BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Prisirišimas ir meilė





“Vaikai prisiriša prie tėvų, tėvai - prie vaikų. Kas čia blogo? Negi meilė blogai?” - klausia žmogus, paskaitęs apie vėją, kuris neturi namų.


Taip, prisirišimas daug kam yra tarsi meilės pakaitalas, tarsi jos demonstracinė versija.


“Ji taip prie manęs prisirišusi, - giriasi motina, laikydama už rankos dukrą, kuri lygi su ja. – Mudvi visur kartu”.


Nesunku atspėti, kokia baimė mergaitę kankina tamsoj, kai šalia nėra mamos. Todėl abi miega kartu. Ir dieną dukra bijo atsitraukti nuo mamos, sekioja nuo ryto iki vakaro ir gaudo kiekvieną jos žodį. Kai duktė išeina mokyklon, motiną apima nerimas: bene kas atsitiko? Kodėl vėluoja penkias minutes? Gal partrenkė automobilis? Gal ji guli kraujo klane?..


Duktė gimė, kai motina buvo nebe pirmos jaunystės, ir dabar mama bijo paleisti iš rankų savo paskutinį šansą. Sunku pasakyti, kaip jos gyvens, kai dukrai ateis laikas tekėti. Negi ir tada miegos kartu?


Kur kas lengviau įsivaizduoti, kaip motina atrodys per dukros vestuves – ji bus ašaromis apsipylusi pati nelaimingiausia pasaulyje moteris.


Gali būti, bambagyslės su dukra ji nenutrauks ir po vestuvių. Daugelis motinų ir toliau prižiūri suaugusius vaikus, tvarko jų šeimų finansinius reikalus ir net reguliuoja lovos santykius.


Tačiau kam egoizmą vadinti meile? Juk meilė nepavergia!


Meilė taip dažnai painiojama su prisirišimu, kad jai priskiriamos pačios baisiausios jo ydos.


Yra sakoma, kad meilė akla.


Pernai Šiaulių teisme žurnalistai stebėjo graudžiai juokingą vaizdą, kai buvo teisiamas bažnyčią apvogęs katalikų kunigas, o parapijos davatkos atvyko gelbėti gerojo kunigėlio nuo piktųjų teisėjų ir prokurorų. Jos čia giedojo “Marija, Marija” ir meldė Dievą, kad jis atvestų į protą kaltintojus, o teisiamas bažnyčios vagis laimino savo teisėją ir išdarinėjo kitas kvailystes.


Juokingiausia buvo tai, kad kunigas nė neneigė savo kaltės, tačiau jo kaltės nematė apakusios moterėlės. Jeigu padarytų tokią šventvagystę – apvogtų bažnyčią! – koks nors kitas žmogus, jos įmanytų jį suplėšyti į skutelius, o kai šventą paveikslą nušvilpė kunigas, davatkėlės atsisakė matyti nusikaltimą.


Įvykį stebėję ir žurnalistai pasigedo vieno dalyko: kodėl davatkos nesimeldė, kad Dievas apšviestų kunigo protą, kad sulaikytų jį nuo vagysčių, girtavimo ir paleistuvavimo, apie kurį pats ne sykį yra pasigyręs viešai?


Jeigu moterytės mylėtų parapijos kunigą, jos tikrai būtų meldusios to.


Tačiau kaip tu gelbėsi žmogų iš nuodėmių, kurių nematai?


Dar yra sakoma, kad meilė žeidžia.


Prisimenu keistą atsitikimą iš žurnalisto praktikos, kai daugiabučio kieme iš automobilio dingo magnetola, ir įtarimas krito ant trijų paauglių. Trijulė judrių padaužų nuolatos ką nors iškrėsdavo ir buvo nuolatinis galvos skausmas seniesiems namo žmonėms. Bet kai pasikalbėjau si pirmojo vaiko motina, sužinojau, kad blogi yra tik du, o jos sūnus labai geras vaikas, tiesiog angelėlis, tik truputėlį paveiktas anų blogos įtakos. Tą patį papasakojo ir antroji motina, pridėdama baisių istorijų apie kaimynukus, kurie veda iš kelio jos gerutį mažylį. Nė kiek šitoms nenusileido trečioji, kurios vaikas irgi buvo auksinis.


Žodžiu, visoms motinoms kaimynukai buvo patys blogiausi.


Netrukus paaiškėjo, kad visi trys vaikai ne tokie ir blogi, o magnetolos niekas nepavogė – pasirodo, vyras nieko nesakęs išėmė ją iš automobilio ir nunešė į taisyklą, o žmona, pamačiusi panelyje tuščią skylę, pranešė policijai apie vagystę.


Istorija su gera pabaiga? Deja! Priklausomybės niekada neturi geros pabaigos. Moterys liko piktuoju dėl to, ką pačios prišnekėjo apie savo vaikus, viena dėl šmeižto kreipėsi į redakciją, ir absurdiška kaimynių karo istorija pateko į laikraščius.


Gali būti, jos ir dabar tebejaučia nuoskaudą.


O kas myli, tas kito nesužeidžia.


Gražu žiūrėti, kaip mūsų gatvės kaimynė vedžiojasi sunkaus apsigimimo sūnelį. Vaikui greitai pilnametystė, jis sunkiai vaikšto ir kalba. Tačiau motinai jis – pats mieliausias! Ji draugauja su likimo drauge, kuri augina iš lovos sunkai pasikeliantį paauglį. Kartais jos pavaduoja vieną kitą, nes niekas geriau nesupras jų vaikų poreikių, tik ta moteris, kuri myli tokį pat apsigimusį vaikelį ir nesibjauri jo trūkumų.


Meilė paglosto kiekvieną sutiktą vaiką.


Kartais sakoma, kad meilė yra pavydi.


Prisimenu šeimos draugus, su kuriais dieną lošdavome kortomis, o vakare turtėdavom slėpti atbėgusią žaidimų partnerę nuo įsismarkavusio vyro. Jie tai vaikščiodavo susikibę už rankų ir abu namuose gerdavo alų, tai pakeldavo vėją dėl tariamų neištikimybių. Kai alkoholis trinktelėdavo vyrui per smegenis, tenai kildavo gašliausi paleistuvystės vaizdai, ir jis už savo fantazijas nedelsdamas nubausdavo žmoną keliomis mėlynėmis paakiuose.


Kartais ji atbėgdavo kartu su vaikais ir pasislėpdavo visai nakčiai. Man apradėjo atsibosti šitas žaidimas, ir vieną sykį paklausiau, kodėl ji gyvena su tokiu maniaku. “Negaliu įsivaizduoti, kad tas gyvulys gyvens su kokia kekše”, - prisipažino ką tik mušta žmona ir taip išsidavė, kad prie vyro yra nė kiek ne mažiau prisirišusi, kaip ir vyras prie jos.


Kuriems galams pavydą ir muštynes maišyti su meile?


Kartais sakoma, kad iš meilės tėvynei žmonės eina į karą.


Kai susiremia metalo strypais ginkluoti dviejų sporto klubų fanai, mes jų fanatizmo nevadiname meile, bet kai patrankomis ir bombomis apsiginklavę patriotai patraukia naikinti kitų šalių patriotų, tokias žudynes apdainuojam kaip meilę tėvynei. Tikrieji karo vadų motyvai būna labai paprasti – pasisemti naftos, pasiplėšti aukso ir kito turto, užimti svetimas žemes ir užvaldyti jų šventyklas, bet godulio apakinti žmonės patys ima tikėti, kad jie kovoja dėl demokratijos, kad vaduoja tironų pavergtus žmones, kad jie neša Kristaus Evangeliją pagonių tautoms arba musulmonams.


O gal neapykanta – išvirkščioji meilės pusė?


Meilė “išvirkščiosios” pusės neturi, kaip ir fanatizmas negali turėti meilės.


Bet didžiausia klaida – ne tai.


Labiausiai klystam tada, kai sakom, jog meilė turi būti abipusė ir negali be atsako.


Atsako laukia ne meilė, o įpratimas – mirtinas meilės priešas.


Kai mes vaiką už kokį nors darbą paskatinam, tarkime, duodam saldainį, vaikas, norėdamas kito saldainio, kartos premijuotą darbą. O bausdami jį atbaidom nuo kitokių darbų.


Taip išmokome vaiką orientuotis pasaulyje.


O gal ir meilė – sąlyginis refleksas?


Jeigu taip, jai iš tiesų reikia atsako.


Kada vyras moteriai neša gėlių, jis gali siekti kažko – gal jos meilės, o gal – šio to konkretesnio. O kai moteris nesulaukia gėlių, ji apsipila ašarom ir vadina save nelaimingos meilės auka.


Aš myliu tave, gyvuly, bet kas man už tai?


O ar gali žydėti gėlė tik šiaip, nieko už tai nenorėdama?


Pavasarį anūkėlis Martynas visą pusdienį nešė mamai iš miško po vieną gėlelę, o mes su sūnumis dažėme valtį, žiūrėjom ir nenorėjom trukdyti, nors galėjom patarti priskinti gėlių daugiau ir vienu kartu atnešti jų visą saują. Ne! Buvo gražu matyti, kokį svarbų darbą pirmą sykį daro šis mažas žmogus, kaip jis žygiuoja, nieko daugiau nesiekdamas, tik nudžiuginti mamą, kaip bevertės miško gėlelės jo rankose tampa neįkainojamais meilės ženklais.


Susižavėję žiūrėjome, kaip mūsų akyse gimsta žmogus.


Meilei nereikia saldainio - ji pati saldi.


Jėzus patarė kelti vaišes akliems, luošiems, neturtingiems – tiems, kurie tikrai neatlygins. Išvengusi atlygio, meilė tampa laisva.


Jėzus mokė mylėti ne tik be atsako – jis mokė mylėti ir priešus.


Kokio atsako iš mūsų gali sulaukti Dievas?


Sakote, meilės?


O jei Dievo nemylim ir jį kalam prie kryžiaus? Ar pasibaigia Jo meilė? Gal Jis lietų siunčia geriesiems, o blogiesiems pasiunčia sausrą? Gal saulė – krikščionims, o pagonims, musulmonams, bedieviams ir kitiems blogiukams – nakties tamsa ir poliarinis šaltis?


- Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro, - tarė Jėzus, kai jo mylimi žmonės į delnus suvarė vinis.


Ant kryžiaus mirė Žmogus, o meilė liko laisva.


Meilė laisva nuo mainų.


Yra daugiau


Priklausomybės. Į katalogo pradžią

Rodyk draugams

Komentarai (2)

Anonimas2006-03-24 12:34

Labai patiko. Jėga.

kinder2006-03-24 17:17

Meilė leidžia būti kitam kuo tik jis nori, kitu atveju turime lūkesčius arba sandorį

Rašyti komentarą

Tavo komentaras