BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Penki šimtai

Ryžtingai
patraukiau  Šiaulių banko duris. Turiu paslėpęs čia nuo savęs
1000 litų. Ir kas iš to? Ką jie man duoda? Būtų daugiau - gal teiktų
saugumo iliuziją…

- Išimkit visus, - padaviau kasininkei geltoną knygelę.

Ji man davė pasirašyti, po to kiša 1500. Suskaičiavau dar sykį. Tikrai - ne 1000, bet 1500!

- 1500, - pasakiau kasininkei. - Ar čia ne klaida?

- Nežinot, kiek turite sąskaitoj? - įsižeidė ši.

Žiūriu į knygelę, tikrai - 1500! Matyt, kažką supainiojau.

Pasiėmiau pinigus ir sutrikęs išėjau į gatvę.

O
tuo metu, gal ir tą pačią akimirką, vagis lupo mano kaimynės duris.
Vidury baltos dienos išlaužė spyną, įėjo į vidų, sekcijoje rado 500
dolerių ir dingo taip pat paslaptingai, kaip ir atėjo. Vagies niekas
nematė, niekas nepastebėjo nieko įtartino.

Kai
parėjau į namus, visas kiemas buvo sukrėstas tokios naujienos. Žmonės
kalbėjo: dabar bet kuris tokiu būdu galime būti apvogtas!

Į namus
parėjau tarsi apdujęs. Kvailas nuotykis banke ir 500 nei kiek
nesuteikė džiaugsmo. Ir dar ši vagystė… Negi tiek nupušau, kad
nebeskiriu skaičių? Bet ne, aš juk žinau - ten buvo tik tūkstantis!
Kodėl taip yra - vienas apvogtas, o kitam numesti 500? Aha, čia kažkas
daugiau!..

- Kada ją apiplėšė? - paklausiau žmonos, kuri buvo išsigandusi kaip ir visi.

- Ką tik… Pieš kokią valandą kaimynai matė - viskas buvo tvarkoj, pareina pietų pati - išlaužta spyna!

Viską staiga supratau ir moviau pro duris. Kol bėgau laiptais žemyn, sugalvojau, ką reikia sakyti.

Meistras
jau buvo pakeitęs spyną, ir tik po ilgo beldimo joje subraškėjo
raktas. Ko gero, kaimynei atsibodo užuojautos, ir ji nebenorėjo n-tąjį
kartą pasakoti apie savo nelaimę.

- Aš dalį sumos turiu! - pasakiau iškart.

- Ką? - nustebo ji ir ilgai negalėjo suprasti, ką jai kalbu apie nuotykį banke.

Viską išdėsčiau sklandžiai ir aiškiai, kaip turėjau tik 1000, o atsirado 1500, bet ji žiūrėjo kažkokiomis bukomis akimis.

- Netiki? - vos nesupykau ir ištraukiau iš kišenės penkias šimtines. - Iš kur juos turėčiau? Štai, imk!

Ji žiūrėjo į pinigus, atrodė, šiek tiek susvyravo, po to nedrąsiai ištiesė ranką.

-
Šitoks žmogus! - staiga sušuko ir puolė mane išskėstomis rankomis. O aš
stovėjau nuleidęs rankas ir nežinojau, ką reikia daryti. Ji kažką
šaukė, murmėjo ir laikė apsikabinusi. Nemėgstu saldžių žodžių ir
visokių švelnybių su svetimais žmonėmis - jos mane išmuša iš
pusiausvyros. O ašaros, tiesą sakant, varo į pamišimą.

Šiaip
taip išėjau į lauką ir nusvyravau per kiemą. Delnu perbraukiau skruostą
- ant jo buvo užtiškusi kaimynės ašara. Kokia čia velniava?

Pagaliau supratau, kas atsitiko: ji pagalvojo, kad atidaviau savo pinigus.

 

Rodyk draugams

Komentarai (5)

Anonimas2005-04-12 10:03

šiaip gerai pasielgiai. Kiek pastebėjau ir aš pinigai laimės neatneša. Didesnį kaifą jauti kai padarai gerą darbą. Bet vistiek…nepamiršk kiek turi pinigų, nes iššvaistysi greitai.

Anonimas2005-04-12 11:11

Jo pinigai - slidus daiktas, kaip bepaziuresi, kazkada netekau pinigu mieste, tai oi kaip nejaukiai jauciausi, po to pagavau save, kiek daug man reiskia banknotas kiseneje, tarsi ir zmogum padaro;)

Linas

Anonimas2005-04-12 13:06

Pasiūlyti pinigus kitam labai sunkus ir subtilus dalykas. Nemanau, kad galima pasakyti svetimam žmogui "Imk" ir panašiai.

Petras2005-04-12 13:28

Atleiskit, jei negerai padariau. Nieko jau nepakeisi. Visi negalim buti sventieji - reikia ir nusidejeliu.

BBCnews2005-04-12 21:17

bliamba koks neprotingas. Kaimynės vietoje aš būčiau pasidomėjęs kur tu buvai vagystės valandą, gal sugraužė sąžinė ir nusprendei dali bapkių atiduot.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras