BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Rokiškio simboliai nesikandžioja

Savaitgaly atradau Rokiškį, o jame - daugybę simbolių.

Didžiulė, pasakyčiau, puošni miesto aikštė. Aišku, joje kažkada būta didelio turgaus. Per visą turgaus aišktę eina tiesus kelias nuo bažnyčios į grafo Tiškevičiaus rūmus. Arba gal nuo Tiškevičiaus rūmų - į bažnyčią? Viduryje - turgus. Labai simboliškas arcitektūros ansamblis. Viename gale - realioji valdžia, valdanti žmones realiais pinigais, rimbais ir kardais, kitame - dvasinė valdžia, valdanti tuos pačius žmones pažadais, prietarais ir fantazijomis. Abi valdžias į vieną visumą prasmingai sujungia rinkos dėsniai.

Turgaus aišktėje stovi simbolinė moteris, iškėlusi švytinčią svastiką.

 Įdomu, ką Rakiškio valdžia su tuo simboliu darys dabar, kai nacių ženklai prilyginti sovietininiams, o sovietiniai - nacių, ir abeji draudžiami? Mėgins pakeisti kokiu nors geresniu simboliu, tarkime, saulute su žalčiais?.. O gal bandys aiškinti, kad paminklas statytas seniau, 1928 metais, kai Seimas dar nebuvo uždraudęs svastikų? Arba gal istorikai įtikins mūsų tautą, kad jos tėvas Antanas Smetona nebuvo toks kaip ir diktatorius, nesimpatizavo “stipriems Eurpos vyrams”, o jei ir pamėgdžiojo, tai jo svastika reikškė visai ne tą, ką reiškė?

Tiškevičiaus Rūmuose atradau labai gražius ragus. Žiūriu, labai tinka man.

 Nesuprantu, kodėl kai kurie vyrai taip baidosi ragų simbolio… Kažkada ištvirkėlis Liudvikas juos dovanodavo savo meilužių vyrams? Ir kas čia blogo? Juk karalius - Dievo pateptasis, todėl didžiulė garbė, jeigu daliniesi viena moterimi su Dievo pateptuoju. Nuo karaliaus patepimo ir tavo žmona tampa patepta, nuo žmonos ir tu pasitepi, ir tavo vaikų genai gali pasitemti karališku krauju. Sakot, prie žmonos prilindo ir ne karalius, bet šiaip koks valdžios vyras? Tai irgi gerai, nes bet kokia valdžia yra nuo Dievo. Taip mane kažkada mokė klebono gaspadinė.

Viename grafo Tiškevičiaus kabinete aptikau daugybę medinių stabukų.

 Visi tie mediniai simboliai buvo labai prastai nusiteikę, tai ir mane apėmė liūdna nuotaika. Pažiūrėkit, mano ranka irgi šiek tiek įdrėksta. Gal dėl to?

Prie durų sutikau grėsmingą mešką - Žemaičių simbolį. Ji iš kalbos turėjo suprasti, kad esu grynas žemaitis, bet vis šiepė dantis prieš saviškį. Tačiau manęs ji labai nenugąsdino.

 Pažiūrėkit, aš visai nebijau simbolių.

 

Rodyk draugams

Komentarai (24)

aralzero2008-07-14 11:44

Taip, Petrai… Labai svarbu yra tų simbolių nebijoti :)

kostia2008-07-14 11:46

(Išvalyta. Nekorektiškas komentaras.)

Redagavo Petras 2008-07-14 11:55

deimantukas2008-07-14 12:08

Ale,Petrai,kaip aukštai besirioglinai ant tos skulptūros su svatika,vistiek atrodai menkas žmogeliūkštis.Ne tavo ir ne mano nosiai taip aukštai stovėti.
Prisimenu,kaip kažkada Vilniuje dar lenino aikštėje ant lenino galvos tupėjo du balandžiai.Kaip jie išdrįso.Ir aš beveik neabejoju,kad jie dar ir nusikakojo ant jo plikės.

Petras2008-07-14 12:09

aralzero sako tesibę. Nebijoti simbolių yra svarbu. Esu pastebėjęs, kad žmonės stabų kartais bijo labiau, nei realių pavojų, tarkime, automobių. Gatvėję jie lįste lenda po ratais, o bažnyčipoje išsigąsta negyvo, nejudančio molinio ar medinio balvono.

deimantukas2008-07-14 12:11

Aha-ir dar daugelis bijo vaikščioti po kapines vakarais,nes,neva,numireliai gali prisikelti ir įtraukti.Man tai juokinga.

Petras2008-07-14 12:12

Žinoma, Deimantuk, šalia stabo atrodau mažas žmogiūkštis. O kam jį statytų, jeigu šalia jo jausčiausi normalus žmogus? Kam būtų tokios gigantiškos piramidės, katedros, obeliskai?.. Argi kas leistų statyboms tokius pinigus, jeigu pepasiektų efekto?

deimantukas2008-07-14 12:19

Aš tą svastiką palikčiau-man ji nesukelia blogų jausmų.Žinoma,aš nenukentėjęs nuo fašizmo,bet vistiek-juk žudė,šaudė juk ne svastika.na gerai-pjautuvas ir kūjis jau arčiau prie mano gyvenimo,bet juk buvo tokia santvarka ir ,jei šiuos simbolius uždraus,ką-pasikeis praeitis.Vistiek,manau,daugelyje žmonių galvose išliks daugybė simbolių ir jų baimė,kad ir panaikins ,nulups ir uždraus juos.Namie juk nieks neuždraus kabintis ką nori.Juk svarbu išsilaisvinti savo vidumi,o ne išoriškai griauti ir vaizduoti,kad laisvėjama.

Rasa2008-07-14 13:41

"…Svastika. Kryžiaus pavidalo dinamiškas Saulės, Perkūno, ugnies, jėgos, judesio ženklas. Senovės Rytuose – derlingumo, saulės ir žaibo simbolis. Geležies amžiuje svastika buvo aukščiausios valdžios simbolis. Jis randamas beveik visose senose kultūrose. Svastikos motyvai būdingi lietuvių ir latvių ornamentikai. Baltai juos dar siejo su laime, šviesa ir gėriu. Svastika yra dviejų rūšių: su judesiu į dešinę ir į kairę. Pasitaiko su kampuotomis ir lenktomis alkūnėmis bei pusinės (pvz., tautinėje juostoje)…"
Taip kad baikit svaigti, kad tai blogas ženklas- gražių gražiausias, juo išmarginti mūsų bobočių audiniai :) Tik kad tas britkiukas Hitleris jį pasivogė! Ir kūjis su pjautuvu! Blyn, taigi be jų ne tik saulėtos šiandienos nebūtume pastatę, būtume badu numirę… :D Ot viskas jums maišo! :)
Petrai, sureikšmini per daug tą stabų garbinimą. Gražu tie rūpintojėliai, na, pažiūrėk filosofiškai truputį…

deimantukas2008-07-14 14:05

Žinoma,Rasa,kad svastika,kaip simbolis,jis nieko blogo nedaro.Kaip ir bet koks kitas piešinys,drožinys,ženklas ar dar kas nors.Visa esmė yra mano galvoje-kokius sukelia jausmus ir ar aš pametu galvą dėl jo.Kažkada 1988m.ir anksčiau,kai buvo uždrausti gediminaičių stulpai,norėjosi piešti juos ant sienų ir visur,tuo būdu pareiškiant savo požiūrį į laisvę,jos siekį.Dabar juk nepradėsiu jų piešti ant sienų ir visiems rodyti.Subrendau.O ir nekreipiu į juos per daug emociškai dėmesio.Šiandien laisvės suvokimas man jau kitoks.

Petras2008-07-14 14:33

Rasa, sureikšminu stabų garbinimą?

Na, kad stabų garbinimą sureikšmina katalikai ir stačiatikiai, kad rimtais veidais tuos balvonus nešioja apie savo stabmeldyklas, tai, tikiuosi, žino visi.

Aš visai nesureikšminu, aš apskritai jų negarbinu.

Religingi žmonės labai sunkiai skiria stabą nuo meno kūrinio (jeigu tai iš tiesų menas). Labai dažnai žaidžiamas dvigubas žaidimas: kada stabas iš tiesų padarytas meniškai, tada prietaringas žmogus "gerbia" meną, kada stabukas - nevykusiai nudrožta pliauska, katalikas jai lenkiasi, nes ji "pašventinta".

Man visai nekliūna indusai, arba, tarkime, budistai, kurie atvirai garbina savo stabus. Jie laikosi savo knygų - tegu laikosi. Su katalikais ir stačiatikiais - kas kita. Šitie niekšeliai garbina stabus ir meluoja, kad jie laikosi Biblijos, kuri draudžia stabus ir stabmeldystę. Veidmainystė - štai kas yra baisiausia jų religijoje.

Petras2008-07-14 14:51

Rasa, išsamiau apie stabus ir simbolius esu rašęs čia:
http://www.blogas.lt/Petras/211669/raktas-i-tavo-pasamone.html

Rasa2008-07-14 14:55

Petrai, protingas žmogus ir tiki protingai :) O fanatiškai tikinčiam nieko neišaiškinsi, nes jis negirdės :) Jei kokiai bobutei pasidaro švenčiau :D namuose dėl kokio pašventinto paveikslėlio, žvakės ir dar begalės visko, ko jos sugeba prisišventinti, na ir tegul. Gal joms ramiau taip gyventi? Gal jų suvokimas tiek tesiekia ir tai joms suteikia ramybės?
Pagaliau pav. aš norėčiau gražaus drožto rūpintojėlio, nes žiūriu į tai, kaip į nuostabų mūsų liaudies meną, kuris siekia labai senus laikus… Ir man gražu kryžiai kaimo keliukų vingiuose, nes va tokia mano Tėvynė- su visom medinėm koplytėlėm ir kasmet bobučių rūpestingai dažomom marijėlėm… :)
Kai tampo ir pardavinėja relikvijas, aišku, absurdas, net juokinga, juk kiek turėtų būti kalnų Jeruzalėje nukastų! Bobutės mielai perka maišelius su tom šventom žemėm :D
Vis tik kažkas gali susikaupti savyje pokalbiui su Dievu bet kur, kaip aš (bjauri veidmainė, laikanti save katalike, bet neinanti į bažnyčią :), o kažkam gal tik parklupus prie lovos prieš kryžių tai pavyksta, gal jie kitaip nemoka? Bet gal svarbiausia, kad žmogus trokšta to bendravimo?

Petras2008-07-14 15:14

Rasa, negi sunku suprasti elementarų prieštaravimą: neįmanoma atsiklaupti prieš stabą ir melstis Dievui, kuris draudžia stabus. Tai beprotybė.

Žmogus, kuris meldžiasi konkrečiam sudaiktintam simboliui ar fetišui, pasaulį jaučia ir suvokia visai kitaip, nei tie, kurie gyvena visuotinio absoliutaus ir amžinai dirbančio Kūrėjo rankose. Tai visiškai skirtingos pasaulėjautos, viai kiti tikėjimai.

Tarp Senojo Testamento, o tuo labiau - tarp Naujojo mokymo ir stabmeldystės nėra ir negali būti nieko bendro. Nei klasta, nei veidmainystė manęs nežavi. Ja piktinosi ir mano Mokytojas.

Petras2008-07-14 15:29

Rasa, man nelabai įdomu iš naujo rašyti tai, ką esu rašęs anksčiau. Užtat jeigu tau įdomu, kuo tikėjimas stabu skiriasi nuo tikėjimo bestabiu Dievu ir kas tai yra besatbis Dievas, gali paskaityti čia:
http://www.blogas.lt/Petras/214669/bestabis-dievas–tai-zodis.html

Rasa2008-07-14 16:22

Aš paskaitau, ką tu rašai, Petrai :D Jau senokai paskaitau. Tik tu esi pernelyg griežtas ir racionalus žmogus :) Na, man taip kartais atrodo :) Kartais atrodo kitaip…
Jei vaikas kai ko negali suvokti tiesiogiai, jam aiškinam palyginimais, jei bobutė suvokia Dievą, kaip senuką, sėdintį ant debesies, ji nesuvoks jo, kaip absoliuto ar pan. Ir mes nesužinosim, ar Dievas myli daugiau tave, bestudijuojantį jo Žodį, ar tą senutę, tikinčią aklai taip, kaip ją mokė jos mama ar močiutė… Mano močiutei svarbu visi tie dalykėliai, jai 84m. Manai, laikas aiškinti jai, kad visa tai, kuo tiki- niekalas? O kai ji pasako… "Ne mums smerkti, vaikeli… Kas žino, kaip jį mato Dievas?…" Nors kartais juokinga truputį paerzinti ją, pav. klausimais, kodėl negalima eiti į bažnyčią trumpu sijonu. Ar tai nepagarba Dievui ar žmonės bijo, kad vyrai žiūrės ne į altorių, o į tą sijoną? :D

Ar tu užauginai vaikus, jei užauginai, be svajonių, be Kalėdų senelio?

Petras2008-07-14 17:00

Rasa, ir apie Kalėdų Senelį esu rašęs anksčiau, ir apie sparnuotus angeliukus, kurie turėjo mane gyvą paimti į dangų… Nebenoriu vėl rašyti tą patį. Kai buvau vaikas, tikėjau vienais dalykais, kai subrendau, subrendo ir mano savivoka.

Ką galiu atsakyti, kai manęs nepažįstantis žmogus sako: tu esi toks, tu esi toks?.. Sakyčiau, tai jo problema. Svetimos projekcijos manęs nelabai domina.

Man nelabai rūpi, kuo tiki tavo močiutė. Aš jos tikrai neauklėsiu. Apskritai nieko nesu nusiteikęs auklėti. Aš tik sakau, kad medinis ar alavinis dievukas yra viena, o Biblijos Dievas, į kurį tikiu ir aš, - visai kas kita. Kalbu tik apie tai, kas Biblijoje parašyta juodu ant balto. Patikėk, Rasa, nei tau, nei tavo močiutei neperšu savo tikėjimų. Bet kai stabai painiojami su Biblijos Dievu, visada sakau: stop, sukčiai, jums tai nepraeis.

Ar aš gerbiu ant debesies sėdintį tavo močiutės senį? Nors, tavo žodžiais, esu "griežtas", net nežinau, ką galėčiau atsakyti… Nei gerbiu, nei negerbiu. Ar aš gerbiu Kalėdų Senį, nykštuką, bilduką, raganą, slibiną, milžinus, kinų drakonus, Dzeusą, dangaus karalienę Venerą arba Veneros antrininkę dangaus karalienę Mariją?..

Redagavo Petras 2008-07-14 20:38

Rasa2008-07-14 17:15

(Išvalyta. Nekorektiškas komentaras. Čia svarstomi autoriaus darbai, o ne autoriaus asmenybė.)

Redagavo Petras 2008-07-14 19:49

deimantukas2008-07-14 19:09

Taip,Petrai,nebūk piktas,nebūk per daug griežtas,nesureikšmink stabų garbinimo ir aplamai.Nebūk……Oi,apie ką aš čia?

Petras2008-07-14 19:58

Deimantukas teisingai pastebėjo, kas sakoma liepiamąja nuosaka: nebūk.
Taip, aš žinau: daugelis davatkų norėtų, kad manęs nebūtų.
Kad vietoj manęs būtų kitas.

Petras2008-07-14 22:23

Noriu priminti visiems kostioms, rasoms, beprasmiams ir kitiems nesilaikantiems nustatytos tvarkos: kas nesilaiko šitos svetainės taisyklių, negali dalyvauti diskusijose. Čia galima atvirai svarstyti autoriau darbus - sutikti su juo arba nesutikti, bet draudžiama pulti arba auklėt patį autorių. Kas negali atprasti nuo religinio įpročio painioti žmogų ir jo darbus, tas turės patylėti kamputyje.
Primenu, kad niekas neprivalo lankytis šitoje svetainėje - kiekvienas tai daro laisva valia. Labai nervingus ir religingus esu perspėjęs, kad šitie puslapiai gali juos itin suerzinti.

Anonimas2008-07-15 00:38

Cia Rasa. Atsibudes galesi istrint. Petrai tu, Petrai… Uz nevykusi pajuokavima- komentara atsiprasiau du kartus… Abu istrynei. Apie koki tu suerzinima kalbi?! Kieno?! Idomiai rasai. Todel ir idomiai, kad tavo mastymas skiriasi nuo manojo. Sekmes tau!

Petras2008-07-15 06:01

Rasa, jei tau įdomu skaityti mano rašinius, skaityk ir nesikandžiok. Duodančiai rankai nekanda ir šuo - žinai tokį posakį? O jei "atsiprašydama" dar kandi - tai joks atsiprašymas.

Šį tavo komentarą palieku kaip įspėjimą ne tik tau, bet ir kitiems, kurie mėgina atėję įvesti čia savo tvarką: jeigu dar bent kartą mėginsi krimstelti patinkančiam ar nepatinkančiam autoriui, čia nebepateks nei vienas tavo komentaras, nesvarbu, ką berašytumei. Kaip ir bažnyčios fanatikų komentarai jie bus trinami nebeskaitomi.

Tikiuosi, kad nepiktai nusiteikę žmonės supranta mane: aš nenoriu, kad užgaulus komentatorių tonas sukurtų davatkiškų rietenų atmosferą ir atbaidytų dalykiškai nusiteikusius pašnekovus. Jeigu nebūčiau ištrynęs daugybės fanatikų komentarų, ši svetainė seniai būtų tapusi katalikų bei protestantų srutų duobe, ir padorūs žmonės nebenorėtų čia kelti kojos.

beprasmis2008-07-15 09:34

Petrai, kai būsi atviras diskusijoms parašyk, aš šalia :)

Petras2008-07-15 09:52

Užuodžiu, beprasmi, kad tu šalia. Bet niekada nebūsiu atviras unitazas nei tau, nei kitiems, kurie stovi eilėje nuleistomis kelnėmis. Dabar vėl gali nerašyti - viskas bus valoma tol, kol nesilaikysi nustatytos tvarkos.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras