BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nebe tas Jėzus

Žmonės sustingę žiūrėjo į dvasios tėvą margais povo drabužiais, kaip jis atidarė tokias altoriaus dureles ir ištraukė Dievą. Tiksliau - auksinį indelį su Dievu. O jeigu dar tiksliau - su baltais apvaliais plotkeliais, kuriuose Jėzus tuoj įsikurs pagal specialią komandą.

Dvasios tėvas kažką sumurmėjo lotyniškai ir truputėlį drebėdamas pakėlė auksinį indą į viršų.

Visi nuščiuvę laukė stebuklo.

Dar vienas lotyniškas burtažodis, ir iš auksinio indelio ėmė veržtis dūmai, pasklido aitrus šventų smilkalų kvapas.

- Ai! - sucipo kažkas.

Patinęs dvasios tėvas loštelėjo ir susimarkstė - gal jam vėl rodosi po vakarykštės?..

- Jėzus! - sušuko vaikas. Vaikai visada pamato pirmiausia.

- Viešpatie! - suklykė kažkokia moteris.

Šventi smilkalai prasisklaidė, ir pasirodė ryški jauno vyro figūra. Tas elegantiškas vyras vilkėjo brangiais šilkiniais drabužiais, ant kaklo buvo pasikabinęs didelį auksinį deimantais išmargintą kryžių, o ant rankos mūvėjo storą auksinę akyrankę. Jo ir plaukai buvo geltoni. Galima sakyti, jis visas švytėjo kaip auksas, sidabras ir deimantai.

- Aš čia, - prisistaė žmonėms skambiu iškilmingu balsu ir dešine ranka padarė kryžiaus ženklą. - Kvietėte?

Visi suprato - tai Jėzus, jų bažnyčios tikrasis gyventojas.

- Viešpatie, gelbėk! - suriko moteris ir puolė Jėzui po kojų. - Mano vaikelį užpuolė piktoji dvasia, parbloškia ant žemės, tąso visą, net iš burnos putos eina. Bijau, kad neįmestų kada į ugnį arba į vandenį…

Dangiškas Jėzaus veidas susiraukė.

- Kaip tu drįsti prašyti šventą dieną? - pasipiktinio Jėzus. - Ar nežinai, kad šiandien sekmadienis? Ar negirdėjai mūsų bažnyčios nurodymo “šventadienius švęsk”?
- Gerai, Viešpatie, ateik rytoj, išgelbėsi jį pirmadienį!
- Moterie, kaip į mane kreipiesi? - suriko Jėzus. - Prieini ir sakai - “tu”. Į mano vyskupus kreipiesi kaip į ekscelencijas, o į mane - kaip į kokį prasčioką?
- Jūsų ekscelencija, jūsų eminencija ir jūsų šventenybe! - dar garsiau ėmė maldauti moteris. - Aš jumis taip tikiu! Jūs pasakytumėt žodį, ir mano vaikelis pagytų!
- Tiki? - nustebo Jėzus. - Rodyk dokumentus. Ar sutvarkei sakramentus? Ar tavo vaikelis gimęs teisėtoj santuokoj, ar jis pakrikštytas, ar nuvestas pirmosios komunijos, ar jam suteiktas sutvirtinimo sakramentas, ar kunigas gali patvirtinti, kad jis nueina išpažinties, ar tu remi bažnyčią, ar kalbi rožinį, ar turi namuose šventintą žvakę, ar laikai už švento paveikslo šventintos duonos plutą, ar garbini statulas ir paveikslėlius?..

Visi išsigandę nuščiuvo.
- Mano Viešpatie, jūs kažkoks nebe tas… - nustebo moteris. - Evangelijoj skaičiau apie tave… apie jus kitokį.
- Skaitei? Atsisėdai pati viena ir skaitei tarsi kokį romaną? Nebuvo šalia nei klebono, nei vikaro, nei jokio kito ganytojo, o tu ėmei į rankas Šventąjį Raštą? Bene nežinai, kaip Dievo žodis klaidina ir kur jis gali nuvesti teologijos mokslų neuosčiusį žmogų?

Dabar pats Jėzus atrodė nustebęs.

- Beveik 2000 metų dirbu bažnyčioj, o tu manęs vis dar ieškai tarp gerųjų naujienų? - šaukė jis ant moteriškės.

- O kur man jūsų ieškoti? - nusigando moteris.

- Čia ir tik čia nustatytu laiku! O dabar eik, sukalbėk 200 sveikamarijų ir 130 tėvemūsų!

Nuo to sykio moteris pasitaisė: susitvarkė visus formalumus, o kai vaikas krenta ant žemės, sukalba nurodytą kiekį maldų, ir priepuolis praeina tarsi savaime.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (13)

deimantukas2009-07-03 09:48

Kaip visada- puiku, Petrai.

deimantukas2009-07-03 09:56

Paaiškinti aiškiau, kaip dabar paaiškinai, nežinau ar galima.

deimantukas2009-07-03 13:23

Oi, negaliu. Vėl ir vėl skaitau ir kaifuoju. Tikras šedevras, kurį reiktų padauginti ir priklijuoti prie bažnyčių. :-)

Fotografas2009-07-07 11:33

Juokiausiu vos ne iki ašarų, atrodo, kad rašo ne tik Pertas bet ir Povilas…

Nepavykęs stebuklas, arba kaip mane bandė paversti avinu

Prieš kažkiek metų atvykus į bažnyčią komerciniais reikalais, (juk ir kunigai čia pardavinėja savo paslaugas…) klierikas, man gal dvigubai vyresniam už jį, krikštytam ir priėmusiam I komuniją, bet ne daugiau, pradėjo aiškinti, kad turėčiau kuo greičiau vėl pradėti tikėti, nes galiu kažkur nespėti, žodžiu esu jau pakeliui į pragarą ir t. t. … Kažko laukėme, todėl diskutavome ilgokai. Geranoriškai bandžiau atsisakyti jo paslaugų, bet jis buvo labai atkaklus, todėl nusprendžiau žaisti pagal jų taisykles… Neesu teologijos žinovas, bet atsiminiau vieną dogmą ar kaip ją pavadinti: ,,Kaip radome, taip ir palikime.”
Jaunasis labai pralinksmėjo tai išgirdes ir vėl pradėjo. Tuomet eko jam paaiškinti, kad tai reiškia ne tik tai, apie ką galvoja jis, bet tai, kad jis paliktų mane ramybėje…
Jaunam kunigėliui tai nepatiko, bet teko su tuo susitaikyti ir gal kažkiek pasimokyti, kad ne visos avelės kažkam liepiant šoka per neesamą lazdą, nieko negalvodamos.

Remigijus2009-07-19 06:33

Na tu matai, koks piktas, valdingas ir biurokratiškas Jėzus. Jokios meilės jo pagalbos besišaukiančiam vaikui. Tik instrukcijos. Kam apie Jėzų kurti tokias nesąmones?

Petras2009-07-19 09:08

Tikrai, Remigijau, kuriems velniams reikėjo sukurti tokį auksu, sidabru ir deimantais išdabintą pabaisą Jėzų, kuris kviestų į šventuosius karus, laužytų kitatikiams kaulus, krautų vargšams žmonėms nepakeliamas naštas, o savo padlaižius vežiotų limuzinais kaip karalius?

Kam toks nuo vargšų nusišalinęs monstras, į kurį negalėtumei kreiptis tiesiogiai, bet tik per uždarbiaujančius tarpininkus, kam toks pabaisa, nuo kurio įsiučio užtarimo reikėtų ieškoti per vyro nemačiusią jo senmergę motiną? Girdėjau, bažnytinis Jėzus jau tiek subiurokratėjo, kad kiekviename žingsnyje reikalauja ir pažymų: eini komunijos - atnešk pažymą, kad esi krikštytas, tuokiesi - atnešk pažymą, kad esi krikštytas ir buvai komunijos, po mirties keliauji pas angelus - pasiimk visas reikalingas pažymas, kad buvai krikštytas, ėjai išpažinties, rijai komuniją…

Na, kūrė kažkas ir sukūrė. Bet kuriems velniams eiti pa tokį? Ar nėra tikro - to paprasto baso pamokslautojo, kuris nei šventadienių šventė, nei kitų biurokratinių normų laikėsi, tik tarnavo žmogeliams - mažiausiems iš pačių mažiausių?

Remigijus2009-07-19 11:57

Atleiskite, gerbiamas Petrai, ne taip supratau jūsų rašinio potekstę. Dabar jūsų požiūris man aiškus ir artimas manajam.

Petras2009-07-20 10:42

Na štai, pagaliau radome bendrą kalbą. Malonu sutikti mąstantį panašiai.

Edita2009-08-02 18:00

Nuostabu. Turite nuostabią įžvalgą. ;)

Petras2009-08-02 18:44

Ačiū, Edita. Jūs turite nepiktą širdį ir nebijote kitam pasakyti gerą žodį.

Hmz2009-08-19 16:33

Gailiuosi taip vėlai atradęs šį blogą :/

allvydas2009-10-01 10:44

niekada nepervelu :)

Edas2011-06-03 17:41

Šiandien prie manęs priskreto draudikė, siūle apsidrausti sveikatą, gyvybę, ir dar daug visko. Pamačiusi, kad nepasiduodu, pradėjo gąsdinti,kad visko šiame pasaulyje atsitinka, net kunigai draudžiasi. Man pasidarė įdomu, pasiklausinėjau, pasirodo vakar buvusi pas Vievio kunigą, jis draudžiasi pagal vieną iš maksimalių draudimo komplektų kaupiamuoju gyvybės ir sveikatos draudimu. Iš kur pinigai ir kodėl tam dalykui skiriami - neįdomu, ir taip aišku. O kaip gi su tikėjimu? Nejau dievulis neapsaugos? Tikriausiai ne, arba prisinuodėmiavo, arba draudimo kompanija tiki labiau nei dievu. Nors ką aš čia rašau, ir taip aišku,- dešrų fabriko darbininkai nevalgo dešrų, o tikėjimo fabriko darbininkai …..

Rašyti komentarą

Tavo komentaras