BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nebe tas eilėraštis

Sykį Aliaus Sakinio paklausiau:
- Tu vakar rimtai sakei, kad esi poetas?
- Taip, aš vakar sakiau, kad esu poetas.
- O ar parašei nors vieną eilėraštį?
- Taip, vieną kažkada parašiau. Buvo ruduo, pusiaudienis, lijo, langu tekėjo lašas. Aš paėmiau popieriaus lapą ir užrašiau.
- Ir tu jį paskelbei?
- Ne. Aš jį padėjau kažkur, o paskui užmiršau. Vieną dieną ieškojau nuotraukų sendaikčių spintoj ir pačiame dugne atradau pageltusį lapą. Buvo ruduo, pusiaudienis, lijo, langu tekėjo lašas… Bet eilėraštis buvo ne tas. Eilėraštis buvo visai kitas.

Rodyk draugams

Komentarai (4)

Anonimas2005-10-10 08:33

Negi iš tiesų viskas taip keičiasi? Nieko nėra pastovaus?

Petras2005-10-10 09:28

Mano supratimu, pastovus yra pats keitimasis, nuolatinė gyvybė. Negyvoji gamta tuo požiūriu irgi "gyva" - ji nuolatos juda ir keičiasi. Biblijos mitas sako, kad pasaulis buvo sukurtas per penkias dienas, bet plika akimi matome, kad jis tebekuriamas iki šiol - per tas "penkias dienas" galėjo būti sukalti paveikslo rėmai ir nuausta drobė, o paveikslas vis tapomas. Ir mes atsidūrėme nesibaigiančioje kūryboje - iš jos kyla amžinybės viltis.

Tik žmogaus sudaiktinti kūriniai yra baigtiniai - nutapytas paveikslas tobulėti negali, jis gali tik degraduoti: pelyti, dūlėti, blukti. O mūsų pojūčiai, jausmai, vaizdiniai tokie pat gyvi, kaip upelio vanduo.

Anonimas2005-10-11 21:50

taip, eilerastis kitas. mastymas kitas. nors ir skaitytojas "tas pats".

kad ir skaitant Biblija… ta pati eilute tau sakys viena, po metu, ta pati eilute, gali pasakyt visai kitus zodzius…

MeNuLiUkE

et2005-10-12 14:55

mes keiciames… keiciames taip greit, kad kartais savyje net susimaisome…

ryte atsibusim ir pagalvosim, negi pries veidrodi stoviu AS…

Rašyti komentarą

Tavo komentaras