BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ne mano valia

Kol iš krano atbėgo šiltesnis vanduo, į bundančią
smegeninę pro snaudulio likučius ėmė tekėti keista mintis: ką
aš padariau, kad ateitų šis rytas? Kuo prisidėjau, kad patekėtų saulė
ir pro liepų šakas pažiūrėtų į mano namus? Gal įsipyriau į ką nors, kur
nors į kelmą, ir pastūmėjiau žemę, kad ji toliau suktųsi iš vakarų
į rytus?

Vanduo pagaliau pasidare šiltas.Saulės kolektorių
pasidirbau pats, jis per dieną prišildo bosą vandens. Bet šilumos
nemoku gaminti - ji ateina dovanai iš saules, nereikia mokėti nė cento,
kai gerai pagalvoji, visa energija žemėj atėjo iš saulės.
Švietė saulė, užaugo medžiai, paskui supuvo, pasidarė akmens anglis,
nafta, dujos ar malkos. Štai aš judinu pirštus, mozuoju jais muilą ant
veido, mano pirštai pilni saulės energijos. Egiptiečiai nebuvo kvaili,
kad garbino saulę - jie matė daugiau, negu mano protėviai, kurie
garbino saulės užaugintą ažuolą, meldėsi saulės sukeltam perkūnui arba
nuo saulės sušilusiam ir atgijusiam žalčiui.

Ne aušra yra saulės šaltinis ir ne paukščiai parneša saulę.

Ir tikrai, kas parneša saulę? Mes viską gaunam iš saulės, o iš kur gavo saulė?

Gavo, ir tiek?

Pusryčiams
užkaičiau virti kiaušinį ir nuėjau į rūsį agurkų. Reikėjo eiti per
kiemą, o žolė buvo šlapia, aiškiai matyti, kad ji gerokai
paaugo, o rasa siekia kulkšnis. Kol aš miegojau, palijo lietus,
pakilo žolė, sode prie lango visą laiką budėdami giedojo paukščiai ir
tarsi saugojo mano sapnus. Niekur taip gerai nemiegu, kaip čia, per
atostogas savo sodyboj. O juk nieko nepadariau, kad mano miegas butu
geresnis. Aš net nežinau, kaip užmiegu. Kai buvau vaikas, norėdavau
pamatyti, kaip į galvą ateina miegas. Bet miegas ateina, ir tiek -
nespėji nė pamatyti. Medžiai uzauga - net nežinau, kaip. Štai jų
drūtgalių priverstas kiemas, galėsiu visą savaitę pjaustyti malkas.

Ar
sodinau medžius, kuriuos pjaustau, ar lesinau paukščius, kurie gieda
nuo ryto? Ar esu padaręs bent vieną lapą, bent vieną mažiausią
bakteriją, ar bent žinau, kaip visa tai veikia?

Kielė pamatė
mane ir ėmė šokuoti artyn rasota žole, tikriausiai sumanė pasisveikinti
su dvikoju besparniu kaimynu, paskui pašoko ir pamojavo sparnais.

Kas ją čia atsiuntė?

Rodyk draugams

Komentarai (6)

Anonimas2005-08-04 13:11

O kas, Petrai,Jus čia atsiuntė, kad mums parašytumėte?Juk, ko gero ne pats išsiugdėte šią savybę… Tai Dievo dovana, kaip ir tas lapas , besisupantis pavėjui, kielė, atėjusi pasisveikinti, na ir Jus, gavęs dovanų galimybę savo rašymu patraukti mus… Na, manau, kad ir ne tik savo rašymu traukiate žmones…?!Bet tai vėl gi , Dievo dovana…Todėl belieka džiaugtis Jūsų rašymu šiame puslapyje…

Aralzero

Anonimas2005-08-04 15:39

Jeigu atvirai, Aralzero, tai as Petra pazistu gana seniai, todel zinau, kad jis ne tik traukia zmones, bet ir atstumia, kai kurie kolegos arba kai kurie interesantai lekia nuo jo trilinki, kai jis pakelia balsa. Ir zinai kodel, todel, kad jis megsta kalbeti ne kaip graziau, o kaip jaucia ir zino. Jis zmogus, kuris geriau sakys plika, kartais skaudzia tiesa, negu uzliuliuos.

Panasiai apie tai, apie ka parasei dabar, Petrai, kalbejomes su tavimi pries kelias savaites. As ruosiausi susitikimui su savo draugais pagonimis. Mazatike esu. Kol atsistaciau po tos "pirties" ir aiskinimusi su jais, turejo praeiti mazdaug pusantros paros. Nors, kaip mokei tu ir skaičiau Raste, iseidama is ju namu, nusikraciau dulkes nuo savo kurpiu, bet vis tiek jauciausi blogai. Ir zinai kame bajeris, kuri supratau tik atsigavusi: juk as jau ejau pas juos pasiruosusi kon-flik-tui!. Rinkau zodzius, kuriais as duosiu suprasti, kad nebenoriu su jais bendrauti.

Žinai, jei kalbejo taip sklandziai savo argumentus, o as mekenau, kaitau, ir jauciausi isdavusi Jezu, nes vengiau Jo vardo, neisdrisau garsiai istarti Šventosios Dvasios vardo, kuri man yra suteikusi tiek daug stebuklu.

O issizadejau Tu vardu del to, kad bijojau, jog pagonys ims atvirai mane vadinti isprotejusia ir kalbancia su dvasiomis.

Toks buvo geras supurtymas, bet jauciausi bjauriai, nes isdaviau, issizadejau ir buvau sutrypta. Tebunie man tai pamoka.

Rita

Anonimas2005-08-05 14:47

Aukso žodžiai, Aralzero! Visiškai jums pritariu. O kad Petras, anot Ritos, būna ir atstumiantis savo aštriu tiesumu, sakyčiau, jam taip pat yra Dievo duota. Aš, pavyzdžiui, skirtingai negu Tu, Petrai, arba Tu, Rita, ne visada išdrįstu pasakyti kažkam (ir sau) nemalonią tiesą.

Ajona

Petras2005-08-06 14:11

Oho, kiek komplimentu! Bet jeigu juos peradresuosiu tikrajam dovanu Karaliui, tai neuzriesiu nosies. Juk is tiesu yra geras dovanas duodantis, o ne dovanas gaunantis. Tam ir dovana, kad gauni uz nieka…

Rita noreciau nuraminti, kad tu nieko neisdavei ir niekas tave nusutrype. Bet jeigu, tarkime, kazka isdavei, ir dabar tai supratai bei mums ispazinai, tai ta isdavyste pavirto i nuostabiausia dovana. Kai suvoki savo ribotuma, nera ne kiek baisu to ribotumo, o tavo ribos prasiplecia, nusikelia uz keliasdesimt kilometru. Po to vel suvoksi ribotuma, ir vel nusikels ribos. Ir taip visa gyvenima gali augti ir plestis kaip Dievo karalyste. Juk musu Draugas sake, kad Jo karalyste yra ne kazkur ten arba ten, bet mumyse paciuose.

Rita, tu ejau ieskoti konflikto ir ji radai. O jeigu pralaimejo kas nors, tai ne tu, bet tavo noras ieskoti konfliktu. Kaip supratau is tavo komentaro, tu is tiesu laimejai, nes daug ka supratai. Turi praeiti laiko, kol supranti - tai, ka suzinojai is Evangelijos, yra skirta tau, butent tau, o ne kitiems, ne pagonims, ne kazkokiems neismaneliams - Geroji Naujiena yra dovana tau! Ir tau nebutina sita dovana pirsti kietiems, kurie jos nenori. Nenori, vadinasi, dabar nereikia. Gal ateis laikas - prireiks. O tai, ka suzinojai is Evagelijos, jau yra tavo, niekas to nebeatims.

Bet ne visada isvengsi konfliktu, nors is anksto zinai, kad jie kils. Tikrai geras budas isejus "nusivalyti nuo kurpiu dulkes", bet dar yra vienas geras patarinas, ka daryti, pries ateinant i priesiska sali. Jeigu mus ves pas teisejus ar vyresniuosius, kur busime tardomi ar kitaip puolami, musu Draugas pataria nesukti galvos, ka jiems atsakysime ar kokie zodziai ateis i galva - jeigu pasitikesime Jo valia, Sventuoji Dvasia ta pacia akimirka padiktuos, ka reikia sakyti. Rekomenduoju si buda, nes kelis sykius isbandziau ir ne sykio nebuvau apviltas. Savo dienorastyje rasiau, kad viena syki buvau isgelbetas nuo didziules baudos, kuria aplinkosaugininkas ne is sio, ne is to paverte islosimu.

septyni2005-09-02 17:04

tiek daug klausimų…

Anonimas2005-09-14 23:21

Geras. Malonu skaityti.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras