BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pažinimo testas: koks yra Ecka?

Milijonierius Ecka išlindo iš krūmų ir negalėjo susigaudyti, kur atsidūręs. Jis seniai nuklydo nuo kitų grybautojų kompanijos ir dabar atsidūrė idiotiškoje situacijoje: su savimi neturėjo nei žemėlapio, nei mobiliojo telefono, net piniginės, kad galėtų susustabdyti mašiną ir pasisamdyti vairuotoją. Bemaknodamas po pelkynus, jis visas buvo išsipurvinęs ir apkibęs voratinkliais.
- Ir koks velnias mane nešė į tą galerą? - susispjovė Ecka, nusišluostė kepure nuo kaktos prakaitą ir numetė ją šalia savęs. Ar jis neturi už ką nusipirkti maisto? Bebe jo sąskaita tuščia, kas negalėtų užsisakyti iš bet kurios šalies pačių geriausių grybų? Bet ne, jį vis traukia ta kvaila pramoga landyti po mišką ir ieškoti suknisto baravyko ar lepšio.
- Vargšas elgeta, - pasakė kažkoks praeivis ir įmetė į kepurę monetą.
Ecka būtų pašokęs ir spyręs užkabinėtojui į užpakalį, tačiau blizgantis pinigėlis sulaikė. Jis pakėlė monetą ir šyptelėjo. Tai buvo du litai. Na, šiaip ar taip, tas žmogus norėjo jam gero.
- Tai bus vienintelis mano suubagautas pinigas, - nusijuokė Ecka ir įsidėjo pinigėlį kišenėn.
Tada atsikėkė ir patraukė keliu. Eis tol, kol prieis kokią gyvenvietę, ten ras telefoną ir išsikvies vairuotoją.
Nestabdytas sustojo sunkvežinis.
- Žiūriu, romantikas? - paklausė prasčiokas vairuotojas. - Aš kartais irgi mėgstu vienas pakeliauti po gamtą.
- Romantikas? Aš? - nustebo Ecka, tačiau neįsižeidė. Jam netgi patiko.
“Jeigu būrum mano vairuotojas, pridėčiau prie algos kokią šimtinę, - pagalvojo pats sau. - Bet ne, šimtinės per daug, užtektų dvidešimties… O už ką dvidešimt? Kas bus, jeigu pradėsiu taškytis už kiekvieną pasakymą? Kas su manimi darosi?”
Parvažiavęs į namus, Ecka išsimaudė, pasikeitė drabužius ir vėl tapo normaliu milijonieriumi. Nenorėdamas sekmadienį užsiimti verslo reikalais, jis paprasčiausiai išėjo į miestą. Nedažnai jis sau leidžia tokį malonumą - patraukti be rūpesčių bulvaru ir dairytis į nepažįstamus žmones. Bet šį sykį nesisekė atsipalaiduoti ir pailsėti - ramybės nedavė tas suknistas minigėlis, kurį jis nešėsi su savimi kišenėje. Kur jį dėti? Negi Ecka kam pasigirs, kad suelgetavo du litus? Ar kas patikės? Jei patikės - kaip reaguos? Ar nepaleis negerų kalbų?
Ak, suknista moneta!.. Per ją nebėra ramybės.
Eidamas pro bažnyčią, Ecka pamatė šventoriuje didelį būrį žmonių. Vienas vyras, apsivilkęs balta suknia, rinko į krepšį aukotojų pinigus.
- Idėja! - šovė į galvą mintis.
Jis išsitraukė iš kišenės suelgetautą pinigėlį, nuėjo prie žmonių ir įmetė į aukų rinkėjo krepšelį. Balta moneta pleptelėjo ant popierinių banknotų. Aukų rinkėjas nustebęs pakėlė akis į Ecką.
- Ak taip, aišku, mažai, - pasimuistė milijonierius Ecka, pasirausė piniginėje ir metė į krepšį banknotą. Tai buvo du šimtai litų.
- Ačiū, ačiū! - sušuko zakristojonas, žemai nusilenkė ir norėjo dar kažką pasakyti, bet Ecka nusisuko ir patraukė lauk iš šventoriaus.
- Koks kilnus žmogus! - pasakė pavymui zakristijonas.
- Ką tu!.. - sušnibždėjo į ausį viena moterėlė. - Tai buvęs banditų vadas, savo biznį pradėjo kruvinais pinigais.
- Negali būti! - negalėjo patikėti aukų rinkėjas.
- Kaip negali? - sišnibždėjo į ausį kita moterėlė. - Negi nepažisti? Juk tai - garsusis Ecka!
- Ecka? - išsigando zakiristojonas ir persižegnojo.
Štai turime kelis Eckos apibūdinimus.
Kas iš tiesų yra Ecka? Milijonierius ar elgeta? Romantikas ar paprasčiausias šykštuolis? Kilnus geradaris ar banditas?..

Rodyk draugams

Komentarai (11)

Anonymous2007-01-07 11:17

Ecka milijonierius, ir viskas tuo pasakyta. Ką bedarytų, viską nulemia pinigas.

Anonymous2007-01-07 12:50

Kas gi tas Edzka?Paprasčiausias žmogus- toks pat , kaip ir mes visi.Truputi romantikas, truputi geras, truputi šykštuolis ir dar daug visko po truputi.Žinoma,kai ko daugiau, nes be to jis nebūtų milijonierius.Bet man žymiai aiškesnis žmogus yra zakrisitijonas. Štai jis tai tikriausias pinigų lupikas.Jam juk visai nesvarbu,kas įmetė pinigėlį, pagaliau nors ir pats milijonierius Edzka, svarbu,kad tų pinigėlių būtų kuo daugiau, nesvarbu ar uždirbtų , gautų ar atimtų.

aralzero

Anonymous2007-01-07 13:38

Panašu, kad Petrui niekada neteko bendrauti su milijonieriais…;)

Petras2007-01-07 13:44

Tikrai panašu? Kodėl taip manote?

Anonymous2007-01-07 20:22

Sunku patikėti, kad žurnalistas nebūtų bendravęs su milijonieriumi. Jie bendrauja ir su turtuoliais, ir su pačiu velniu. Bet tas milijonierius Ecka ir man atrodo kažkoks netikras, netipiškas. Milijonierius turėtų būti kitoks.

Anonymous2007-01-08 07:35

Mano darbdavys mėgsta su alpinistais keliauti po kalnus ir iššvaisto tūkstančius litų, bet dreba dėl kiekvieno darbuotojams išmokamo lito. Remia kažkokį ten alpinistų klubą, bet jei tau atsitiko bėda, gali neiti pas jį - negausi nė cento. Tai baisūs žmonės.

Petras2007-01-09 12:31

Kada Ecka elgiasi kaip romantikas ir bastosi po miškus, ieškodamas grybų bei nuotykių, jis yra romantikas. Kada jis dreba dėl kelių litų lyg šykštus milijonierius, jis yra šykštus milijonierius. O kai jam šauna į galvą ką nors paaukoti, ir jis nesusimąstęs švysteli kelis šimtus litų, tada Ecka iš tiesų yra kilnus aukotojas.

Žmogus nėra tik geras ar blogas, tik juodas arba baltas, tačiau kultūros bei religijos brukami stereotipai mums trukdo visapusiškai pažinti žmogų, pamatyti jo šviesiąsias ir tamsiąsias puses. Politinė reklama mums nuolatos perša nuostatą, kad štai tie žmonės yra geri, o jų oponentai - blogi, religija rūšiuoja žmones į šventuosius ir nusidėjėlius, į teisiuosius ir kitatikius, į savus ir svetimus, į išgelbėtuosius ir pasmerktuosius.

Bet jeigu bent trumpam pažvelgtume į pasaulį Jėzaus akimis, mums nuo akių nukristų religiniai, nacionaliniai bei socialiniai prietarai, ir mes pamatytume visai kitą vaizdą. Žmogus, kol jisai gyvas, nėra pabaigtas daiktas, tai gyvas darinys, nuolatos kintantis procesas. Kai jis eina link Dievo, yra Jėzaus mokinys, kai nusigręžia ir patraukia link bažnyčios stabų, tada jis stabmeldys.

Artimiausi Jėzaus mokiniai buvo veikiami vienų ir kitų jėgų. Kai Petras pavadino Jėzų Dievo Sūnumi, šis pareiškė, kad pati Dvasia įkvėpė Petrą tokiems žodžiams. Bet kitą akimirką Jėzus varo Petrą šalin: "Eik šalin, šėtone!" (Mt16,23) Mat Petras norėjo "apsaugoti" Jėzų nuo Dievo skirtosios užduoties…

Geroji Naujiena sako, kad žmogus yra besąlygiškai mylimas tobuliausias Dievo kūrinys - jis yra laisvas ir nuolatos klysta, bet visada gali lyg Evangelijos sūnus paklydėlis sugrįžti pas mylintį Tėvą.

Priėmę tokią Jėzaus nuostatą, mes pamatysime, kad nėra ir negali būti neklystančių žmonių. Jeigu koks nors garsus sportininkas, aktorius, liaupsinamas kunigas, politikas ar šiaip mylimas žmogus ima rodytis už idealą, tai jau proto klaida, ir iš to žmogaus darote negyvą stabą, dievažmogį.

Antra vertus, ir pats baisiausias nusikaltėlis, netgi gestapo, NKV ar inkvizicijos budelis nebuvo vien tik žvėris ir turėjo kokių nors žmogiškų savybių. Atidžiai įsižiūrtėję, netgi savo uošvienėje galėtume rasti gerų būdo bruožų… Vadinasi, joks žmogus negali būti ir nėra pasmerktas, didžiausias nusikalitėlis paskutinę akimirką gali atsigręžti į Dievą ir aplenkti visus "pirmuosius".

Visgi matome, kaip socialinių ir religinių stereotipų veikiamam žmogui yra sunku priimti visą - ir šiesią, ir tamsią - realybę. Jeigu širdyje turime "tikro", "tipiško" milijonieriaus šabloną, mes jau negalime priimti informacijos, kad milijonierius gali būti ir romantioškas, ir kilnus, netgi sentimentalus. Išgirdę apie tokius dalykus, stereotipų užvaldyti žmonės ima sakyti, kad tai - kažkoks netikras, netipiškas milijonierius, nos būtų aprašyti realių žmonių bruožai.

Panašiai atsitinka su fanais, kai jie apie savo stabą išgirstą neigiamos informacijos. Landsbergio garbintojai kažkada taip ir nepriėmė informacijos, kad šis žmogus dėstė marksizmą, o davatkai už vagystes nuteistas kunigas nėra joks vagis - tik šventas ir tyras Dievo malonių teikėjas…

Padarydami iš žmogaus kokį nors stabą - blogiuką ar šventąjį - mes nuskriaudžiame ne tik jį, bet ir save. Savo prietarais mes tarsi uždengiame nuo savęs pusę paveikslo, ištriname spalvas ir pustonius, palikdami juodai baltą pasaulio vaizdą.

Arba užkietinam širdis ir prarandame gailestingumą, arba pasiduodame savo stabų vergovei ir leidžiamės jų vedžiojami už pavadėlio po sventyklas ir šventorius tarsi maži šuniukai.

Bet mes visada galim pakilti.

Anonymous2007-01-10 09:04

Milijonierius Ecka išlindo iš krūmų ir negalėjo susigaudyti, kur atsidūręs. Matyt, taip nutiko todėl, kad net čia, miške, negalėjo nustoti galvoti apie

daugybę slegiančių dalykų: kažkas vėl labai nelaiku užsiundė mokesčių inspekciją; užsakovai vėluoja atsiskaityti, o darbuotojai jau savaitė kaip reikalauja algų; šiąnakt užmigti neleido telefono skambutis, kuriame buvo grasinama susidoroti ir su juo, ir su jo vaikais.. Et, o su vaikais - irgi problemos, vyresnėlis susidėjo su neaiškia kompanija, naktimis negrįžta, kad tik nebūtų kokie narkotikai…

Taip bemąstydamas seniai nuklydo nuo kitų grybautojų kompanijos ir dabar atsidūrė idiotiškoje

situacijoje: su savimi neturėjo nei žemėlapio, nei piniginės, o mobilusis atkakliai teigė esantis ne ryšio zonoje. Ginklas, kaip visada, buvo vidinėje kišenėje - nevalingai, iš įpročio pasitikrino. Bemaknodamas po pelkynus, jis visas buvo išsipurvinęs ir apkibęs voratinkliais.

- Ir koks velnias mane nešė į tą galerą? - susispjovė Ecka, nusišluostė kepure nuo kaktos prakaitą ir numetė ją šalia savęs. Paskui apsidairė, giliai įkvėpė gaivaus oro ir prisėdo ant nuvirtusios pušies kamieno.

- Vargšas elgeta, - pagalvojo sau kažkoks praeivis, - gal įmesti jam į kepurę monetą? Bet kam, tikriausiai pragers paskui artimiausiame "taške" - nutolo, spausdamas kišenėje užsilikusį litą.

Ecka atsikėkė ir patraukė keliu. Eis tol, kol prieis kokią gyvenvietę, gal ir ryšio zoną ir susisieks su bičiuliais.

Nestabdytas sustojo sunkvežinis.

- Žiūriu, romantikas? - paklausė prasčiokas vairuotojas. - Aš kartais irgi mėgstu vienas pakeliauti po gamtą.

Ecka šyptelėjo ir prisiminė tuos senus gerus laikus, kai visiškai vienas klajodavo su kuprine ant pečių

po miškus. Arba po kalnus. Įsikalbėjo, pasirodė, abu ne kartą lankėsi tose pačiose vietose.

"Jeigu būtum mano vairuotojas, pridėčiau prie algos kokią šimtinę, - pagalvojo pats sau, - jei tik turėčiau savo vairuotoją. Ecka savo automobilius visada vairavo pats.

Parvažiavęs į namus, Ecka išsimaudė, pasikeitė drabužius ir vėl tapo normaliu milijonieriumi.

Telefonas, kaip įprastai, skambėjo be perstojo, reikėjo tartis su užsakovais, derėtis, skambinti

atsakingiems darbuotojams ir taip be pabaigos.. Ecka su nostalgija prisiminė miško tylą ir ramybę, metė telefoną ir išėjo į miestą. Nedažnai jis sau leidžia tokį malonumą - patraukti be rūpesčių bulvaru ir

dairytis į nepažįstamus žmones. Eidamas pro bažnyčią, Ecka pamatė šventoriuje didelį būrį žmonių.

Vienas vyras, apsivilkęs balta suknia, rinko į krepšį aukotojų pinigus. Ecką visai netikėtai pagavo keidta nostalgija - jis prisiminė, kaip dar mažą močiutė vesdavosi bažnyčion, ir kaip leisdavo pačiam įmesti į aukų rinkėjo krepšelį baltą pinigėlį. Prisiminė ir visas savo problemas, nutolusį ir keistai besielgiantį sūnų, pajuto kylant viduje kažkokį ilgesį..Jau buvo betiesiąs baltą monetą, kaip staiga atsitokėjo: "ar aš - ne milijonierius? Ar tegaliu leisti paaukoti tik šitą suknistą monetą? O ką žmonės pasakys - Ecka jau

visai nusigyveno?"

Pasimuistė, pasirausė piniginėje ir atsainiai metė į krepšį banknotą. Tai buvo du šimtai litų.

- Ačiū, ačiū! - sušuko zakristojonas, žemai nusilenkė ir norėjo dar kažką pasakyti, bet Ecka nusisuko ir patraukė lauk iš šventoriaus.

- Koks kilnus žmogus! - pasakė pavymui zakristijonas.

- Ką tu!.. - sušnibždėjo į ausį viena moterėlė. - Tai buvęs banditų vadas, savo biznį pradėjo kruvinais pinigais.

- Negali būti! - negalėjo patikėti aukų rinkėjas.

- Kaip negali? - sišnibždėjo į ausį kita moterėlė. - Negi nepažisti? Juk tai - garsusis Ecka!

- Ecka? - išsigando zakristojonas ir persižegnojo.

Man teko bendrauti su milijonieriais. Tad moralas būtų toks :

Žmonės, disponuojantys milijonais, visiškai niekuo nesiskiria nuo "paprastų žmogelių". Šykštus gali būti milijonierius; šykštus gali būti vidutiniškai gyvenantis praeivis, kuriam pagailo pinigėlio "elgetai". Romantikas gali būti tiek turtuolis, tiek sunkvežimio vairuotojas. Mes visi susiduriame su tais pačiais gyvenimo iššūkiais, kovojame su tom pačiom baimėm ir auginame savo svajones, milijonierius neapsaugotas nuo to kaip ir bet kuris iš mūsų…

Petras2007-01-10 13:50

Tikrai gera. Įtikinama. Galėjai ir pasirašyti. Man gėda dėl jos nebūtų.

Anonymous2007-01-10 15:16

Anoniminė versija įdomi, bet ji nėra tik versija - ten įvykiai ne kitaip traktuojami, bet pakeisti į kitus įvykius ir prieštarauja testo idėjai. Daugelis žmonių milijonierius laiko pabaisomis, anoniminės versijos autorius iš Eckos daro angelą, o Petras norėjo parodyti, kad žmonės nebūna tik angelai arba tik pabaisos. Jie ir tokie, ir tokie. Tai esminis skirtumas.

Vladas

Anonymous2007-01-10 23:25

Angelą??

Angelai ką, irgi mokesčių nemoka ir "suka" dvigubas buhalterijas? ;)

Bandžiau pavaizduoti paprasčiausią žmogų. Be stereotipų. "Milijonierius" - tai tik tam tikros aplinkybės, ne žmogaus esmė. Manau, Petras norėjo pasakyti tą patį - o aš panorau papildyti..:)

Rašyti komentarą

Tavo komentaras