BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Savadarbis dievas



Užrašas po dievuko detalėmis:

Pasidaryk pats Jėzų

Rodyk draugams

Komentarai (8)

Petras2007-07-22 21:20

Atvirai sakant, taip ir nesupratau, ar tai sarkastiška ironija dvelkiantis pokštas, ar rimtas pasiūlymas pasidaryti savadarbį dievuką.

Anonymous2007-07-22 21:31

O pasišventinti? Įdomu, pats ar galėčiau, jeigu nesu kunigas?

Sveikas2007-07-22 21:32

Taip.

Tik taip.

Tikėjimas - tavo vertybių sistema, todėl privalai susikurti ją pats. Visa kita - pasakėlės prieš miegą dideliems ir mažiems.

Tautvydas aka Vilkošius2007-07-22 21:36

tai tiesiog visuotinio sukomerciškėjimo išraiška… pagaliau užkabino ir religiją. nors gal ir nenuostabu. Jei po kauliniu kaušu tik pilka neveiksni masė tai ir "pasidaryk dievą pats" ko gero labai tinka tokiems "zmobiams". Tfu.

beja, prie mūsų kadais plėtuotos kunigystės ir tarnystės Dievui temos. Vis pamiršdavau parašyt. Mano krikšto dukra turėjo patapt krikšto mama (ech greit tas laikas gi bėga…) ir ką? netiko pagal amžių. Ir tą pasakė tik tada, aki jau vaiką nešėm krikštyt. Gražu? aš už taisykles ir apeigas entgi bei apribojimus, jei jie būtini, bet kodėl neįspėt apie tai kai tariamasi dėl ceremonijos? taip vaikas ir būtų likęs nekrykštytas…o dar stebisi kad tikintieji iš bažnyčios bėga. Dar syk tfu.

Petras2007-07-22 22:20

Įdomu, kas būtų atsitikę, jeigu kūdikis būtų likęs nekrikštytas? Jis būtų susirgęs raupais, iššokęs iš devinto aukšto?..

Įtariu, kad jis ir dabar nežino, kad suteikėte jam "tikėjimą".

Jeigu galima pačiam pasidaryti stabuką, tai ko pačiam ir nepakrikštijus kūdikio? Beje, tai leidžia ir katalikų bažnyčia. Žinoma, ji įspėja, kad tai galima daryti tik išimtinu atveju, jeigu vaikas miršta, o stebukladario burtininko, atsiprašau, kunigo, nėra čia pat. Taip, tik ypatingu atveju - jeigu visi patys ims krikštyti savo vaikus, iš ko gyvens kunigėlis?

Atrodo, krikštijant reikia pilti ant galvos vandenį (gali būti ir neužburtas, t.y. kunigėlio nešventintas) ir sakyti kažkokį burtažodį. Kūdikiui nieko atsakyti nereikia, nes jam vienodai šviečia, ar tu išdarinėji su juo kažkokias magijas, ar neišdarinėji.

Bet jeigu mokysimės ne iš burtininkų katekizmo, o žiūrėsime, kaip buvo daroma Jėzaus laikais, tai pamatysime, kad krikštas Naujajame Testamente - rimtas apsisprendimo aktas, viešai rodomas ženklas, kad žmogus

pradeda eiti tam tikrą dvasinį kelią. Kadangi į pampersus kraunantys kūdikiai apsipręsti negali, jie nebūna krikštijami. Su jais galima sužaisti tik pompastišką magijos aktą, nuo kurio vaiko sieloje niekas nepasikeičia, tik patys krikštytojai susitepa magijos nuodėme.

Beje, Paulius perspėjo, kad tie, kurie užsiima magija, nematys dangaus karalystės. Tas pats perspėjimas galioja ir stabmeldžiams.

kinder2007-07-23 15:55

Žinau, kad pakrikštijo. Kaip? Nepamenu.

Pamenu, kaip jaunesnį brolį krikštijo – būdamas keturmetis galvojau už ką jį taip virkdo.

Sutvirtinimo sakramentą taip pat gavau. Jau protingesnis buvau, bet ir ten tiek to pasirinkimo buvo. Nei norėjau, nei ką – reikia.

Dabar man tie „sakramentai” visiškai nieko nereiškia. Atsisakiau katalikybės. Susipažinęs su keliomis kitomis religijomis, atsisakiau ir jų.

O kaip gera ir lengva būtų sekti kuria nors religija – tereikia paklusti ir vykdyti. Daug sunkiau savo viešpatį pasidaryti, savo kryžių, vertybes, įstatymus nusikalti. Kai eini savuoju keliu, tenka pačiam ir nusidėjėliu, ir teisėju, ir išgelbėtoju būti. Tenka pačiam spręsti, kas gera, o kas ne. Tenka pačiam pripažinti klaidas, jas taisyti ir sau atleisti. Taip, sunkiausia yra prisiimti atsakomybę už klaidas.

Kai eini savu keliu – tenka jį praminti, tenka pasiklysti ir grįžti, bet pamatai ir tai, ko einantieji pagrindiniais keliais nemato.

Petras2007-07-23 17:01

Skaitydamas Kinder komentarą, prisiminiau išmintingą pasakojimą apie žuvį, kuri plaukiojo po jūras, ieškodama vandenyno.

- Tu ir esi vandenyne, - sakė jai kitos žuvys.

- Ne, tai vanduo, o man reikalingas Vandenynas, - atsakė žuvis ir nuplaukė ieškoti toliau.

Panašiai ir mes iškome Dievo. Iš Kinder pasakojimo matyti, kad tai nėra lengvas ir paprastas darbas. Tačiau rezultatas gali pranokti visus lūkesčius. Kiekvienas iš naujo atrandam savo Ameriką.

Yra daugybė kelių ir būdų ieškoti.

Kiti dievą siūlo pasidaryti pačiam lyg žaisliuką iš lego kaladėlių, dar kiti mėgina susikurti nuosavą dievą tarsi literatūros personažą - panašiai našlaičiai vaikai susikauria įsivaiduojamo tėvo - kosmonauto, tėvo - lakūno ar bent didelės mašinos vairuotojo - tėvo įvaizdį.

Manyčiau, galima būtų iš naujo susikurti ir Šauniojo kareivio Šveiko paveikslą. Galimas daiktas, mūsų susikurtas Šveikas išeitų dar šaunesnis, negu jį sukūrė J. Hašekas.

Bet paprasčiau atsiversti knygą ir susitikti su šaunuoliu Šveiku. Patikėkit, jis jau sukurtas. Mes galim sukurtti kažką kita…

Panašiai yra ir su Jėzumi. Arba jį konstruojame patys lyg automobilį iš senų dėvėtų detalių, arba apie kažką žinome iš kažkur (dažniausiai - bažnyčioj) girdėtų nuogirdų. Bet galime tasiversti Knygą ir patys susitikti su šia nepaprasta Asmenybe.

Pamatysit - jis jau yra, šitas Asmuo, kam jį kurti?

VA2012-04-09 18:21

Audriaus rekomendacija:
Paskaityk, Jurgi šį Jėzaus laišką:

Rašyti komentarą

Tavo komentaras