BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Piršlybų aktualija

Meilė ir Lietuva
Alius
Sakinis su tokia gyvnašle nuvažiavo prie jūros. Vėjas tą dieną buvo
visai nestipus, mažos bangelės vos teliuškavo į suplaktą smėlį. Iš
kažkur atsirado berniukas su šunimi. Šuo puolė prie vandens ir norėjo
atsikąsti gabaliuką bangos, purslai tiško jam į akis. Šuo sušlapo snukį
ir nusipurtė, tada įsiutęs puolė kitą  į krantą lekiančią vandens
juostą.

Berniukas stovėjo ir juokėsi.

Saulės spindulys bėgo per kopas.

- Graži mūsų Lietuva, - pasakė gyvnašlė, įtraukusi jūra kvepiančio oro.

- Nepriklausoma Lietuva, - pataisė Alius.

- Taip, graži mūsų nepriklausoma Lietuva, - pasitaisė ir ji.

- Europos Sąjunga, - įsijautė Alius. - Graži mūsų nepriklausoma Lietuva Europos Sąjungos sudėtyje.

- Taip, graži mūsų Europa, - lyg ir abejodama numykė gyvnašlė.

- Eurazija, - fantazavo toliau Alius. - Kai žiūriu į lūžtančią bangą, mėginu pagalvoti, koks gražus mūsų Eurazijos žemynas.

Gyvnašlė nebeatsakė. Pati nesuprato - kodėl, bet jos partriotinis jausmas buvo užgautas.

“Kaip aš gyvenčiau su tuo idiotu?” - staiga pagalvojo.

Alius pažiūrėjo į ją ir išsigando. Ji buvo daili, pakankamai apvali, bet viena mintis nugąsdino.

“Ką aš daryčiau su ja? - paklausė savęs ir nusipurtė. - Su nepriklausoma Lietuva?..”

Skonis ir aktualijos
Jiedu susipažino pažinčių klube.

- Norėčiau turėti žmogų, su kuriuo vakarais galėčiau aptarti dienos aktualijas, - prisipažino ji.

Alius
nedrįso išpažinti savo didžiausios svajonės, tai numykė kažką apie
aktualijas. Jis nelabai suprato, ką ji nori pasakyti, kai šneka apie
aktualijas, tai suniurnėjo nei šį, nei tą:

- Dabar aktualijų daug, ir visos labai aktualios asmeniniu aspektu.

“Oho, koks atsargus, - pagalvojo ji, ir jai tas patiko. - Nenori atskleisti kortų!”

-
Ką tu manai apie premjero ir prezidento santykius? - pklausė ji
tiesiai, ir Alius sutriko - jis nepažinojo nei premjero, nei
prezidento, o į jų tarpusavio santykius niekada nesikišo. Apskritai jis
nemėgo kaišioti nosies į svetimus reikalus.

- Na, aš manau, visada galima rasti konsensusą, - pareiškė Alius ir išsigando.

“O!.. Koks nuostabus politinis skonis! - apsidžiaugė ji. - Atrodo, radau!”

“Po velnių, kas tas konsensusas? - susirūpino Alius. - Atrodo, pataikiau!”


Žmonės ir žmonija
- Štai mes gulim ant smėlio ir lepinamės, o žmonės kenčia, - pasakė ji susirūpinusi.

- Kas? Kur? - išsigando Alius ir atsisėdo. - Nuskendo kas nors?

- Ne, Aliau, ne čia…

- Kur? Ten?..

Bet niekur nebuvo matyti, kad žmonės kentėtų - visi gulėjo išsitėškę ant kopų ir šildėsi saulėje.

- Ne čia, ne ten… - susierzino ji. - Aš kalbu plačiau, apskritai. Pagalvojau apie žmoniją…

- Et, žmonija!.. - numojo Alius ir vėl dribo ant smėlio. - O aš pagalvojau - žmonės!

Jis atrodė toks kvailas ir toks patenkintas, kad  žmonija jo galvai buvo per daug.

Malda ir pagalba
Vakarop jie išvažiavo atgal į namus. Pradėjo lyti.

- Štai mes sėdim šiltoje mašinoje, o daugybė žmonių stovi kelyje ir šąla, - pasakė ji svajingai.

- Taip, ne visi turi mašinas, - pritarė Alius.

- Aš visada pasimeldžiu už tuos, kurie kelyje, - prisipažino ji. - Už tuos, kurie sušalę, suvargę…

Alius tylėjo.

- O tu? - paklausė ji.

- Na, nežinau… - norėjo jis išsisukti.

- Aliau, tu nepasimeldi už kitus? - kamantinėjo ji.

-
Sykį mėginau… Buvom nuėję į seniūno laidotuves. Pradėjau poteriauti,
bet tas bubenimas vargonų fone mane užmigino. Kažkaip negražu miegoti
bažnyčioj. O kelyje būtų labai pavojinga…

- Aliau, tu nepasimeldi net už savo tėvus, už brolius, už kitus artmiausius žmones? - pasibaisėjo ji.

- Na, kaip čia pasakius, - norėjo jis išsisukti ir pradėjo stabdyti.

- Aliau, ką tu darai?

- Stabdau. Antai po tiltu stovi žmogus - pavešim.

- Aliau, baik! - išsigando ji.

- Ką baik?

- Artėja naktis… Ar nežinai, kokių yra žmonių? Labai pavojinga susidėti su nepažįstamais!

- Sakai - nudurs? - kažko nusijuokė Alius. - Aš visada pavežu, bet nuduria ne visada…

- Aliau!.. - ji įsikibo į ranką ir ėmė kaulyte kaulyti.

Jie privažiavo arčiau ir pamatė, kad tas žmogelis po tiltu girtas. Alius antras mėnuo negėrė ir nenorėjo degtinės kvapo.

- Tiek to, - nusileido jis ir vėl padidino greitį. - Šį sykį geriau pasimelsti!

Jie paliko žmogelį lietuj ir toliau važiavo tylėdami.

- Na, trauk savo maldaknygę, - paragino Alius.

Bet ji tylėjo ir nieko nedarė.

- Trauk maldakynygę, reikia tam žmogui padėti, - ragino jis atkakliau. - Pasimelsim abu - gal kas paveš?

- Baik! - staiga sucipo ji ir netikėtai pradėjo verkti: - Aliau, kam tu mane užsisėdai?

Tas pats pie tą patį
- Ką apie tai galvoji? - paklausė ji, kai jie buvo netoli Aliaus namų.

- Apie ką? - nesuprato jis.

- Na, apie tą patį…

-
Aha, supratau, apie tą patį! - sušuko Alius, nors buvo netikras ir
bijojo likti nesuprastas. - Jeigu atvirai, apie tuos dalykus galvoju
lygiai taip pat, kaip ir tu.

Ji netikėtai nuraudo.

“Fi, gyvulys, - pagalvojo nustebusi. - O gal pamėginti?..”

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras