau, ką šiuo komentaru norėjau pasakyti, o Petras tikrai žino, ką aš norėjau pasakyti, tai suteikiu jam teisę kalbėti už mane, ištaisyti netikslias mano mintis ir pasakyti ką aš iš tikro norėjau pasakyti. Ačiū, tau Petrai, už tokį sunkų darbą. Leidžiu ir trinti šį komentarą, nes tokio chamo, kaip aš komentaras nieko vertas, ir viską suterštų.

kinder2006-01-13 18:40

Baigiam pyktis ir ieškoti kas teisingesnis.

Gyvenkime draugiškai. Rašai nuostabų blogą. Pateiki įdokių minčių, yra apie ką pamąstyti.

Kai turi tokį užnugarį, kaip tavo draugas, esi saugus. Kad ir kas ką rašytų, tas purvas prie tavęs nelips.

Žmonės skaitantys tavo blogą, apie tave spręs iš to, ką tu rašai, o ne tai, kaip tave kas nors puola. Net jei matys, kad kažkas puola, o tu nuolankiai tai priimi - gerbs tave. Blogą nuomonę jie susidarys tik apie puolančiuosius.

Tavo žodis yra galingas daiktas. Tu gali padėti žmonėms, kurie daug ko nesupranta. Tau nesiunčia tų, kurie supranta daugiau už tave. Ką tu juos išmokytum? O tų, kurie ateina ištroškę tiesos, neatstumk sakydamas - "Jūs nieko nesuprantat". Geriau sakyk - "suprantu, kad jums atrodo, kad aš neteisus ir prieštarauju Biblijai. Greičiausiai ir man taip atrodytų, jei nebūčiau to pats išgyvenęs ir nesuprasčiau kad gilesnėje plotmėje, prieštaravimo nėra. Leiskite, aš padėsiu tai jums suprasti."

Linkiu, kad Dievas ir toliau tave vestų išminties link. Linkiu, kad tą Jėzaus ranką, kuri tave veda, padėtum atrasti ir kitiems.

Viso ko geriausio,

kinder

Petras2006-01-13 19:59

Ačiū, Kinder, už pamokslus, o ypač už tas eilutes:

"Kadangi aš išvis nežinau, ką šiuo komentaru norėjau pasakyti, o Petras tikrai žino, ką aš norėjau pasakyti, tai suteikiu jam teisę kalbėti už mane, ištaisyti netikslias mano mintis ir pasakyti ką aš iš tikro norėjau pasakyti."

Tokio šmeižto praleisti negirdomis negalima. Aš tikrai nežinau nei tavo, nei kito žmogaus minčių ir niekada nei už tave, nei už ką kitą nekalbėjau.

Kažkada, gydydamasis nuo alkoholizmo, iš vieno psichologo mokiausi kai kurių bendravimo taisyklių. Viena iš jų, kuri mūsų visuomenėje kol kas retai kada taikoma ir daugeliui nė nežinoma, - kalbėti tik už save ir tik savo vardu (jeigu neturi įgaliojimo, žinoma). Daugiausia bendravimo problemų kyla, kai pašnekovas ima įtikinėtin pašnekovą: "Aš žinau, ką tu galvoji… Tu nekenti… Tu bijai… Tu galvoji, kad… Tu žinai…"

Ši klaida itin dažnai daroma internete, o jei į vieną vietą susirenka keli fanatikai, kurie "geriau žino" už patį žmogų, ką jis galvoja, padvelkia viešuoju tualetu.

Diskutuoti su įsitikinusiais chamais nėra jokios prasmės, jie dar pasiučiau perša tau savo projekcijas. Tavo žiniai, esu profesionalus žurnalistas, skaičiau dar bjauresnių pasiskerepliojimų. Nežinau, kaip tu, bet manęs tai nei kiek negąsina. Turit tokią apsaugą, man iš tiesų nėra ko bijoti, o jeigu manop Draugui reikės, puslapis bus dar skaitmesnis. Tačiau man nereikalingas populiarumas bet kokia kaina. Aš čia nerengsiu chamiškų forumų, kur galėtų susirinkti neurotiškos asmenybės iškrauti pasąmonės turinio. Mano namuose turi būti palaikoma bvent minimali tvarka, mano svetainėje turi būti laikomasi elementarių padorumo taisyklių. Čia - ne viešasis tualetas.

Tačiau kaip sudrauminti paršelius, kurie iš savo aptvaro suėjo į mano svetainę ir čia taisosi kinį? Kaip juos apsukti 180 laipsnių kampu, kad jie sveiki sugrįžtų ten, iš kur atėję? Pagaliau radau išeitį: visus asmeninius kaltinimus atverčiu aukštyn kojomis, ir nešvarumas grįžta į savo šaltinį. Nieko už kitą negalviju, o patį principą kelis sykius sąžiningai paskelbiau. Kas skaitė, tas žino - puldamas kitą, užsipulsi save. Kam nepatinka namo sprendimas, gali liautis spjaudytis arba pasitraukti ten, kur spjaudytis ir kalbėti už kitus leidžiama.

Tokį pasirinkimą, Kinder, turi ir tu.

Taigi, Kinder, aš niekada nekalbėjau už tave ir nekalbėsiu, o tavo žodžiu priimu kaip šmeižtą.

Tu dabar elkis savo nuožoūra, aš - savo.

Anonimas2006-01-14 13:16

Išvalyta. Nepriimk to asmeniškai.

Sėkmės

Redagavo Petras 2006-01-15 11:02

kinder2006-01-14 13:23

Kažkaip nepažiūrėjau, kad neprisijungęs.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras